Paskutinę minutę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad siūlymas uždaryti migrantų kelią turi būti išbrauktas iš Briuselio viršūnių susitikimo baigiamojo pareiškimo teksto, sakė šaltiniai naujienų agentūrai AFP.
Tai dar labiau paryškina nesutarimus 28 valstybių Bendrijoje, kuri siekia sutvirtinti savo pozicijas, Senąjį žemyną užgriuvus didžiausiai pabėgėlių krizei po Antrojo pasaulinio karo.
Nuo 2015 metų pradžios į Europą atvyko daugiau nei 1 mln. pabėgėlių ir migrantų. Daugiausia jų atvyko į Graikiją per Turkiją, dar beveik 4 tūkst. žmonių žuvo bandydami perplaukti Viduržemio jūrą.
„Kalbant apie tai, kaip mes galime sumažinti pabėgėlių skaičių ne tik kai kuriose šalyse, bet visose, taip pat ir Graikijoje, negalima kalbėti apie tai, kad reikia ką nors uždaryti. Mes turime rasti tvarų sprendimą su Turkija“, – A.Merkel sakė žurnalistams, atvykusi į Briuselį.
ES pagrindinė geresnio gyvenimo ieškančių migrantų našta tenka Graikijai ir Turkijai – į kurias atvyksta daugiausia migrantų, toliau per Balkanų šalis keliaujančių į turtingesnę Vokietiją ir Skandinavijos šalis.
Praėjusį mėnesį Austrija netikėtai paskelbė per parą priimsianti ne daugiau kaip 80 prieglobsčio prašymų, taip pat apribojo prieglobsčio kaimyninėje šalyje ieškančių žmonių tranzitą iki 3200 asmenų per parą. Reaguodamos Balkanų šalys taip pat ėmėsi riboti į jas patenkančių migrantų skaičių, todėl prie Graikijos ir ES nepriklausančios Makedonijos sienos susitelkė tūkstančiai žmonių.
Kelias dabar uždarytas
Merkel, kuri savo šalyje kritikuojama dėl paskelbtos atvirų durų pabėgėliams politikos, ir J.C.Junckeris nepritarė pareiškimo projektui, kurį sekmadienį patvirtino ES ambasadoriai ir kuriame sakoma, kad „nereguliarus migrantų srautas vakarų Balkanų keliu baigiasi. Kelias yra uždaromas“.
Šis projektas privertė susirūpinti, kad apsukrūs žmonių kontrabandininkai gali bandyti apeiti ES sudarytas kliūtis ir savo darbui pasirinkti kitus kelius, kurie, pasak ekspertų, galėtų eiti per Bulgariją arba Albaniją.
Migrantų srauto sumažinimas Briuseliui yra dalis plano, pagal kurį iki metų pabaigos siekiama visiškai atkurti Europos branginamą laisvo judėjimo Šengeno zoną po to, kai jai priklausančios valstybės sugrąžino sienų kontrolę.
Turkija, kurioje šiuo metu yra prisiglaudę 2,7 pabėgėlių iš Sirijos ir kuri praėjusį lapkritį su ES pasirašė susitarimą dėl migrantų srauto sumažinimo, taip pat iš Briuselio reikalauja geresnio bendradarbiavimo.
Atvykęs į ES viršūnių susitikimą Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu sakė, kad jo šalis yra pasirengusi dirbti „petys petin“ su Europa sprendžiant migracijos problemą, bet taip pat vėl iškėlė klausimą dėl gana ilgai įstrigusio jos narystės Europos Sąjungoje siekio.
„Turkija pasirengusi dirbti su ES. Turkija taip pat pasirengusi būti ES nare“, – pasakė jis, atvykęs į Briuselį,
A.Davutoglu sekmadienį minėjo ketinąs su ES kolegomis aptarti pastangas per kelias savaites pradėti statyti mokyklas ir ligonines pabėgėliams, gavus tris milijardus eurų iš Bendrijos, kaip buvo sutarta lapkritį.
Didelio masto deportavimai
ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo kvietime į viršūnių susitikimą rašė, kad sėkmė labiausiai priklausys nuo Turkijos pritarimo „didelio masto“ ekonominių migrantų, neatitinkančių pabėgėlio kategorijos, deportavimui iš Graikijos.
Sirai, kurių yra daugiausia tarp 1,13 milijono atvykusiųjų į Europą per 14 mėnesių, laikomi tikrais pabėgėliais, kuriuos būtina priimti pagal tarptautinę teisę.
Nors ir esama pažangos įgyvendinant lapkričio sutartį su Turkija, anot ES, vis dar per daug žmonių vyksta iš Turkijos į Graikiją – vasarį per dieną jų atvykdavo beveik po 2 000.
Viena iš viršūnių susitikimo šeimininkių, Olandija pareiškė, kad Bendrija turi spausti Turkiją ne tik mažinti kitų nei sirai migrantų srautą, bet ir pačių karo nuskriaustų sirų.
„Labai svarbu Turkijai, pirmiausia, sugrąžinti atgal ne sirus, bet to nepakanka“, – sakė Olandijos ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
„Galiausia, norėtume nulinio ir Sirijos pabėgėlių srauto“, – pridūrė jis.
Tačiau Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras, kuris yra sakęs neleisiąs, kad jo šalis taptų „pabėgėlių sandėliu“, pirmadienį vėl ragino ES nares laikytis susitarimo dėl tūkstančių pabėgėlių perkėlimo.
„Susitarimai, kurių mes nesilaikome, nėra susitarimai iš viso, – sakė jis. – Taigi, dabar yra sunki padėtis, kurią mes turime spręsti“.
Pernai rugsėjį Bendrija pritarė schemai, pagal kurią 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų būtų perkelta iš Graikijos ir Italijos, net iš tikrųjų lig šio perkelti tik 872, rodo naujausi ES skelbiami duomenys.
