V.Orbanas šias itin griežtas pastabas išsakė interviu Vokietijos savaitraščiui „Wirtschaftswoche“, kai šios šalies kanclerė Angela Merkel ir aukšti ES pareigūnai išvyko į Turkiją, stengdamiesi įtikinti Ankarą nenusigręžti nuo praėjusį mėnesį sudaryto susitarimo, pagal kurį turėtų būti grąžinami naujai į Graikijos teritoriją atvykę neteisėti migrantai, nors tas procesas stringa.
Dėl Briuselio ir Ankaros sutarties, prie kurios sudarymo itin prisidėjo A.Merkel, „mes parsidavėme Turkijai. Tokie dalykai niekada nebūna geri“, sakė V.Orbanas, kurio šalis apsistatė spygliuotų vietų tvoromis, kad sulaikytų masiškai plūstančius migrantus ir pabėgėlius.
„Europos Sąjungos saugumas negali būti valstybės, esančios už ES ribų, rankose“, – pridūrė jis.
Pagal susitarimą, sudarytą prieš mėnesį, naujai į Graikiją atvykę migrantai, kurių prašymai suteikti prieglobstį nebuvo patenkinti, gali būti grąžinti į Turkiją. Mainais ES pažadėjo skirti milijardus dolerių pagalbos Ankarai.
ES taip pat pažadėjo priimti po vieną sirą pabėgėlį iš stovyklų Turkijoje už kiekvieną Sirijos pilietį, grąžinamą iš Graikijos į Turkiją. Be to, Bendrija sutiko suteikti Turkijos piliečiams bevizį režimą Šengeno zonoje ir iš naujo svarstyti įstrigusį Ankaros prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje.
Turkija taip pat pareikalavo iki 2018 metų papildomai sumokėti 3 mlrd. už migrantų laikymą jos teritorijoje ir perspėjo, kad sutartis gali žlugti, jeigu ES iki birželio nesuteiks turkams bevizio režimo.
„Mes, ES narės, jau sumokėjome Turkijai tris milijardus ir greitai turėsim sumokėti dar tris. Neįmanoma prognozuoti, kuo visa tai baigsis“, – pridūrė V.Orbanas, kuris pats palaikė tą susitarimą.
„Palaikiau Turkijos strategiją tik su sąlyga, kad taip pat bus mūsų pačių (ES) sienų apsaugos sistema“, – pabrėžė jis.
Pasak V.Orbano, Briuselis padarė „klaidą“, sutelkdamas dėmesį į atvykusių pabėgėlių perskirstymą, o ne į ES išorinių sienų apsaugą.
