angela merkel

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija sekmadienį per specialų suvažiavimą vienbalsiai patvirtino Martiną Schulzą pagrindiniu savo kandidatu varžytis su kanclere Angela Merkel būsimuose visuotiniuose rinkimuose. Partijos lyderiai M.Schulzo kandidatūrą netikėtai iškėlė sausio mėnesį pasitraukus ilgamečiui pirmininkui Sigmarui Gabrieliui (Zigmarui Gabrieliui). Vėliau partijos populiarumas išaugo iki dešimtmetį nematytų aukštumų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel mėgino peržengti savo nesutarimus, bet per jų pirmąjį bendrą viešą pasirodymą buvo keistų ir komiškų momentų. Kai penktadienį abu lyderiai fotografavosi Ovaliajame kabinete, jiedu nepaspaudė vienas kitam rankų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiek daug kartų yra pareiškęs esantis itin gabus verslininkas, kad visiškai suprantama, kad jis kartais savo ankstesnį darbą supainioja su dabartiniu. D.Trumpas yra sakęs, kad jo verslo imperija „Trump Organization“ yra ne tik neįtikėtina kompanija, bet ir tarptautinis neįtikėtinų bendrovių konglomeratas.

„Kad pasiektų 2 proc. BVP gynybai, Vokietija gynybas išlaidai turėtų padidinti 20 milijardų eurų. Ar baiminatės, kad Vokietija taps stipria karine valstybe?“. Tokį klausimą iš Vokietijos naujienų agentūros Deutsche Presse-Agentur žurnalisto išgirdo Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, kai Berlyne dalyvavo bendroje spaudos konferencijoje su kanclere Angela Merkel.

Tunise viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį paskelbė apie naują susitarimą su Tunisu dėl nelegalių migrantų problemos sprendimo, tebetvyrant įtampai dėl Tuniso piliečio gruodį surengto išpuolio Berlyno kalėdinėje mugėje. Per dviejų dienų kelionę šiaurės Afrikoje, užsukdama į Egiptą, A.Merkel pareiškė, kad Vokietija ir Tunisas sutarė dėl spartesnio repatrijavimo asmenų, kuriems nesuteiktas prieglobstis, taip pat dėl Tuniso piliečių darbo mokymų.

Kritikuodamas Ankarą dėl spaudos laisvės, Berlynas buvo teisus, pareiškė penktadienį Tunise viešinti kanclerė Angela Merkel, be to dar atmetusi Turkijos kaltinimus, kad jos vyriausybė prikišo nagus prie turkų mitingų uždraudimo dviejuose Vokietijos miestuose. Spendimus atidėti du Turkijos ministrų mitingus Vokietijoje „priėmė municipalitetai, o iš esmės Vokietijoje galioja žodžio laisvė, – sakė ji.

Lietuvoje paskleista išgalvota žinia apie tariamai karių išprievartautą nepilnametę rodo, kad būtina būti budriems saugantis tokių provokacijų, sako Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Po susitikimo su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu A.Merkel pabrėžė, jog labai svarbu, kad šis įvykis buvo greitai išaiškintas. „Mums buvo labai svarbu, kad mes galėjome labai greitai kartu išsiaiškinti tą įvykį (...) kad tai buvo tik provokacija.

Lietuvos premjerą Saulių Skvernelį ketvirtadienį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vyriausybių vadovų susitikimui numatyta daugiau nei valanda, po jo įvyks spaudos konferencija. Anot politologo Lino Kojalos, toks susitikimas parodo tvirtą Lietuvos ir Vokietijos partnerystę. „Visų pirma tai yra parodymas, kad Lietuva ir Vokietija yra labai svarbūs partneriai ir mes tą matome pastaruosius keletą metų.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį išsakė susirūpinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos ir pabrėžė, kad jiems reikia išlikti vieningiems, kai pasaulio ateitis atrodo vis sunkiau nuspėjama. Visos 28 Bendrijos šalys demonstravo vienybę, kai pritarė planui, turinčiam sumažinti masinę migraciją į ES iš Libijos.

