guy verhofstadtas

Europos Parlamento narys Antanas Guoga yra antras daugiausiai kadencijos metu uždirbęs europarlamentaras, turintis daugiausiai papildomų veiklų, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, gautais iš politikų pajamų deklaracijų, nuo kadencijos pradžios 2014 metais A. Guoga iš išorinių veiklų uždirbo nuo 1,36 iki 1,43 mln. eurų. Europarlamentaras iš Italijos Renato Soru uždirbo daugiau nei pusantro milijono eurų ir yra šio sąrašo viršūnėje.

Šiųmetinės Vilniaus knygų mugės renginiuose dėmesys skiriamas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui – šalies pažinimui per skaitymą, taip pat kitų valstybių sukaktims. Vasario 22–25-ąją vyksianti 19-oji knygų mugė skaitytojus pasitinka šūkiu „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ – iš viso mugėje šiemet laukiama per 370 dalyvių, per 560 renginių.

Grupė Europos Parlamento (EP) narių kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus dėl Seimo sprendimo sukurti komisiją Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti.

Europos Parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už rezoliuciją dėl Europos Sąjungos centralizacijos stiprinimo, Bendrijos finansų ministro posto įsteigimo ir bendros europinės armijos, pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC. Už dokumentą, kur pateikė buvęs Belgijos premjeras, Europos Parlamento vyriausiasis derybininkas dėl „Brexit“ Guy Verhofstadtas, balsavo 283 ES įstatymų leidėjai, 269 pasisakė prieš, o 83 susilaikė.

Dvi jezidų aktyvistės, sugebėjusios pabėgti iš džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) nelaisvės Irake, ketvirtadienį pelnė šių metų Europos Parlamento skiriamą prestižinę Sacharovo žmogaus teisių premiją, AFP pranešė Europos šaltiniai. Premija per vidurdienio asamblėjos sesiją Strasbūre buvo paskirta irakietėms aktyvistėms Nadiai Murad ir Lamiai Haji Bashar, kurios buvo pagrobtos IS, o atgavusios laisvę pradėjo organizuoti kampanijas jezidams apsaugoti, nurodė šaltiniai.

Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, pradėjusi darbą trečiadienį, tikriausiai nebus lengvai sukalbama partnerė derybose dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Kalbėdamasi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Airijos premjeru Enda Kenny, ji sakė, kad Jungtinei Karalystei „reikia laiko pasiruošti“ deryboms dėl vadinamojo „Brexit“. Prem...

Anksčiau atrodęs kaip keistokas formalumas Nyderlandų referendumas dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su Ukraina tapo antausiu Bendrijai ir dar vienu rimtu iššūkiu europinei svajonei. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prieš trečiadienio referendumą įspėjo, kad olandų „ne“ susitarimui su Ukraina „gali atverti duris didžiulei krizei kontinente“. Tačiau ES nūdienos pozicijos yra tokios, kad jos įspėjimų ne tik nepaisoma, bet jie netgi laikomi provokacija.

  Europos politikai, sužinoję, kad yra įtraukti į Rusijoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, šeštadienį sakė, kad didžiuojasi ten patekę, ir žadėjo toliau pasisakyti prieš Maskvos politiką Ukrainos atžvilgiu. „Būvimas tame sąraše nekeičia mano įsipareigojimų Ukrainos žmonėms“, – socialiame tinkle „Twitter“ rašo Švedijos europarlamentarė Anna Maria Corazza Bildt (Ana Marija Koraca Bilt), iškili Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikė.

Europos Parlamentas (EP) yra viena svarbesnių Europos Sąjungos (ES) institucijų, tačiau jos autoritetas ir įtaka tiek Europos Sąjungos valdymo struktūroje, tiek ES valstybių gyventojams nėra dideli. Šių metų gegužę numatyti jau aštunti EP rinkimai spėjo išryškinti Europos aktualijas ir iššūkius, su kuriais susiduria europinis parlamentarizmas. Pirma, Europoje esama rimto susirūpinimo dėl elektorato aktyvumo.

Belgijos politinės jėgos trečiadienį pagaliau sugebėjo susitarti dėl naujos – laikinosios – vyriausybės formavimo. Premjeru vėl taps dabar šias pareigas einantis Guy Verhofstadtas – tiesa, tik laikinai, iki kitų metų kovo 23 dienos, kai turės būti patvirtinta nuolatinė vyriausybė, skelbia naujienų portalas „EUobserver.com“.Praėjus rekordiniam laiko tarpui – net 192 dienoms – po pastarųjų parlamento rinkimų, Belgijos politinės partijos nutarė iki galo nesutarti, o pasitenkinti laikinu kompromisu.

Belgijos flamandų „Krikščionių demokratų“ partijos vadovas Yvesas Leterme nutraukė koalicines derybas su valonų politinėmis jėgomis ir informavo karalių Albertą II, kad jam nepavyko pasiekti sutarimo, kuris būtų tinkamas abiem pagrindinėms šalies lingvistinėms grupėms, praneša BBC. Prancūzakalbiai valonai atmetė flamandų reikalavimus suteikti jiems didesnę autonomiją. Belgijai eilinį kartą likus be vyriausybės, neaišku, kokio žingsnio toliau imsis karalius Albertas II.