A. Merkel kaip Rusijos priešas
Vos prieš kelerius metus rusai Vokietiją vertino kaip vieną artimiausių savo sąjungininkių. Dabar apklausos rodo, kad Vokietija vis labiau matoma kaip priešas. Kitaip nei ankstesnis Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, kuris ir dabar palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino idėjas, A. Merkel tapo tvirta ideologine oponente. Ji turi tvirtą poziciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir visos melo kampanijos, naudojamos siekiant tą agresiją pateisinti. Pasak kanclerės padėjėjų, melagingi Putino pareiškimai, kad Krymą užgrobę „žalieji žmogeliukai“ nebuvo Rusijos kariai, tapo tašku, kuris padėjo politikei apsispręsti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Rusija finansuoja bandymus nuversti neparankiąją Angelą Merkel
Grėsmės jau čia pat: gyvename pasaulyje, kurį suformavo Vladimiras Putinas
Putinas puikiai moka išnaudoti kitų valstybių silpnybes. Kremlius dabar labai stengiasi padidinti A. Merkel politinę žalą, kuri kilo dėl politikės sutikimo priimti migrantus.
„Putinas visomis jėgomis stengiasi pakenkti Merkel. O instrumentų jis turi nemažą arsenalą“, - tvirtina Berlyne įsikūrusio analitinio centro specialistas Stefanas Meisteris.
Pralaimėta kova per televizorių
Vienas iš tokių instrumentų yra televizija, skirta tiek nacionaliniai auditorijai, tiek ir užsienyje gyvenantiems rusams (įskaitant 3 milijonus gyvenančiųjų Vokietijoje).
Sausio mėnesį Rusijos 1 kanalas ištransliavo 13-metės rusų mergaitės, gyvenančios Vokietijoje, istoriją, ji tariamai Berlyne buvo išprievartauta grupės migrantų. Reportažas paskatino gausius protestus Vokietijoje. Tačiau vokiečių policija netrukus išsiaiškino, kad istorija yra melaginga. Tačiau Rusijos kanalai ir toliau ją transliavo. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas net apkaltino Vokietiją nusikaltimo dangstymu.
Ši melaginga informacija, pavadinta „Lizos istorija“, šokiravo vokiečius. Rusija pasinaudojo tokia pačia dezinformacijos taktika ir kare prieš Ukrainą, tačiau Vokietija tokio smūgio nesitikėjo.
„Rusai nuėjo per toli. Jie prarado beveik visos Vokietijos valdžios palaikymą“, - tvirtina S. Meisteris.
„Anksčiau vertinau Rusiją kaip strateginę partnerę ir varžovę. Dabar ji tapo potencialiu priešu“, - situaciją vertina A. Merkel krikščionių demokratų partijos narys Roderichas Kiesewette'as.
Netgi tie, kurie visą laiką tvirtino, kad Vokietija turėtų labai daug dėmesio skirti Rytams – daugiausiai Socialdemokratų partijos nariai – pasijuto nuvilti. Likusieji, kurie vis dar prijaučia Rusijai, tokie kaip Alexanderis Rahras, vadovaujantis Vokietijos-Rusijos forumui Berlyne, imasi paskutinės priemonės – skatina draugauti su Rusija tam, kad būtų išvengta Trečiojo pasaulinio karo.
Viliojo verslu
Rusija anksčiau naudojosi verslo ryšiais tam, kad užsitikrintų draugystę su Vokietija. Tačiau apsiskaičiavo. Vokietijos prekybos partnerių sąraše Rusija yra netgi žemiau nei Čekija. Prieš Europos Sąjungos sankcijų taikymą, Rusijai buvo priskiriama tik 4 procentai Vokietijos prekybos. Vėliau dalis sumažėjo iki 2,4 procento.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra parodyti, kad mes jokiu būdu nesutiksime su pokarinės tvarkos pažeidinėjimu“, - pabrėžia verslo asociacijos vadovas Markusas Kerberis.
Bandymas dirbti partijų rankomis
Kremlius taip pat bandė flirtuoti su Socialdemokratų partija ir taip sugriauti Vokietijos valdančiąją koaliciją.
Socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis praėjusį rudenį buvo pakviestas į susitikimą su Putinu Maskvoje – siekta susitarti dėl „Nord Stream 2“ statybų – dujotiekio, kuris aplenktų Ukrainą ir Baltijos valstybes.
Europos Sąjunga gali blokuoti susitarimą. Kalbama, jog A. Merkel džiaugtųsi, jei projektas žlugtų – praneša vienas jos patarėjų.
Dar svarbiau yra sankcijų atšaukimo klausimas liepos mėnesį. Jų atšaukimas būtų neabejotina pergalė Putinui ir pralaimėjimas Merkel. Tačiau užsienio reikalų ministras Frank-Walteris Steinmeieris (socialdemokratas), siūlo diplomatiškesnį bendradarbiavimą su rusais ir tvirtina, kad be jų „negali būti išspręstas nei vienas tarptautinis konfliktas“ (nutylint faktą, kad būtent Rusija ir sukelią daugelį tų konfliktų).
Putinas taip pat kultivuoja santykius su partijomis, priklausančiomis tiek radikaliai dešinei, tiek radikaliai kairei. Vienas Putino šalininkas yra dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ partija. Kitas – buvusi komunistinė partija „Die Linke“. Daug tų, kurie palaiko ksenofobišką judėjimą „Pegida“, tai pat palaiko ir Putiną.
Silpnumo ženklai?
Tačiau Merkel mano, kad Putino antipatija jai kyla ne tiek iš jo jėgos, kiek iš silpnumo. Prieš 10 metų įvyko vėliau ilgai aptarinėtas susitikimas – Putinas, žinodamas, kad Merkel bijo šunų, į susitikimų kambarį atsivedė savo didžiulį juodą labradorą. Merkel sustingo, o Putinas kreivai šypsojosi.
Merkel, užaugusi Rytų Vokietijoje puikiai suprato Putino kalbą.
„Aš suprantu, kodėl jis taip pasielgė – jis turėjo įrodyti, kad yra vyras. Rusija neturi nieko – nei sėkmingos politikos, nei ekonomikos. Tad toks elgesys yra visa, ką jie turi“, - pasakė Merkel grupei reporterių po susitikimo.
