„Ministras pirmininkas šįryt paskambino Ukrainos prezidentui ir paprašė sustabdyti kovos veiksmus katastrofos rajone“, - sakė vyriausybės atstovas naujienų agentūrai AFP.
Dėl vykstančių kovų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų tarptautiniai tyrėjai trečią dieną negali patekti į nelaimės vietą.
P.Porošenka sakė M.Rutte, kad padarys viską, kad užtikrintų prieigą tyrėjams, sakė Jeanas Fransmanas (Žanas Fransmanas).
„Rutte išsakė susirūpinimą dėl fakto, jog tyrėjai, atrodo, šiandien vėl negalės pasiekti tos vietos, – nurodė jis. – Tai svarbu, nes norime kiek įmanoma greičiau pasiekti katastrofos vietą, kad surastume aukas ir pargabentume namo.“
„Ponas Porošenka sakė padarysiantis viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta prieiga“, – pridūrė J.Fransmanas.
Ukrainos kariškiai antradienį paryčiais patvirtino, kad kautynės tebevyksta.
„Sukilėlių grupelės toliau apšaudo ukrainiečių pozicijas iš Snižnės, Torezo ir Šachtarsko miestų“, – sakoma jų pranešime, kuriame minimi miestai esantys maždaug už 30 kilometrų nuo Malaizijos lainerio sudužimo vietos.
Nauji susirėmimai įsiplieskė kitą dieną po to, kai sukilėliai pripažino, jog Kijevo pajėgos susigrąžino kontrolę dalyje didelės teritorijos, kurioje yra išsibarsčiusios bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos ir dalies iš 298 žmonių, žuvusių per katastrofą prieš 12 dienų, palaikai.
Kijevas nepatvirtino sukilėlių pareiškimo, tik nurodė, kad vyriausybės pajėgos įžengė į kelias gyvenvietes netoli tos teritorijos.
Rytų Ukrainoje per įnirtingus susirėmimus žuvo mažausiai 19 civilių
Intensyvūs susirėmimai tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių šalies rytuose pareikalavo mažausiai 19 civilių asmenų gyvybių, antradienį pranešė vietos pareigūnai, Kijevui stiprinant kampaniją prieš separatistus.
Ukrainos pajėgos stūmė sukilėlius link jų dviejų pagrindinių tvirtovių – Donecko ir Luhansko miestų, taip pat siekė juos apsupti keliose vietose, įskaitant didesnę teritoriją, kurioje liepos 17 dieną sudužo Malaizijos keleivinis laineris.
Pasak pareigūnų, 14 žmonių, tarp jų penki vaikai, žuvo per kautynes pirmadienio vakarą Horlivkos mieste – vienoje iš teritorijų, kuriose pastarosiomis dienomis vyko smarkiausi susirėmimai.
Luhansko mieste penki civiliai žuvo, kai artilerija smogė vieniems senelių namams, pridūrė pareigūnai.
„Priešas meta į mūšį viską, kad galutinai apsuptų DLR“, – sukilėlių vadas Igoris Strelkovas pirmadienio vakarą sakė žurnalistams Donecke, turėdamas omenyje separatistų paskelbtą „Donecko liaudies respubliką“.
„Esame apstulbę, kiek daug šarvuotosios technikos jie metė į šį mūšį“, – pridūrė slepiamųjų spalvų marškinėlius ir kelnes dėvintis I.Strelkovas, kuris yra Rusijos pilietis.
Vienas sukilėlių šaltinis Donecke sakė, kad pastiprinimus, įskaitant karinę įrangą ir kovotojus, vežanti kolona kirto netoliese esančią sieną su Rusija.
Sukilėlių lyderiai viešai teigia, kad Maskva nesiunčia jiems pagalbos. Rusija taip pat neigia Vakarų šalių kaltinimus, jog palaiko sukilimą ginklais ir kovotojais.
Pasak sukilėlių, jau apie 7,4 tūkst. Ukrainos karių buvo nukauti arba sužeisti nuo Kijevo „antiteroristinės“ operacijos prieš separatistus pradžios gegužės pradžioje.
Tačiau Kijevas nurodo, kad jo pajėgos neteko mažiau negu 1,5 tūkst. karių.
(11.57) Susirėmimai tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų antradienį vėl sutrukdė tarptautiniams tyrėjams pasiekti Malaizijos keleivinio lėktuvo sudužimo vietą šalies rytuose, pranešė Olandijos teisingumo ministerija.
