angela merkel

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad iš pradžių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų jai melavęs, tik vėliau, kai užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį.

Iš politikos ir viešumos pasitraukusi buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pristatė memuarus, kuriuose aprašo pasaulinio politikos elito užkulisius. Knygoje aprašė ir V. Putino galios žaidimus bei bauginimus bei varginančius susitikimus su Donaldu Trumpu. A. Merkel gina savo sprendimus dėl Ukrainos ir migrantų krizės. Sako, prisiima atsakomybę dėl kiekvieno sprendimo, karjeros baigimą vadina „išlaisvinančiu“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kremlius atmetė buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel komentarus apie 2007 m. susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kaip dar vieną A. Merkel antirusiško nusistatymo įrodymą. Naujai išleistuose memuaruose buvusi ilgametė Vokietijos politinė lyderė rašė, kad V. Putinas žinojo apie jos šunų baimę ir tyčia į kambarį įleido savo augintinį labradorą, kad sukeltų jai stresą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį išleistuose memuaruose prisimena Vladimiro Putino „galios žaidimus“, kontrastingus susitikimus su Baracku Obama ir Donaldu Trumpu ir teigia, kad klausia savęs, ar galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią „Brexitui“. 70-metė A. Merkel, atrodo, neturi didelių abejonių dėl svarbiausių sprendimų, priimtų per 16 jos, kaip Vokietijos lyderės, vadovavimo metų, kuriais pagrindiniai iššūkiai buvo pasaulinė finansų krizė, Europos skolų kriz...

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO. A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel siekė atidėti Ukrainos narystę NATO, motyvuodama nuogąstavimais dėl galimo Rusijos karinio atsako, sakoma netrukus pasirodysiančių jos atsiminimų ištraukoje, kuria iš anksto pasidalino laikraštis „Die Zeit“. Buvusi Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė knygoje kalba apie svarbų 2008-aisiais Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą, kurio metu buvo aptariamos Ukrainos ir Sakartvelo ambicijos įstoti į Aljansą.

Angela Merkel, būdama Vokietijos kanclere bandė stabdyti Ukrainos norą greitai prisijungti prie NATO. Ji jau tada baiminosi karinio Rusijos atsako. Apie tai A. Merkel rašo savo memuaruose, skelbia „Die Zeit“. Knygoje A. Merkel aprašo susitikimus su tuometiniu ir būsimuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Angela Merkel atsakė, kodėl bandė slopinti Ukrainos norą prisijungti prie NATO A. Merkel politika Ukrainos atžvilgiu Kyjive kritikuojama iki šiol.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel lapkričio pabaigoje Berlyne pristatys savo atsiminimų knygą pavadinimu „Laisvė. Prisiminimai 1954–2021“. Buvusi Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė knygą pristatys Vokietijos teatre lapkričio 26 d., knygos išleidimo dieną, pranešė teatras. Renginys bus atviras visuomenei, jį moderuos žurnalistė Anne Will. Išankstinis bilietų pardavimas prasidės spalio 10 d. 11 val., sakoma renginio puslapyje teatro svetainėje.

Trečiadienį atstovai iš viso politinio spektro sveikino buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, privačiai su artimiausiais žmonėmis švenčiančią 70-ąjį gimtadienį, pranešė jos atstovė. A. Merkel 16 metų vadovavo šaliai, kurios ekonomika yra stipriausia Europoje, buvo pirmoji moteris, ėjusi šias pareigas. Kancleris Olafas Scholzas gyrė „įspūdingą politinę karjerą“ padariusią pirmtakę.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“. Kaip rašo leidinys, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo suprojektuotas taip, kad padvigubintų rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis buvo prieštaringai vertinamas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir toliau painioja šalių lyderius. Renginyje Niujorke, skirtame rinkti aukas rinkimų kampanijai, 81-erių J. Bidenas trečiadienio vakarą  pasakojo apie 2021 m. G7 viršūnių susitikime vykusį savo pokalbį su Helmutu Kohliu – nors ilgametis Vokietijos kancleris mirė jau 2017-aisiais. Vokietijai tada susitikime atstovavo kanclerė Angela Merkel.