Būgštavimai, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika kelia egzistencinę grėsmę Europai, temdys šią savaitę Maltoje vyksiančias Europos Sąjungos lyderių derybas dėl įvairių krizių. Penktadienį Valetoje vyksiančio viršūnių susitikimo darbotvarkės pagrindinės temos turėjo būti pastangos pažaboti imigrantų srautus iš Libijos bei tolesni veiksmai po britų sprendimo trauktis iš ES.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvestus imigracinius apribojimus, kuriuose pavadino nepagrįstais, pranešė jos atstovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pažadėjo gerinti blogus santykius su Rusija bei nuramino JAV sąjungininkus, kad palaiko NATO. Neseniai pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas taip pat patyrė pirmąją teisinę nesėkmę dėl savo tarptautinę visuomenę suneraminusio įsako stabdyti pabėgėlių priėmimą ir neleisti atvykti musulmoniškų šalių piliečiams. Federalinė teisėja iš dalies blokavo šį sprendimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį kalbėsis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, patvirtino penktadienį Baltieji rūmai.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas pirmadienį patikino NATO sąjungininkes, kad Vašingtonas yra tvirtai įsipareigojęs Aljansui, kurį prezidentas Donaldas Trumpas kiek anksčiau pavadino „atgyvena“. Pirmąją savo darbo dieną naujose pareigose J.Mattisas telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir kolegomis iš Didžiosios Britanijos bei Kanados.

Antradienį Davose 47-ąjį kartą prasideda iki sausio 20 d. vyksianti kasmetinė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sesija, kurioje dalyvaus rekordinis skaičius delegatų – maždaug 3 tūkst., įskaitant kelias dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovus, tarptautinių organizacijų vadovus bei garsius visuomenės veikėjus.

  Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad „mūsų europiečių likimas yra mūsų rankose“, JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui sukritikavus Europos Sąjungą ir pasveikinus Britanijos sprendimą pasitraukti iš Bendrijos.   A.Merkel žurnalistams taip pat sakė sieksianti, kad likusios 27 ES valstybės stiprintų savo ekonomikas ir būtų pasirengusios atremti ateities iššūkius, tarp kurių yra ir kova su terorizmu.

NATO yra „atgyvena“, Vokietijos kanclerė Angela Merkel „katastrofiškai suklydo“ dėl pabėgėlių, „Brexit“ bus „puikus dalykas“, o Jungtinės Valstijos gali sudaryti susitarimą su Rusija – tai tik keli iš virtinės skambių Donaldo Trumpo pareiškimų, kuriuos jis padarė sekmadienį duodamas interviu Europos žiniasklaidai.

Davose rengiamo Pasaulio ekonomikos forumo atstovai patvirtino, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Hholandas) nedalyvaus sausio 17-20 d. d. vyksiančiame renginyje Šveicarijos Alpėse, praneša „Deutsche Welle“, remdamasi agentūra dpa. „Apgailestaujame, bet federalinei vyriausybei, kaip ir anksčiau, atstovaus aukšto lygio delegacija“, – agentūrai dpa sakė forumo atstovai. A. Merkel forume nedalyvavo ir pernai.

Amerikiečiai šiais metais labiausiai žavėjosi kadenciją baigiančiu prezidentu Baracku Obama, o antrą vietą šiuo atžvilgiu užėmė išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, rodo trečiadienį paskelbti visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Gallup“ apklausa parodė, kad B.Obamą pasirinko 22 proc. respondentų, o D.Trumpą – 15 procentų. Trečią vietą „vyrų kategorijoje“ užėmė popiežius Pranciškus, kurį palaikė keturi procentai apklaustųjų.

Politologai įsitikinę, kad rinkimų į Bundestagą 2017-aisiais išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabandys įvairių akcijų dėka pakirsti vokiečių pasitikėjimą savo šalimi, valdžia ir asmeniškai kanclere Angela Merkel, bei pastūmėti žmones į kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų rankas, rašoma „Bild“. Europos Tarybos ekspertas Rusijos klausimais Gustavas Gresselis paaiškino: reikalas tame, kad Angela Merkel „kaip joks kitas Europos lyderis kaunasi už vieningą Europą ir laisvą, demokratinį...

