„Ypatingoji Eurogrupės telekonferencija šį vakarą 19 val. Briuselio (20 val. Lietuvos) laiku svarstys oficialų Graikijos vyriausybės prašymą, gautą šią popietę“, – Nyderlandų finansų ministras J.Dijsselbloemas parašė savo paskyroje „Twitter“.
Anksčiau Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras paprašė dvejų metų pagalbos sandorio su Europos Sąjunga krizės ištiktai savo šaliai gelbėti. „Graikijos vyriausybė šiandien pasiūlė dvejų metų susitarimą su Europos stabilumo mechanizmo valdyba; pagal šį susitarimą būtų visiškai užtikrintas finansų poreikis ir tuo pačiu restruktūrizuota skola“, – sakoma antradienį paskelbtame Graikijos ministro pirmininko tarnybos pranešime.
A.Cipras dar prašė trumpam pratęsti dabartinę paramos programą, kad būtų išvengta „techninio bankroto“, nes už kelių valandų reikia sumokėti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui. Merkel sako nesvarstysianti naujojo Graikijos prašymo iki referendumo
Kanclerė Angela Merkel antradienį įstatymų leidėjams pareiškė, kad Vokietija nesileis į naujas paramos derybas su Atėnais iki savaitgalį vyksiančio referendumo, sakė vienas vokiečių parlamentarų.
„Iki referendumo Vokietija negali derėtis dėl naujojo prašymo“ pagalbos, taip, anot vieno Krikščionių demokratų partijos parlamentaro, sakiusi A.Merkel. Graikija antradienį paprašė dvejų metų gelbėjimo sandorio su Europos Sąjunga krizės ištiktai šaliai gelbėti, likus vos kelioms valandoms iki paskutinio termino, kada Atėnai turi sumokėti skolas tarptautiniams skolintojams.
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis, centro kairiųjų socialdemokratas, savo ruožtu, sakė, kad naujos derybos galėtų vykti, jeigu Graikija atšauktų liepos 5 dieną rengiamą referendumą; taip nurodė vienas jo partijos įstatymų leidėjų.
(Papildyta 22.25 val.)
Antradienio vakarą skubią telekonferenciją dėl krizės ištiktos Graikijos prašomo dvejų metų pagalbos sandorio surengę eurozonos finansų ministrai sprendimo nepriėmė, nes nespėjo įvertinti kiek vėliau Atėnų atsiųstų pasiūlymo detalių, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis BNS antradienio vakarą tvirtino, kad konferencijos metu ministrai nepriėmė jokio sprendimo, nes greta po pietų Eurogrupei ir Europos stabilumo mechanizmo valdybai pateikto Graikijos premjero laiško su situacijos sprendimo pasiūlymu buvo atsiųstas ir antrasis laiškas su konkrečiomis to pasiūlymo detalėmis.
„Bet kadangi ministrai nematė šio laiško, aptarinėti iš esmės nebuvo ko. Todėl buvo nutarta, kad dėl esamos programos pratęsimo nėra jokių nei teisinių, nei techninių galimybių to padaryti (...). Antras dalykas - turi būti techniškai įvertinti tie naujieji graikų pasiūlymai, kurie atėjo šiuo metu ir tą padarys institucija - Europos Komisija ir kitos institucijos“, - BNS sakė R.Šadžius.
Pasak jo, ministrai telekonferencijos metu iš Graikijos atstovų taip ir negavo atsakymų, kokia šiuo metu yra Graikijos Vyriausybės pozicija dėl skolininkų anksčiau pateiktų reikalavimų, taip pat kaip ji ketina agituoti sekmadienį vyksiančiame referendume, kuriame bus klausiama piliečių, ar jie pritaria skolininkų siūlymams. Iki šiol Graikijos premjeras Alexis Tsipras (Aleksis Cipras) ir Vyriausybė ragino graikus balsuoti prieš tai.
„Visi ministrai teiravosi, bet negavo atsakymo, kokia aiški politinė Graikijos Vyriausybės pozicija, ypatingai referendumo atžvilgiu (...). Į šį klausimą atsakymo nebuvo. Todėl nutarta surengti kitą telefoninę konferenciją, kuri greičiausiai įvyks rytoj“, - sakė R.Šadžius.
Anot ministro, taip pat nebuvo aptartas Graikijos finansų ministro antradienio ryte išsakytas pareiškimas, kad Graikija neketina grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų skolos iki galutinio termino, t.y. antradienio vidurnakčio. Jei taip nutiktų, anot R.Šadžiaus, TVF pagal savo taisykles nebegalės teikti jokios finansinės pagalbos Graikijai, kol ji neatsiskaitys. Tačiau tai Atėnams dar negrėstų bankrotu, nes TVF nėra privatus kreditorius ir neturi įtakos šalies kredito reitingui.
„Bet turime sulaukti konkretaus fakto - laukti beliko keletas valandų“, - antradienio vakarą sakė R.Šadžius. Anot jo, jei Graikijos pasiūlymas dėl dviejų metų finansinės pagalbos programos bus įvertintas Briuselyje, jam turės pritarti ir Lietuvos Vyriausybė, suderinusi sprendimą su Seimo Europos reikalų komitetu.
Derybos tarp Graikijos kairiosios vyriausybės, kuri atėjo į valdžią sausį, žadėdama baigti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų „trejeto“ – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko (ECB) bei TVF – iširo praeitą savaitę, kai A.Cipras paskelbė surengsiantis referendumą dėl naujausių kreditorių pasiūlymų.
Rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną. Tą pasiūlymą sudaro du dokumentai: „Reformos dabartinės (finansinio gelbėjimo) programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“ bei „Preliminari skolų tvarumo analizė“.
Graikijos premjero tarnyba antradienį po pietų pranešė, jog prašo finansinės pagalbos programos, pagal kurią esą būtų visiškai užtikrintas šalies finansų poreikis ir tuo pačiu restrukturizuota skola. Pasiūlymo detalės nepateikiamos.
Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240 mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo sumažintos maždaug perpus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
