Eurogrupės posėdžio metu taip pat bus aptartos ir dalies Graikijos skolų nurašymo klausimas. To, kaip vienos iš susitarimo sąlygų, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas.
Tačiau prieš tai būtina užbaigti stringantį pirmąjį Graikijos pasiektos pažangos įvertinimą, kad šalis galėtų gauti dalį lėšų iš Europos Sąjungos ir TVF sutarto 86 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo ir liepą galėtų sumokėti Europos Centriniam Bankui.
Įtampa šalyje auga. Savaitgalį per Graikiją nuvilnijo protestų banga prieš vyriausybės planus reformuoti pensijų ir mokesčių sistemas, kaip to reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Nepaisant protestų, Graikų įstatymų leidėjai vėlai sekmadienį vakare priėmė prieštaringai vertinamą pensijų reformų ir mokesčių padidinimo aktų paketą. Itin nepopuliarios priemonės, dėl kurių tūkstančiai žmonių anksčiau dieną protestavo prie parlamento, buvo priimtos valdančiajai koalicijai, kuri turi nedidelę daugumą 300 vietų parlamente, priklausančių parlamentarų balsais.
Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos šeštadienį paragino euro zonos šalis patvirtinti jo ekonominę programą ir perspėjo apie potencialią žalą, kurią padarytų žlugusios derybos.
„Niekas neturi manyti, kad dar viena Graikijos krizė, galbūt privesianti prie dar vienos žlugusios valstybės regione, atneš kam nors naudos“, – sakė ministras.
Papildomi įsipareigojimai viršijus numatytus išlaidų planus
Oficialioje Eurogrupės darbotvarkėje numatyta, kad bus aptarta pastarosiomis dienomis Graikijos ir kreditorių atstovų pasiekta pažanga dėl reformų. Be to, numatoma „aptarti galimas skolų nurašymo priemones siekiant užtikrinti, kad Graikijos finansiniai poreikiai išliks tvariame lygyje, kad būtų pasiektas politinis susitarimas“.
„Šie abu elementai yra būtini siekiant užbaigti programos pirmąjį įvertinimą, kad Graikija gautų papildomos finansinės pagalbos“, – teigiama darbotvarkėje.
Verta paminėti, kad Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris interviu, kuris buvo paskelbtas Vokietijoje sekmadienį, sakė, jog Graikija „iš esmės pasiekė“ reformų tikslus, kaip to reikalavo kreditoriai, ir pridūrė, kad „bus kalbama apie tai, kaip išlaikyti Graikijos skolas tvariame lygyje ilgą laiką“.
Tačiau tarp Atėnų ir ES-TVF kreditorių vykstančios derybos stringa dėl kreditorių reikalavimo, kad Graikija įsipareigotų įgyvendinti papildomų reformų, jeigu šalis viršys 2018-iems metams numatytus išlaidų planus.
Tokių papildomų priemonių reikalauja TVF, kad būtų užbaigtas pirmasis gelbėjimo programos vertinimas, kadangi fondas abejoja, jog Atėnams pavyks pasiekti užsibrėžtus išlaidų tikslus.
TVF vadovė Christine Lagarde neseniai perspėjo, kad Graikijos reformų programoje yra „rimtų trūkumų“, tačiau tuo pačiu savo laiške euro zonos šalių finansų ministrams paragino juos susitarti dėl dalies Graikijos skolų nurašymo.
Pirmadieninis euro zonos finansų ministrų susitikimas rengiamas po to, kai Amsterdame balandžio 22 d. vykusio susitikimo metu nepavyko susitarti dėl Graikijos reformų programos įvertinimo, kuris iš pat pradžių turėjo būti baigtas pernai gruodį.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę paragino ministrus susitarti dėl Graikijos „labai greitai“ ir perspėjo, kad „mes turime užtikrinti, kad Europa prisideda prie pasaulinio stabilumo, o ne prie nestabilumo“.
