„Visų pirma tai yra parodymas, kad Lietuva ir Vokietija yra labai svarbūs partneriai ir mes tą matome pastaruosius keletą metų. Tas faktas, kad vokiečiai čia atsiunčia savo karius, yra gera to iliustracija“, - teigia L. Kojala.
Kaip teigia BNS, S. Skvernelis pristatys susirūpinimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugumo ir galbūt paprašys A. Merkel padaryti įtaką Lenkijai, kad ji paremtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su Vakarų Europa. Kol kas Lietuvos raginimai blokuoti Astravo AE Briuselio ir kaimyninių šalių paramos nesulaukė, o Lietuvos vienašaliai veiksmai turės ribotą poveikį, nes elektra atitekėtų per Latviją. Vokietijos įsitraukimas gali padėti sustiprinti viešą spaudimą, bet proveržio nebus tol, kol Lietuva galutinai nesusitars su artimiausiais kaimynais.
Berlyno parama ateityje taip pat gali būti svarbi siekiant ES fondų finansavimo sinchronizacijai ir atsverti Rusijos argumentus, kad sinchronizacija kelia Karaliaučiaus krašto izoliacijos grėsmę. Lietuva kritikuoja planus išplėsti dujotiekį „Nord Stream“ tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų apeinant Ukrainą kaip tranzito šalį. Vokietija į kritiką atsako, kad tai tik ekonominis projektas.
„Lietuva labai jautriai reaguoja į tai, kas vyksta Baltarusijoje, į Astravo statomą elektrinę, ir ieško būdų su tarptautiniais partneriais kaip būtų galima tą procesą geriau kontroliuoti. Akivaizdu, kad Vokietija čia yra labai svarbus veikėjas“, - sakė politologas.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