Neįkainojami Krymo meno lobiai, kurie prieš pat Rusijos 2014 metais įvykdytą pusiasalio aneksiją buvo paskolinti vienam Amsterdamo muziejui, turėtų būti sugrąžinti Ukrainai, trečiadienį nusprendė Olandijos teismas, bet Maskva šį sprendimą pasmerkė kaip „itin neigiamą precedentą“. Keturi Krymo muziejai 2014 metų lapkritį drauge pradėjo teisę kovą už tai, kad Allardo Piersono muziejus sugrąžintų istorinę archeologijos radinių kolekciją, kuri buvo eksponuojama parodoje „Krymas: auksas ir paslaptys ...

Praėjus metams po 2015-ųjų pabaigoje tiksliai nuspėto „Brexit“, naujienų agentūra „Bloomberg“ pateikė savo pesimistines prognozes artėjantiems metams, kuriose daug pozityvaus neišvysite: Prancūziją ištiks „Frexit“, teroristai užvaldys dar daugiau teritorijų, o JAV neteks savo galios. Į ką bus panašus pasaulis artėjančiomis savaitėmis ar mėnesiais? „Bloomberg“ šiais metais ir vėl meta iššūkį, stengdamiesi įsivaizduoti, kokie įvykiai taps realybe 2017-aisiais. „Slate.

JAV žvalgybos vadas Johnas Brennanas susitikimo su Donaldu Trumpu metu perspėjo dėl galimų iliuzijų Rusijos atžvilgiu. Prieš mėnesį analogišką mintį vokiečių žiniasklaidai dėstė ir vienas žymiausių Rusijos opozicijos veikėjų – Michailas Chodorkovskis.

Rusija penktadienį paskelbė atskleidusi užsienio žvalgybos tarnybų planus šį mėnesį surengti didžiules kibernetines atakas prieš šalies finansų sistemą.

O štai Vokietiją pabėgėliai tikrai myli – šalis pernai priėmė daugiau nei milijoną atvykėlių. Paskutinio Merkel partijos suvažiavimo metu kanclerė sulaukė kolegų kritikos ir raginimų atsistatydinti, bet netrukus išgyveno akimirką, kokios tikrai nesitikėjo – į ją kreipėsi afganų berniukas pabėgėlis. Krikščionių demokratų partijos regionų suvažiavime Heidelberge, Vokietijos pietuose išties netrūko įdomių akimirkų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė savo konservatyviosios partijos nariams sieksianti ketvirtos kadencijos kanclerės poste per rinkimus kitais metais, pranešė naujienų agentūra dpa. Po kelis mėnesius sklandžiusių spėliojimų ji pasakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderiams esanti pasirengusi nešti partijos vėliavą per rinkimus, kurie turėtų vykti 2017-ųjų rugsėjį arba spalį. A.Merkel ketina surengti spaudos konferenciją savo partijos štabe 18 val. Grinvičo (20 val.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį turėtų pranešti savo sprendimą siekti perrinkimo. Manoma, kad daugelyje pasaulio sostinių šis sprendimas bus priimtas kaip stabilumo ženklas po šoko, kurį sukėlė britų sprendimas išstoti iš ES bei Donaldo Trumpo  išrinkimas JAV prezidentu. Po kelis mėnesius trukusių spėlionių dėl jos planų A. Merkel sekmadienį 18 val. Grinvičo laiku (20 val.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) gyrė Vokietijos kanclerę A.Merkel ir vadino ją „iškilia“ tarptautine partnere; jis pabrėžė, kad ji pademonstravo principingumą ir teisingumą, taip pat parodė, kad būti geru lyderiu reiškia įsitraukti į pasaulio reikalus.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) per paskutinę prezidentinę viešnagę Europoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel ketvirtadienį pradėjo oficialius susitikimus Berlyne. Abu lyderiai susėdo priešinguose ilgo stalo galuose, greta jų įsitaisė jų užsienio politikos patarėjai. B.Obamą lydi jo patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice (Siuzan Rais). Žurnalistams nei B.Obama, nei A.Merkel prieš šį susitikimą nieko nekomentavo.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį atvyko į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel; per šią atsisveikinimo kelionę Europoje B.Obama stengiasi užtikrinti pagrindines JAV sąjungininkes, kad transatlantiniai ryšiai išliks ir jam perdavus savo pareigas išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui.