Buvusi kanclerė Angela Merkel pirmadienį bus apdovanota aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu už beveik 16 metų trukusį vadovavimą šaliai. Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris planuoja keturis kadencijas dirbusiai kanclerei įteikti ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių. Ji taps tik trečiąja buvusia šalies lydere, gavusia tokio lygio apdovanojimą. Kiti du buvo Konradas Adenaueris, pirmasis Vakarų Vokietijos lyderis, ir Helmutas Kohlis, kuris atvedė Vokietiją prie susivienijimo.

Berlyniečiai tai vadina skalbimo mašina. Tačiau pastaruoju metu iš milžiniško betono ir stiklo kubo, kuriame dirba Vokietijos kancleris, sklinda ne efektyvumo ūžesys, o nesantaikos triukšmas, rašo „The Economist“. Nesvarbu, ar klausimas susijęs su Europos kaimynais, sąjungininkais amerikiečiais ar Vokietijos trijų partijų koalicijos partneriais, kanclerį Olafą Scholzą supantis siauras patarėjų ratas, atrodo, yra linkęs įsivelti į peštynes.

1984 m. sausio pradžioje jaunas ir ambicingas Vakarų Vokietijos socialistas garbanotais plaukais iki pečių su savo bendražygiais traukiniu išvyko į Rytų Berlyne vykusį svarbų susitikimą. Tai buvo įtemptas Šaltojo karo laikotarpis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos pasiekė karštligišką lygį. Nepaisant to, jaunuolis, kartu su savo palyda, buvo sutikti išskėstomis rankomis – jie net nepatyrė Rytų Vokietijos pasieniečių griežtumo. Juk jis buvo draugas.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad metus prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą siekė surengti europines derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, bet galiausiai suprato neturinti galimybių jį paveikti iki savo kadencijos pabaigos, rašo „The Guardian“. Anot A. Merkel, 2021-aisiais, paskutinę jos kadencijos vasarą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planavo surengti nepriklausomo formato pokalbį EVT su V. Putinu.

Savo brutaliu įsiveržimu į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavertė save ir savo parankinius karo nusikaltėliais – ir jie tai žino. Klausant Rusijos ekspertų ir politinių veikėjų kalbų, spaudos konferencijų bei interviu žiniasklaidoje, galima pajausti tvyrančią baimę atsidurti „tribunole“, kaip nutiko buvusios Jugoslavijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui, rašo „Politico“. Kremliaus karo mašinai stojant dėl aršių Ukrainos kontratakų, nykstant pergalės tikimybei ir augan...

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė nemananti, kad jos sprendimas didinti gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos yra klaidingas, ir teigė, kad tai buvo tuo metu buvo pelningiau nei suskystintos gamtinės dujos. Savo kalboje Lisabonoje, Portugalijoje, A. Merkel sakė, kad „visada elgiesi tuo metu, kada esi“ ir nesigaili dėl savo sprendimų, buvusią Vokietijos kanclerę cituoja AP.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pelnė prestižinį Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros Nanseno apdovanojimą, sulaukusi pagyrų už savo ryžtą globoti prieglobsčio prašytojus, kol ėjo pareigas. „Padėdama daugiau nei milijonui pabėgėlių likti gyviems ir atsistoti ant kojų, Angela Merkel parodė didelę moralinę ir politinę drąsą“, – pareiškime pabrėžė JT pabėgėlių reikalų agentūros vadovas Filippo Grandi.

Pirmą kartą po 16 metų trukusio vadovavimo Vokietijai buvusi ilgametė kanclerė Angela Merkel pripažino, kad, deja, nepavyko apsaugoti Ukrainos nuo Putino puolimo, bet priekaištų sau dėl to sako neturinti. Su Putinu nuolat bendraujanti kanclerė dabar atvirai pasakoja apie jų susitikimo užkulisius, gautas dovanas ir sako pagaliau viešai galinti papasakoti apie jo tikrąjį tikslą. Beveik 1,5 val.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus. Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Antradienį buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad eidama savo pareigas ji labai stengėsi, jog padėtis Ukrainoje nepasikeistų iki dabartinės padėties, rašo „Reuters“. A. Merkel karą Ukrainoje pavadino didele Rusijos klaida ir pridūrė, kad nekaltina savęs dėl to, jog nepakankamai stengėsi dėl to, kad situacija nesieskaluotų. „Labai liūdna, kad tai nepavyko, tačiau nekaltinu savęs dėl to, kad nesistengiau“, – sakė A. Merkel, kalbėdama apie 2014 m. Minsko susitarimą su Rusija.

