Belgijos politinės jėgos trečiadienį pagaliau sugebėjo susitarti dėl naujos – laikinosios – vyriausybės formavimo. Premjeru vėl taps dabar šias pareigas einantis Guy Verhofstadtas – tiesa, tik laikinai, iki kitų metų kovo 23 dienos, kai turės būti patvirtinta nuolatinė vyriausybė, skelbia naujienų portalas „EUobserver.com“.
Praėjus rekordiniam laiko tarpui – net 192 dienoms – po pastarųjų parlamento rinkimų, Belgijos politinės partijos nutarė iki galo nesutarti, o pasitenkinti laikinu kompromisu.
Didžiąją valdančiąją koaliciją sudaro abiejų etniniu pagrindu besivaidijančių stovyklų atstovai – krikščionių demokratų ir liberalų partijų flamandiškoji bei valoniškoji atšakos, o taip pat – prancūziškai kalbančių valonų socialistų partija.
Laikinoji vyriausybė turės kovoti su „tarpuvaldžiu“ susikaupusiomis problemomis – kurių didžiausia yra nenumaldomai kylančios kainos. Taip pat tikimasi, jog laikinas politinės krizės sprendimas padės susigrąžinti susvyravusį užsienio investuotojų pasitikėjimą.
Olandiškai kalbančių flamandų partijos šioje dviejų etninių bendruomeninių dominuojamoje šalyje iškart susilaukė kritikos dėl to, kad nesugebėjo iš valonų išsireikalauti būsimos esminės valstybės reformos garantijų. Flamandai reikalauja, kad šalies regionai gautų daugiau įgaliojimų sveikatos ir socialinės apsaugos bei fiskalinės politikos srityse. Valonai nerimauja dėl ekonomiškai pajėgesnių flamandiškųjų regionų atsiskyrimo grėsmės.
Belgijoje ir toliau baiminamasi, kad kitais metais partijų nesutarimai vėl gali įsisiūbuoti visų smarkumu.
192 dienas trukusios derybos dėl vyriausybės formavimo sumušė ankstesnį rekordą, pasiektą 1988 metais. Tąkart flamandai su valonais derėjosi 148 dienas.