JAV vadovas Barackas Obama antradienį paragino Vakarus saugotis „primityvaus“ nacionalizmo suklestėjimo. Šį raginimą B.Obama paskelbė pradėjęs savo paskutinę prezidentinę užsienio kelionę, per kurią stengiasi nuraminti JAV sąjungininkes, susirūpinusias dėl netikėtos Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose. Per vizitą Graikijoje kadenciją baigiantis JAV lyderis pabrėžė, kad NATO yra „gyvybiškai svarbi“ JAV saugumui bei klestėjimui, ir sakė, kad Amerikai yra naudinga stipri ir vieninga Europa.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį išvyks į Graikiją, o vėliau aplankys Vokietiją su paskutiniu suplanuotu oficialiu vizitu, nors jo politinė žinia atrodo keistoka: padrąsinti europiečius, susirūpinusius dėl Donaldo Trumpo, kuris, kaip B.Obama sakė anksčiau, yra "netinkamas" užimti valstybės vadovo postą.

Po D. Trumpo pergalės per pasaulio žiniasklaidą ritasi banga refleksijų ir analizių, kurių pagrindinė tema - ką daryti su Vakarų politinį pasaulį šluojančia "piktų rinkėjų" banga. Žmonių nusivylimas savo prastėjančia ekonomine situacija, dėl to kaltinant globalizaciją, imigraciją, politinį elitą, Vašingtono ar Briuselio biurokratiją, ekonominė oligarchiją ir t.t. lemia visus pastaruosius rinkimus ar referendumus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad per naujausias derybas dėl Ukrainos krizės neįvyko „jokių stebuklų“, tačiau jose dalyvavę Ukrainos, Rusijos ir Prancūzijos lyderiai padarė nedidelę pažangą dėl taikos proceso atnaujinimo, kuris yra atsidūręs aklavietėje.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį paragino visas Ukrainos konflikto sprendimo ieškančias šalis sudaryti kelio gairių žemėlapį šiam konfliktui išspręsti. Jo tikslas būtų padėti Ukrainai atgauti savo sienos su Rusija kontrolę, pridūrė jis. Tokį pranešimą Prancūzijos prezidentūra paskelbė po F.Hollande'o ir Ukrainos vadovo Petro Porošenkos pokalbio telefonu.

Pabėgėlis iš Sirijos, pirmadienį su trijų savo tėvynainių pagalba sulaikytas Vokietijoje, planavo susprogdinti bombą Berlyno oro uoste grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) vardu, pranešė vietos žvalgybos vadovas. „Gavome informacijos iš slaptųjų saugumo tarnybų, kad iš pradžių jis kėsinosi į traukinius Vokietijoje, tačiau galiausiai nusprendė atakuoti vieną iš Berlyno oro uostų“, sakė Hansas-Georgas Maassenas Vokietijos transliuotojui ARD.

Didžiajai Britanijai negalima leisti turėti prieigos prie ES bendrosios rinkos, jeigu ji nepritars žmonių judėjimo laisvei, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, perspėdama, kad ji neleis Londonui gauti visko. „Jeigu mes nesakysime, kad laisva prieiga prie vidaus rinkos yra susijusi su judėjimo laisve, tada Europoje prasidės toks judėjimas, kad visi darys ką norės“, – sakė A.Merkel Vokietijos pramonės federacijos (BDI) verslo lyderiams.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partija sekmadienį patyrė istorinį pralaimėjimą per Berlyno žemės rinkimus, o dešiniojo populistinio judėjimo "Alternatyva Vokietijai" (AfD) palaikymas padidėjo, rinkėjams pykstant dėl lyderės sprendimo palikti atviras duris pabėgėliams. Kaip rodo visuomeninio transliuotojo prognozės, antiislamiška AfD surinko apie 14 proc. balsų sostinėje, kuri ilgai didžiavosi esanti modernus, spalvingas ir multikultūrinis miestas.

