A.Merkel kvietimu į Berlyną taip pat atvyks Latvijos, Portugalijos, Maltos ir Kipro vadovai. Vokietijos kanclerės pasiūlytas formatas gali būti vertinamas kaip bandymas suartinti šalių iš skirtingų regionų pozicijas.
Pasak diplomatų, ES vadovų diskusijose pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama migracijos krizei ir vidaus saugumo stiprinimui po Europą sukrėtusių islamistų išpuolių. Pietų Europos šalys taip pat ragina skirti daugiau dėmesio ekonomikai skatinti, atsisakant griežtos taupymo politikos.
„Po balsavimo Jungtinėje Karalystėje paaštrėjo ir iškilo bendros problemos – tai Europos saugumas, terorizmo klausimai, Europos ekonominis augimas, nedarbo klausimai ir migracija. Tai bendri klausimai, kuriuos reikės spręsti“, – penktadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Šie klausimai šią savaitę aptarti per Europos Vadovų Tarybos vadovo Donaldo Tusko vizitą Baltijos šalyse, jie turėtų dominuoti ir rugsėjo viduryje Slovakijoje vyksiančiame 27 ES šalių vadovų susitikime.
Pasak D.Grybauskaitės, dėl konkrečių strateginių sprendimų vadovai tikisi susitarti iki ES šešiasdešimtmečio minėjimo kitų metų kovą.
