Vokietijos kanclerė Angela Merkel bus sekmadienį prasidėsiančio viršūnių susitikimo, kuriame dalyvaus JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir kitų G-7 šalių lyderiai, šeimininkė. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau trečiąkart nepakviestas į tokį susitikimą, kuris anksčiau vykdavo Didžiojo aštuoneto (G-8) formatu.
Pagrindinių išsivysčiusių demokratinių šalių lyderiai, dvi dienas bendrausiantys budriai saugomoje Elmau pilyje, tvirtina, kad dėl Rusijos pernai įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Maskva bent jau laikinai prarado teisę dalyvauti šios grupės susitikimuose.
„Bendros vertybės ir požiūris į demokratiją – būtent tai simbolizuoja G-7“, – sakė A.Merkel ketvirtadienį apie susitikimą siauresniame rate.
Per sekmadienio rytą prasidėsiančius renginius A.Merkel parodys B.Obamai bavarišką svetingumą.
Jie kartu apsilankys alaus šventėje šalimais esančiame Krueno miestelyje, turinčiame 1,9 tūkst. gyventojų, ir susitiks su vietos žmonėmis prie putojančio alaus bokalų, riestainiais apkrautų stalų, skambant pučiamųjų orkestro muzikai įspūdingoje kalnų vietovėje, iš kurios atsiveria vaizdas į didingą Veteršteino kalnagūbrį.
Prie rimtesnių reikalų bus pereita, kai 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku atvyks kiti G-7 lyderiai: Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Kanados premjeras Stephenas Harperis (Stivenas Harperis), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), Italijos premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rencis) ir Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė).
A.Merkel, kuri kanclerės poste dirba jau beveik dešimtmetį ir yra šios grupės veteranė, ne kartą ragino V.Putiną užbaigti separatistinį konfliktą Ukrainoje, kad Rusija galėtų sugrįžti į šį prestižinį klubą ir padėtų spręsti kitus opiausius pasaulinius iššūkius – pradedant klimato pokyčiais, baigiant grėsmėmis saugumui.
Didelį susirūpinimą lyderiams kelia gresiantis skolų prislėgtos Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, jeigu Atėnai nesugebės susitarti dėl reformų mainais į finansinę pagalbą iš šalies kreditorių.
„Būtų stulbinama, ... jeigu Graikijos tema nebūtų aptarta“, – sakė vienas šaltinis Vokietijos vyriausybėje. Bet jis pažymėjo, kad lemiami sprendimai šiuo klausimu „negali būti padaryti Elmau (pilyje), tad jų nesitikima“.
Kad galėtų aptarti Graikijos ir kitas pasaulinės reikšmės problemas, G-7 taip pat pakvietė kitų tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos (JT), Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas ir Pasaulinė prekybos organizacija (PPO), vadovus bei Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).
Kad apsaugotų įtakingus pasaulio veikėjus nuo saugumo grėsmių ir masinių protestų, Vokietija, kaip pranešama, sutelkė 25 tūkst. policijos pareigūnų ir ėmėsi griežtų apsaugos priemonių aplink susitikimo vietą. Be kita ko, aplink Elmau pilį skraidys sraigtasparniai su termovizoriais, ieškodami miškuose potencialių įsibrovėlių.
Per šį neformalų dviejų dienų susitikimą pasaulio politikos sunkiasvoriai „nagrinės nepaprastai plačią ir didelių pastangų reikalaujančią darbotvarkę“, rašo idėjų kalvės „G7 Research Group“ direktorius Johnas Kirtonas (Džonas Kertonas).
„Susitikimas prasidės nuo saugumo krizės Ukrainoje, naujo teroristinio sukrėtimo, (sukelto) ISIS (džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“) Artimuosiuose Rytuose, taip pat nuo besitęsiančių terorizmo grėsmių Malyje, Kenijoje ir kitur“, – pridūrė jis
Per susitikimą taip pat bus aptartos kitos ilgalaikės problemos, tokios kaip Irano branduolinė programa, įstrigęs Artimųjų Rytų taikos procesas ir ginčai dėl jūrinių teritorijų tarp Kinijos ir šalia jos esančių šalių, pažymėjo J.Kirtonas.