Vokietijoje tūkstančiai demonstrantų šeštadienį išėjo į gatvės protestuoti dėl didžiulio masto transatlantinės laisvosios prekybos sutarties, o šios demonstracijos gali tapti naujų smūgiu prieštaringai vertinamiems planams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį atvykusi į ES viršūnių susitikimą Bratislavoje įspėjo, kad Europos Sąjunga yra „kritinėje padėtyje“. „Esame kritinėje padėtyje. Turime savo veiksmais parodyti, kad galime pasitaisyti“, – žurnalistams sakė A.Merkel.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sekmadienį Berlyne su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir dar keturių šalių vadovais aptarusi pasirengimą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui, teigia, kad Europai vienybė šiandien reikalinga kaip niekada anksčiau, nes ES krečia tapatybės ir pasitikėjimo krizė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Berlyne su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir dar keturių šalių vadovais aptars pasirengimą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui, kuriame bus siekiama nubrėžti gaires bendrijos ateičiai po britų pasitraukimo. A.Merkel kvietimu į Berlyną taip pat atvyks Latvijos, Portugalijos, Maltos ir Kipro vadovai. Vokietijos kanclerės pasiūlytas formatas gali būti vertinamas kaip bandymas suartinti šalių iš skirtingų regionų pozicijas.

Ukraina ir prorusiški smogikai ketvirtadienį paskelbė, kad jų pajėgos laikosi susitarimo nutraukti ugnį, sudarytą prasidedant naujiems mokslo metams ir siekiant sustabdyti pastaruoju metu suintensyvėjusį smurtą. Kariaujančios šalys dėl naujausių laikinų paliaubų susitarė rugpjūčio 26 dieną Minske. Baltarusijos sostinėje, padedant Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams bei dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, buvo pasirašyta ir 2015 metų vasario taikos sutartis.

Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį susitarė dėti didesnes pastangas, kad migrantai, neturintys teisės gauti prieglobstį Europos Sąjungos šalyse, būtų išsiunčiami atgal į savo tėvynes. „Europoje visi turime stengtis repatrijuoti neturinčius teisęs (pasilikti)“, – M.Renzi sakė po susitikimo su A.Merkel Maranelo miestelyje, garsėjančiame kaip prabangius sportinius automobilius gaminančios bendrovės „Ferrari“ būstinė.

Rugpjūtį nieko ypatinga nenutiko – tik perversmai ir karai, krečiantys mūsų pasaulį. Artėjant šio mėnesio pabaigai galima lengviau atsikvėpti, kad jokia saugumo krizė Europoje nesutrikdė mūsų atostogų. Vis dėlto rūpesčiai kaupiasi. Rusija dabar vykdo didžiausias per kelis dešimtmečius karines pratybas, keldama nerimą mūsų šnipams ir analitikams. Kremlius tęsia siaubingą karą kitų rankomis, keldamas į viešumą Vakarų diplomatijos bejėgiškumą.

Vokietijai atstovaujantis Europos Komisijos (EK) narys antradienį išreiškė abejones dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), pareiškęs, kad už „Brexit“ „nestatytų“. Interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ Guentheris Oettingeris pareiškė manąs, kad birželį vykusiame referendume priimtas sprendimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES yra „privalomas“. „Tačiau visai įmanoma, kad po „Brexit“ balsavimo pablogėjus ekonominei padėčiai visuomenės nuomonė pakryps į kitą pusę...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel neteisi kritikuodama Europos partneres, kurios atsisako priimti pabėgėlius musulmonus, pirmadienį pareiškė Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis. Interviu valstybiniam radijui ministras sakė, kad tokios šalys kaip Lenkija, atsisakančios priimti pabėgėlius pagal naują migrantų paskirstymo Europos Sąjungoje kvotų sistemą, aktyviai palaikomą Berlyno, paiso savo piliečių nuomonės.

Europos Sąjungos lyderiai rugsėjį Slovakijos sostinėje vyksiančiame svarbiame viršūnių susitikime aptars saugumo ir migracijos politikos bei ekonomikos augimo klausimus, kad nubrėžtų Bendrijos ateities be Didžiosios Britanijos gaires.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino iš Turkijos kilusius ir ilgą laiką šalyje gyvenančius žmones būti lojaliais Vokietijai, o antradienį paskelbtuose komentaruose savo ruožtu pati pažadėjo išklausyti jų rūpesčius. A.Merkel komentarai pasirodė tuo metu, kai santykiai tarp Vokietijos ir Turkijos yra itin įtempti, o šalyje sklando nerimas, kad nesutarimai dėl vidaus politikos Turkijoje gali išsilieti ir Vokietijos gatvėse.