Visos 28 Bendrijos šalys demonstravo vienybę, kai pritarė planui, turinčiam sumažinti masinę migraciją į ES iš Libijos. Lyderiai susitarė padėti šios Šiaurės Afrikos valstybės pakrančių apsaugos laivams stabdyti laivus, kurie leidžiasi į pavojingas keliones per Viduržemio jūrą, kad pasiektų Italiją.
Vis dėlto derybas temdė susirūpinimas dėl naujosios JAV administracijos. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pasmerkė „nepriimtinus“ D.Trumpo komentarus, išreiškiančius palaikymą Didžiosios Britanijos sprendimui palikti ES.
„Jis neturėtų kištis į Europos Sąjungos reikalus, – žurnalistams sakė F.Hollande'as. – Nepriimtina, kad įvairiais Jungtinių Valstijų prezidento pareiškimas būtų daromas spaudimas, kokia turėtų arba neturėtų būti Europa.“
Kiti lyderiai sakė norintys išsaugoti glaudžius transatlantinius ryšius, bet taip pat privalantys būti realistai, kai tvarko reikalus su prezidentu, pasisakiusiu už kitų ES narių išstojimą ir pavadinusiu NATO atgyvena.
„Aišku, esama tam tikro nerimo dėl kai kurių sprendimų, priimtų“ D.Trumpo, pripažino šio viršūnių susitikimo šeimininkas Josephas Muscatas . Vis dėlto jis pridūrė, kad išlieka „supratimas, kad turime angažuotis su JAV“.
Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir F.Hollande'as informavo kitus lyderius apie savo kontaktus su D.Trumpu. Th.May sakė, kad JAV vadovas lieka „100 proc. įsipareigojęs“ NATO aljansui.
Prieš šį susitikimą retorika buvo įtempta: Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad D.Trumpas kartu su Rusija, Kinija ir islamo ekstremizmu yra tarp pagrindinių „grėsmių“ Europos Sąjungai sparčiai kintančiame pasaulyje.
Penktadienį D.Tuskas sušvelnino toną ir sakė, kad ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka ES „aukščiausias politinis prioritetas“, bet pabrėžė, kad europiečiai dabar privalės kliautis savimi.
„Žinome, kad dabar neturime jokios kitos išeities, tik atgauti pasitikėjimą savo pačių jėgomis“, – pridūrė D.Tuskas.
Ypač didelį susirūpinimą Europai sukėlė D.Trumpo draudimas į JAV atvykti septynių musulmoniškų šalių piliečiams. Austrijos kancleris Christianas
Kernas (Kristianas Kernas) sakė, kad šis sprendimas „itin probleminis“.
Planas dėl migracijos iš Libijos
Pati ES tebeturi didelių rūpesčių dėl migracijos, o viršūnių susitikimas Maltoje buvo įvardijamas kaip svarbus žingsnis į priekį pastangose sustabdyti atvykėlių iš Libijos antplūdį. Praeitais metais rizikuodami savo gyvybėmis iš tos šalies į Europą išplaukė daugiau kaip 181 tūkst. žmonių.
Dėmesys į Šiaurės Afriką nukrypo, kai ES pavyko faktiškai uždaryti Sirijos pabėgėlių maršrutą į Europą per Egėjo jūrą ir Graikiją, sudarius prieštaringai vertinamą susitarimą su Turkija.
Penktadienį, kai ES lyderiai lipo į prabangią jachtą, kad perplauktų Maltos istorinį uostą į vietą, kur jiems buvo organizuoti pietūs, gelbėtojų laivai prie Libijos krantų toliau rinko šimtus žmonių iš palaikių laivų Viduržemio jūroje.
„Dabar Viduržemio jūroje – tikras košmaras“, – skundėsi labdaros organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).
ES lyderiai pasirašė naują strategiją, turinčią „sugriauti verslo modelį“, naudojamą žmonių kontrabandininkų, per praeitus metus perplukdžiusių iš Libijos į Italiją daugiau kaip 181 tūkst. žmonių, daugiausiai ekonominių migrantų iš Afrikos valstybių.
Pagal naująjį planą planuojama skirti lėšų ir organizuoti mokymus Libijos pakrančių apsaugos pareigūnams, kad jie taptų pajėgesni sustabdyti migrantų laivus prieš jiems pasiekiant tarptautinius vandenis. Tai pat siekiama kaimyninėms šalims padėti uždaryti migrantų maršrutus, vedančius į Libiją.
Be to, ES pasitelks į pagalbą pietų Libijos klajoklių gentis, kad jos suvaldytų per sieną plūstančių žmonių srautą, sakė J.Muscatas.
Tuo tarpu Italija sudarė susitarimą su Libija įkurti ES finansuojamų stovyklų neteisėtiems migrantams, kur jie būtų laikomi iki deportacijos į savo šalis. Tačiau žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad sprendimas grąžinti migrantų laivus į Libiją gali reikšti, kad vaikai bus siunčiami atgal į sulaikymo centrus, kur gyvenimo sąlygos itin prastos.
Viršūnių susitikimą užbaigė 27 lyderių pasitarimas, kuriame nedalyvavo Th.May. Per jį svarstyta svarbi deklaracija dėl ES ateities, planuojama paskelbti ateinantį mėnesį Romoje, minint šio bloko įkūrimo sutarties 60-ąsias metines.
Dvigubas sukrėtimas, sukeltas „Brexit“ referendumo Britanijoje ir D.Trumpo išrinkimo Amerikoje, privertė ES smarkiai susimąstyti apie savo vietą pasaulyje ir galimybes atremti populistinius bei euroskeptiškus judėjimus, norinčius išardyti Bendriją.
Belgijos premjeras Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė interviu žurnalui „Time“, kad ES atėjo laikas priimti „labai stiprių sprendimų“.
„Per pastaruosius kelis mėnesius matėme „Brexit“, matėme Trumpo išrinkimą – tai reikia, kad dabar Europoje atėjo laikas judėti“, – sakė jis.
