Kalbėdamasi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Airijos premjeru Enda Kenny, ji sakė, kad Jungtinei Karalystei „reikia laiko pasiruošti“ deryboms dėl vadinamojo „Brexit“.
Premjerė taip pat išreiškė viltį, kad derybos „galės vykti konstruktyvioje ir teigiamoje atmosferoje“, nurodė Th.May biuras.
Savo pirmoje kalboje po to, kai tapo vyriausybės vadove, Theresa May sutelkė dėmesį į vidaus politikos klausimus ir neplėtojo savo požiūrio dėl „Brexit“.
„Išgyvename svarbų momentą mūsų šalies istorijoje. Po referendumo susiduriame su didžių nacionalinių pokyčių laikotarpiu“, – pabrėžė ji.
„Žinau, kad mes esame Didžioji Britanija ir kad būsime pajėgūs atremti šį iššūkį. Kai paliksime Europos Sąjungą, susikursime drąsų naują teigiamą vaidmenį pasaulyje ir padarysime Britaniją šalimi, kuri tinka ne vien privilegijuotajai mažumai, bet ir kiekvienam iš mūsų, – pridūrė Th.May. – Tai bus vyriausybės, kuriai vadovauju, misija, ir mes visi kartu kursime geresnę Britaniją.“
Th.May, kuri dažnai įvardijama kaip „skeptiška „Pasilikti“ šalininkė“, nes nepritarė „Brexit“, bet iš tikrųjų nebuvo aktyvi referendumo kampanijos dalyvė, paskyrė į savo kabinetą kelis euroskeptikus ir pasitraukimo iš ES šauklius.
Euroskeptikas Philipas Hammondas, kuris buvo užsienio reikalų sekretorius, dabar paskirtas iždo kancleriu ir būsimose „Brexit“ derybose gins Londono Sičio interesus.
„Brexit“ kampanijos aktyvistas Liamas Foxas taps naujuoju tarptautinės prekybos sekretoriumi, kai Britanijai teks derėtis dėl naujų prekybos sutarčių, įsigaliosiančių po šalies pasitraukimo iš ES.
Vidaus reikalų sekretoriaus postas, anksčiau priklausęs pačiai Th.May, atiteko Amber Rudd, pasilikimo šalininkei.
Vis dėlto du paskyrimai į itin svarbius postus gali apsunkinti ryšius su Bendrija.
Th.May netikėtai paskyrė užsienio reikalų sekretoriumi buvusį Londono merą Borisą Johnsoną, kuris buvo „Brexit“ šalininkų kampanijos lyderis, atsisakęs siekti premjero posto, kai torių partijoje įsiplieskė vidaus nesutarimai.
B.Johnsonas, kuris ateinantį pirmadienį pirmąkart dalyvaus ES užsienio reikalų ministrų susitikime, nėra populiarus veikėjas Briuselyje.
„Britiškam humorui nėra ribų“
Praeitą savaitę kalbėdamas Europos Parlamente Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad B.Johnsonas priklauso „retronacionalistų ..., o ne patriotų“ grupei.
Būdamas parlamento narys ir Londono meras jis neretai išsakydavo netikėtų pareiškimų.
Balandį jis iškėlė mintį, kad JAV prezidentas Barackas Obama nepritaria „Brexit“, nes yra „pusiau kenijietis“, jaučiantis „iš protėvių paveldėtą neprielankumą Britanijos imperijai“.
Gegužę jis dar padarė dar labiau šokiruojamą pareiškimą, interviu pareiškęs, kad Europos Sąjunga, siekdama sukurti supervalstybę, primenančią Romos imperiją, elgiasi kaip Vokietijos nacių lyderis Adolfas Hitleris.
„Napoleonas, Hitleris – įvairūs žmonės mėgino tai padaryti ir tai baigėsi tragiškai. ES mėgina tai padaryti kitokiais metodais, – laikraščiui „The Sunday Telegraph“ sakė B.Johnsonas. – Tačiau esminė problema ta, kad nėra pamatinės ištikimybės Europos idėjai. Nėra vieno autoriteto, kurį visi gerbtų arba suprastų. Tai ir sukelia šį milžinišką demokratinį vakuumą.“
„Akivaizdu, kad britiškam humorui nėra ribų“, – Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderis Guy Verhofstadtas parašė „Twitter“, kai buvo paskelbta naujojo Britanijos ministrų kabineto sudėtis.
Dar vienas svarbus portfelis atiteko kitam „Brexit“ apologetui – Davidas Davisas, 10-ame dešimtmetyje užėmęs Europos reikalų ministro postą, dabar dirbs naujai įkurtame valstybės sekretoriaus išstojimo iš Europos Sąjungos reikalams poste.
Savo tinklaraščio įraše, paskelbtame pirmadienį ir atnaujintame ketvirtadienį, po jo paskyrimo, D.Davisas rašo, kad „Brexit“ yra „palankus eksportu pagrįstai augimo strategijai“.
Pasak jo, Jungtinė Karalystė taip pat turėtų „luktelėti“ prieš inicijuodama išstojimo procedūrą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį.
