Kai penktadienį abu lyderiai fotografavosi Ovaliajame kabinete, jiedu nepaspaudė vienas kitam rankų. Vėliau, per bendrą spaudos konferenciją, komentuodamas Europos žiniasklaidos pareiškimus, kad jo šūkis „Pirmiausiai – Amerika“ žymi pastangas vykdyti izoliacionistinę politiką, D.Trumpas pareiškė, kad tokie pranešimai yra „jūsų vadinamųjų melagingų naujienų dar vienas pavyzdys“.
Kalbėdamas prezidentas truputį susipainiojo ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „labai stipri bendrovė“, bet iškart pasitaisė ir pasakė „šalis“.
Kai vienas vokiečių reporteris paklausė D.Trumpo, ar jis kada nors gailisi dėl kai kurių savo komentarų, paskelbtų per „Twitter“, prezidentas atsakė: „Labai retai.“
A.Merkel išliko santūri netgi kai D.Trumpas pakartojo savo teiginį, kad ankstesnis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) galbūt šnipinėjo jo pokalbius telefonu dangoraižyje „Trump Tower“ sumontuota pasiklausymo įranga.
Jis taip pat mėgino paversti skandalingus kaltinimus paprastu pokštu, kai buvo paklaustas apie nerimą keliančią padėtį, jog Baltieji rūmai dabar tvirtina, esą Didžioji Britanija šnipinėjo D.Trumpą. Jungtinės Karalystės vyriausybė tuos kaltinimus atmetė ir išsakė susirūpinimą.
„Galbūt bent kažką turime bendra“, – nerūpestingai pareiškė D.Trumpas, kalbėdamas apie 2013 metais skelbtus pranešimus, kad JAV žvalgyba šnipinėjo A.Merkel pokalbius jos mobiliuoju telefonu. Tuo momentu suglumusios kanclerės mina suteikė peno daugybei interneto memų.
Siekė įrodyti ES naudą
Diskusijai pakrypus ekonomikos tema, A.Merkel pareiškė, kad „vokiečių sėkmė visuomet rėmėsi, iš vienos pusės, Vokietijos sėkme, o iš kitos – Europos vienybe ir Europos integracija. Esu tuo tvirtai įsitikinusi“.
Panašu, kad šių žodžių tikslas buvo įtikinti D.Trumpą Europos Sąjungos nauda. JAV prezidentas yra išreiškęs pritarimą Didžiosios Britanijos apsisprendimui išstoti iš ES ir skeptiškai atsiliepęs apie daugiašalius prekybos susitarimus.
Vokietijos ir JAV vadovai per pirmąjį savo susitikimą mėgino surasti sąlyčio taškų, tačiau jiems sunkiai sekėsi užmegzti draugišką kontaktą. Bendros spaudos konferencijos pradžioje A.Merkel, kuri palaikė draugiškus santykius su B.Obama per aštuonerius pastarojo prezidentavimo metus, pabandė pralaužti ledus ir pasakė, kad „daug geriau kalbėtis vienam su kitu, nei kalbėti apie vienas kitą“.
Kanclerė taktiškai pareiškė, kad ji atstovauja Vokietijos interesams, o D.Trumpas „kaip ir turi būti, gina Amerikos interesus. Tai yra mūsų užduotis“. Pasak A.Merkel, jie „mėgina kalbėti ir apie sritis, dėl kurių nesutaria“.
„Turime būti sąžiningi vieni su kitais,“ – sakė ji ir pridūrė, jog abi šalys tikisi, kad „iš to išeis kažkas gera jų žmonėms“.
Kaltinimai tik per žingsnį nuo konflikto
Sutikimų Baltuosiuose rūmuose metu, be kita ko, buvo aptartas NATO stiprinimas, kova su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, konfliktas Afganistane ir konflikto Ukrainoje sprendimas. Visiems šiems klausimams spręsti reikalingas glaudus JAV ir Vokietijos bendradarbiavimas.
A.Merkel vizitu, kuris turėjo įvykti antradienį, bet buvo atidėtas dėl smarkios pūgos, buvo siekiama duoti naują impulsą šalių santykiams. Berlyno ir Vašingtono ryšiai komplikavosi dėl D.Trumpo rinkimų kampanijos retorikos: būsimasis JAV prezidentas ne kartą apkaltino kanclerę, kad ši „sužlugdė Vokietiją“, nes leido pabėgėliams ir kitiems migrantams iš Sirijos užplūsti šalį. D.Trumpas taip pat sakė, jog jo oponentė Hillary Clinton (Hilari Klinton) nori būti „Amerikos Angela Merkel“.
Spaudos konferencijos metu D.Trumpas prognozavo, kad naujasis sveikatos apsaugos įstatymas – viena iš jo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų – bus priimtas didele persvara ir „gana greitai“.
Naujasis prezidentas dar kartą patvirtino, kad JAV „tvirtai remia“ NATO, tačiau pakartojo, jog sąjungininkės privalo sumokėti jiems priklausančią gynybos išlaidų dalį. D.Trumpas pareiškė, kad daugelis šalių yra skolingos „milžiniškas pinigų sumas“, bet nepasakė, kad Vokietija yra viena iš jų.
Vis dėlto jis atsigriebė šeštadienį, kai savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Vokietija skolinga didžiules pinigų sumas NATO, ir Jungtinėms Valstijoms turi būti daugiau mokama už galingą – ir labai brangią – gynybą, kurią jos teikia Vokietijai!“
Prieš inauguraciją D.Trumpas pavadino NATO „atgyvena“, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją ir pareiškė Europos lyderiams, kad Aljansas išlieka strategiškai svarbus. Tik JAV ir dar keturios NATO narės šiuo metu skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai. Vokietijos gynybos išlaidos šiuo metu sudaro 1,23 proc. šalies BVP, tačiau jos yra didinamos.
Abiejų šalių lyderiai pabrėžė savo pastangas užbaigti konfliktą Afganistane ir kovoti su terorizmu.
Diskusijai pasisukus prekybos link, D.Trumpas pareiškė, kad JAV „puikiai seksis“ prekiauti su Vokietija. Prezidentas iki šiol labai kritiškai atsiliepė apie sutartis užsienio prekybos ir nacionalinio saugumo srityse, tačiau davė suprasti, kad siekia peržiūrėti prekybos susitarimus, kad jie labiau atitiktų JAV interesus, o ne visiškai užsidaryti nuo pasaulio.
Pasak D.Trumpo, prekybos susitarimai didina prekybos deficitus. JAV Prekybos departamento duomenimis, Amerikos prekybos deficitas su Vokietija pernai siekė 64,9 mlrd. JAV dolerio ir buvo mažiausias nuo 2009 metų.
„Vokietijos derybininkai žymiai geriau padirbėjo nei Jungtinių Valstijų derybininkai, tačiau tikėkimės, kad galėsime išlyginti rezultatą. Mes nenorime pergalės, mes norime teisingumo“, – sakė Amerikos prezidentas.
A.Merkel pažymėjo, kad prekybos susitarimai turi būti naudingi abiem šalims. „Manau, kad šia nuostata ir turėtume vadovautis derėdamiesi dėl bet kokio Jungtinių Amerikos Valstijų ir ES susitarimo,“ – sakė ji.