Didžiojo septyneto susitikimuose, kurių šaknys siekia praeito amžiaus 8-o dešimtmečio naftos krizę, tradiciškai nagrinėjamos užsienio politikos, saugumo ir ekonomikos politikos temos, bet A.Merkel į darbotvarkę įtraukė įvairių kitų klausimų, susijusių su ekonomikos plėtra, socialinėmis ir aplinkosaugos problemos, įskaitant moterų teisių padėtį ir Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje.
Kanados premjeras atmeta galimybę Rusijai grįžti į Didįjį septynetą
Kanados vyriausybės vadovas Stephenas Harperis (Stivenas Harperis) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijai neturėtų būti leista grįžti Didįjį septynetą (G-7), kol prezidento pareigas eis Vladimiras Putinas.
S.Harperis išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, jog tikisi, kad G-7 šalys niekada neleis V.Putinui sugrįžti į grupę. Kanados premjeras tai pareiškė prieš savo kelionę į Ukrainą ir šį savaitgalį Vokietijoje įvyksiantį G-7 susitikimą.
S.Harperis sakė, kad dar gerokai prieš Ukrainos krizę Rusija buvo sugriovusi bet jokį pagrindą jai priklausyti šiam turtingųjų valstybių klubui.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija suintesyvino ilgojo nuotolio bombonešių patruliavimą netoli Šiaurės Amerikos oro erdvės.
G-7 sustabdė Rusijos narystę grupėje praėjusiais metais, tačiau neatmetė galimybės jai sugrįžti.
„Aš nemanau, kad Didžiajame septynete yra vietos Vladimiro Putino vadovaujamai Rusijai. Taškas, - sakė S.Harperis. - Kanada labai smarkiai priešintųsi galimybei Putinui vėl sėsti prie šio stalo. Kad Rusija grįžtų, reikėtų konsensuso, o jo tiesiog nebus.“
Premjeras pabrėžė, kad Rusijai toli iki bendraminčių.
„Rusija dažniausiai sąmoningai stengiasi būti strategine priešininke, sąmoningai priešintis geriems dalykams, kuriuos mėginame nuveikti pasaulyje, ir tai daro dėl vienintelės priežasties - kad tiesiog tam priešintis“, - sakė S.Harperis.
Premjeras sakė, kad „vyruko, su kuriuo turime reikalų, mąstysena yra tokia, jog Šaltasis karas dar nepasibaigęs ir jis turi kovoti, kad kažkaip pakeistų jo pabaigą“.
„Nemanau, kad esama galimybių, jog Rusija pasikeis, kol jai vadovauja šis lyderis “, - pabrėžė S.Harperis.
S.Harperis pateko į pirmuosius puslapius per pernai lapkritį Australijoje vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kai itin šaltai reagavo į V. Putiną, priėjusį paspausti jam rankos.
Kanados premjeras Rusijos lyderiui pareiškė: „Manau, paspausiu jums ranką, bet noriu jums pasakyti vienintelį dalyką - turite pasitraukti iš Ukrainos“.
Paklaustas, ką į šiuos jo žodžius atsakė V.Putinas, S.Harperis sakė, jog Rusijos prezidentas pareiškė negalintis to padaryti, nes jokių Rusijos pajėgų Ukrainoje nėra.
„Tai tipiškas Rusijos užsienio politikos pavyzdys - tvirtinti, kad juoda yra balta, nors visi žino, kad yra priešingai. Manau, kol jie laikysis tokio požiūrio, kol elgsis su mumis taip, tarsi būtume kvaili, tiktai nėra jokios prasmės vesti su jais dialogą“, - pažymėjo Kanados premjeras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
