„Aš esu vienas tų, kurie mano, kad TVF neturėtų būti Europoje. Viliuosi, kad mes rasime sprendimą be jo dalyvavimo“, – sekmadienį dienraščiui „Ethnos“ sakė N.Pappas, kuris yra artimas premjero Aleksio Cipro sąjungininkas.
Jis tvirtino, kad Europai „nereikia“ tos Vašingtone įsikūrusios institucijos, kurios „darbotvarkė visai nėra europietiška“, ir kad Europa „gali gyventi toliau be jos ir jos pinigų“. TVF 2009-ųjų pabaigoje buvo pakviestas padėti gelbėti skolų prislėgtą Graikiją, kuri tuo metu jau nebegalėjo skolintis tarptautinėse rinkose.
Europos Sąjungos (ES) dalyvavimas didžiulės finansinės pagalbos programoje, pagal kurią turėjo būti skirta 240 mlrd. eurų paskolų mainais į drastiškas taupymo priemones bei reformas, baigiasi šio mėnesio pabaigoje, bet TVF parama turėtų tęstis iki 2016 metų kovo.
Derybos tarp Graikijos ir jos skolintojų aklavietėje yra jau devyni mėnesiai, dėl finansinės pagalbos 7,2 mlrd. eurų dalies, taip pat kalbant apie Europos pagalbos pratęsimą. A.Cipras pirmadienį Briuselyje susitiks su 18 kitų euro zonos valstybių lyderiais ir bandys rasti būdą neleisti Graikijai tapti nemokia jau šio mėnesio pabaigoje.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sušaukė pirmadienį Briuselyje vyksiantį neeilinį 19 euro zonos šalių lyderių susitikimą, kai euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį Liuksemburge nesugebėjo pasiekti proveržio per jau penkis mėnesius trunkančias derybas tarp Graikijos vyriausybės, piestu stojančios prieš raginimus vykdyti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų – Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF)
Graikijos radikalios kairiosios „Syriza“ partijos vyriausybė nelinkusi pritarti kai kurioms griežto taupymo priemonėms, o šalies skolintojai taip pat neatlyžta, todėl ši priešprieša gali baigtis Atėnų nemokumu, kuris savo ruožtu vestų prie Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