Milijardierius filantropas George‘as Sorosas nupiešė niūrų Rusijos invazijos į Ukrainą paveikslą, perspėdamas, kad tai gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą ir galiausiai privesti civilizaciją prie susinaikinimo.

Rusijos karas prieš Ukrainą pastūmėjo Vokietijos lyderius į savistabą, paskatino nepasitikėjimą savimi ir tarpusavio kaltinimus. Po daugelio bandymų paaiškinti Vakarams, kad Rusijai suvaldyti tereikia šiek tiek Ostpolitik, Vokietijos politinis, žiniasklaidos ir akademinis elitas dabar kelia tik vieną klausimą – kaip mes galėjome taip klysti? Retai kada šalies pasitikėjimas savimi ir užimama vieta pasaulyje gali sugriūti per vieną naktį, rašo „Politico“. Vokietijos kancleris...

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad 2008 metais priėmė teisingą sprendimą nepriimti Ukrainos į NATO, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikos. Tai pirmadienį naujienų agentūros DPA prašymu pareiškė A. Merkel atstovė spaudai, rašo „Evropeyskaja pravda“. Tuo pat metu buvęs kancleris palaikė tarptautines pastangas užbaigti Rusijos užkariavimo karą Ukrainoje, tačiau į kvietimą atvykti į Bučą neatsiliepė. „Federalinė kanclerė dr.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios vykdyta taikinamoji politika Kremliaus atžvilgiu dabar sulaukia kritikos, penktadienį pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje. A. Merkel, didžiausiai Europos ekonomikai vadovavusi 16 metų, o gruodį pasitraukusi iš politikos, sakė, kad su „dideliu susirūpinimu ir užuojauta“ stebi Ukrainos „teritorinio vientisumo ir suverenumo užpuolimą“. „Rusijos... karas žymi svarbų Europos istorijos lūžio tašką po Šaltojo karo“, – sakoma jos pareiškime.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sutarusi nebekomentuoti Prezidentūros žinučių apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbį su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka temos. „Aš nieko neturiu, ką pridurti prie to, ką pasakė užsienio reikalų ministras penktadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel norėjo labai tiksliai žinoti, kas yra sutarta su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Šalies vadovas tikino, kad Vokietija nesutarė priimti migrantų ir paneigė informaciją, kurią anksčiau skelbė Minsko režimas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu šalyje taikomų COVID-19 suvaržymų nepakanka siekiant suvaldyti didžiulę ketvirtą pandemijos bangą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai partijoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad žinučių iš Prezidentūros apie planuojamus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius telefonu su nelegitimiu Baltarusijos prezidentu Aliaksandro Lukašenkos negavo. „Galiu pasakyti tik tiek, kad žinučių prieš skambučius, nei pirmą, nei antrą, nesu gavęs nei iš prezidento, nei man turimais kanalais iš patarėjų komandos“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija. Pasak prezidento Aliaksandro Lukašenkos atstovės Natalios Eismant, Minskas grąžins 5 tūkst. tų atvykėlių namo, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo likusiems 2 tūkst. asmenų, stovyklaujantiems pasienyje. Berlynas tokio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos nelegetimaus prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai virs realiais veiksmais ir migrantai bus atitraukiami nuo išorinės Europos Sąjungos sienos. Ministras taip pat tikino, kad jei iš sankcijų paketo būtų išbrauktos baltarusiškos avialinijos „Belavia“, pačios sankcijos prarastų prasmę. „Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai papiktino ne vieną ES narę, nes tai vėl kilsteli Lukašenką kaip legitimų šios šalies vadovą. Apie tai, kokios gali būti tokio skambučio pasekmės, TV3 žinių „Dienos komentare“ su signataru, diplomatu Albinu Januška kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai neatitinka oficialios Vokietijos pozicijos, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas. „Šis pokalbis sukėlė mums visiems nuostabą, ne tik mums, bet ir mano kolegoms vokiečiams“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Žygimantas Pavilionis.

Angela Merkel su oficialiu vizitu paskutinį kartą apsilankė Prancūzijoje. Ten prancūzai ją sveikino su gėlėmis ir dovanojo vyną, o prezidentas Emmanuelis Macronas įteikė aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą. O ką A. Merkel planuoja veikti baigusi politinę karjerą? Prancūzijos prezidentas šiltu apkabinimu sveikina Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Vokietijos lyderė į Prancūziją atvyko paskutinio oficialaus vizito ir ją čia atlydėjo sutuoktinis, chemijos profesorius Joachimas Saueris.

Vokietijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad viena teisėsaugos darbuotoja neteisėtai perdavė informacijos žinomam sąmokslo teorijų šalininkui, agituojančiam prieš vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją, pirmadienį pranešė pareigūnai. Manoma, kad Attila Hildmannas – garsusis veganiškos virtuvės šefas, pastaruoju metu pasisakantis prieš karantiną ir vakcinaciją bei skleidžiantis įrodymais nepagrįstus teiginius – iš įtariamosios gavo informacijos, kad jam yra iškelta byla.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad palieka valdžią „tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“ dėl Europos Sąjungos, susiduriančios su virtine problemų. „Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo. Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalyje besiformuojanti nauja proeuropietiška koalicija yra svarbi žinutė Europos Sąjungai.

Vienas skulptorius įamžino kadenciją baigiančią kanclerę Angelą Merkel. Jos skulptūra – ne ant pjedestalo, o ant žirgo. Toks sprendimas daliai vokiečių sukėlė nuostabą – jie nė nežino, ar Merkel moka jodinėti.  Ant žirgo sėdinčios kanclerės Angelos Merkel skulptūra papuošė muziejaus kiemą viename Bavarijos regione.

 Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“  sertifikavimo procesas kol kas nėra baigtas, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Sertifikavimo procesas vyksta. Jis dar nebaigtas“, – trečiadienį sakė A. Merkel, kalbėdama spaudos konferencijoje po Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo Slovėnijoje.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) generalinis sekretorius pareiškė esąs nusivylęs konservatorių bloko pasirodymu sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, kad šis aljansas veikiausiai gaus 24–25 proc. balsų ir nežymiai atsilieka nuo centro kairiųjų socialdemokratų.

Angela Merkel, vadinta „laisvojo pasaulio lydere“, kai Europoje ir Jungtinėse Valstijose stiprėjo autoritariški populistai, po istorinių 16 valdymo metų traukiasi iš politikos scenos, palikdama kol kas sunkiai įvertinamą palikimą savo šalyje ir užsienyje. 67 metų A. Merkel valdė taip ilgai, kad buvo praminta „amžinąją kanclere“, o jos populiarumas yra toks nesugriaunamas, kad ji tikriausiai būtų laimėjusi ir rekordinę penktą kadenciją šiame poste, jei būtų nusprendusi jos siekti.

Vokietijos įstatymų leidėjai pirmadienį apklausė finansų ministrą Olafą Scholzą, rinkimų favoritą, siekiantį pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, vykstant tyrimui dėl jo ministerijos prižiūrimos kovos su pinigų plovimu agentūros. Vietos žiniasklaidos manymu, skandalas sukėlė nerimą sąjungininkams jo centro kairiųjų socialdemokratų partijoje (SPD), O. Scholzui prieš Vokietijos parlamento finansų komitetą stojus mažiau nei savaitė iki rugsėjo 26 dieną numatytų parlamento rinkimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kadenciją baigiančią Vokietijos Kanclere Angela Merkel. Atsisveikinimo vizito metu Europos politikos grandė su mūsų prezidentu diskutavo apie aštrėjančią nelegalios migracijos problemą. Anot Gitano Nausėdos, Baltarusijos diktatoriui užsiimant nelegalų konrabanda – būtina keisti visos Europos migracijos politiką.

Prezidentas Gitanas Nausėda vizito Vokietijoje metu ketvirtadienį su kadenciją baigiančia šalies kanclere Angela Merkel aptarė migracijos ir saugumo klausimus. „Migracija šiandien yra aktualija numeris vienas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta dviejų dienų vizito į Vokietiją, kur susitiks su kadenciją baigiančia Vokietijos kanclere Angela Merkel. Nuo 2005 metų šalį valdanti A. Merkel dar prieš kelerius metus pranešė, kad nebesieks penktos kadencijos kanclerės poste. Pareigas ji paliks po rugsėjo pabaigoje vyksiančių Vokietijos parlamento rinkimų paskyrus naują Vyriausybės vadovą. G. Nausėda taip pat dalyvaus keturšaliame susitikime su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.