„Grupė olandų ir australų ekspertų neišvyko iš Donecko į katastrofos vietą rytų Ukrainoje“, – sakoma ministerijos pranešime.
„Šiuo metu kelyje į sudužimo vietą ir aplink jį vyksta per dideli susirėmimai“, - priduriama jame.
(09.50) ES tikisi naujomis sankcijomis paveikti V. Putiną
Europos Sąjungos (ES) diplomatai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl grupės žmonių iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos ir kelių Rusijos įmonių, kuriems bus įvestos sankcijos, Bendrijai nusprendus imtis griežtesnių baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą dėl jos veiksmų Ukrainoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai.
Per daugiau nei tris valandas trukusias derybas diplomatai taip pat sutarė dėl naujų priemonių, skirtų apriboti prekybą ir investicijas Kryme, kurį anksčiau šiais metais aneksavo Rusija.
Diplomatai antradienį pratęs diskusijas, siekdami susitarimo dėl didesnio masto ekonominių sankcijų Rusijai. Jei visoms 28-ioms ES valstybėms pavyks susitarti, šios sankcijos apims kapitalo rinkas, gynybos sektorių ir jautrias technologijas.
Šaltiniai, pageidavę likti neįvardyti, sakė, kad negali pateikti daugiau detalių apie naują sąrašą, kuris turėtų būti paskelbtas trečiadienį vėlai vakare.
ES dėl krizės Ukrainoje jau anksčiau yra įvedusi sankcijas 87 fiziniams ir 20 juridinių asmenų.
Du diplomatai sakė, kad naujajame sąraše yra mažiau nei 12 pavardžių. Dar vienas diplomatas nurodė, kad jame yra aštuoni asmenys ir trys įmonės.
Prekybos ir investicijų apribojimai, dėl kurių buvo sutarta pirmadienį, numato uždrausti investicijas Kryme tam tikruose sektoriuose, įskaitant infrastruktūrą ir energetikos sektorių.
Taip pat bus uždraustas įrangos, naudojamos tiems sektoriams, eksportas į Krymą.
Po ne vieną mėnesį trukusio delsimo Bendrijos pasiryžimą nubausti Rusiją sustiprino anksčiau šį mėnesį įvykusi Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa Rytų Ukrainoje, nusinešusi 298 žmonių gyvybes.
Vakarų lyderiai sako, jog beveik neabejotina, kad orlaivį per klaidą numušė prorusiški separatistai iš Rusijos gauta raketa „žemė-oras“. Tuo tarpu Maskva dėl šios tragedijos kaltina Kijevą.
Tarp žmonių, žuvusių per „Malaysia Airlines“ katastrofą, buvo 194 Nyderlandų piliečiai, ir olandų sielvartas bei pyktis dėl šios tragedijos tapo lūžio tašku Bendrijos požiūryje į Rusiją.
Visgi ES diplomatai sako, jog nereikėtų tikėtis, kad prieš Rusiją bus imtasi tokių pat griežtų baudžiamųjų priemonių, apie kokias paskelbė Jungtinės Valstijos, turint galvoje grėsmę, kad dėl tų sankcijų bloko ekonomika vėl gali būti įstumta į recesiją.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) laiške ES lyderiams praėjusią savaitę rašė, kad siūlomas sankcijų paketas „turėtų smarkiai paveikti Rusijos ekonomiką, nepadarydamas didžiulio poveikio ES ekonomikoms“.
Pasak H.Van Rompuy, „ryškėja konsensusas“ dėl kai kurių svarbiausių principų, įskaitant tai, kad planuojama įvesti embargą tik naujiems kontraktams, todėl tai neužkirstų kelio Prancūzijai parduoti Rusijai „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus.
Kitas principas yra tai, kad technologijų srityje sankcijos bus taikomos naftos sektoriuje, bet neapims dujų sektoriaus - ES iš Rusijos gauna mažiausiai trečdalį jai reikalingų dujų, todėl tokiu būdu siekiama, kad nebūtų padaryta žalos Bendrijos energetiniam saugumui.
„Vienas kebliausių klausimų yra naujos technologijos energetikos sektoriuje, nes kaskart, kai pasakomas žodis „energetika“, susinervina tokios šalys kaip Vokietija“, - sakė vienas diplomatinis šaltinis, pageidavęs likti neįvardytas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.