Belgijos flamandų „Krikščionių demokratų“ partijos vadovas Yvesas Leterme nutraukė koalicines derybas su valonų politinėmis jėgomis ir informavo karalių Albertą II, kad jam nepavyko pasiekti sutarimo, kuris būtų tinkamas abiem pagrindinėms šalies lingvistinėms grupėms, praneša BBC.
Prancūzakalbiai valonai atmetė flamandų reikalavimus suteikti jiems didesnę autonomiją. Belgijai eilinį kartą likus be vyriausybės, neaišku, kokio žingsnio toliau imsis karalius Albertas II. Kol kas šalį, nepaisant birželio 10 dieną pralaimėtų rinkimų, ir toliau bandė valdyti premjeras Guy Verhofstadtas.
Po pergalės parlamento rinkimuose būtent Y. Letermei buvo pavesta užduotis suformuoti valdančiąją koaliciją. Žemesniuosiuose parlamento rūmuose jo vadovaujami krikščionys demokratai gavo 30 iš 150 vietų ir po 8 metų pertraukos išsiveržė iš opozicijos. Dabar krikdemų atstovai praneša, kad Y. Letermė atsistatydino iš vyriausiojo koalicijos derybininko posto, nes šeštadienį suėjo terminas, iki kurio jis tikėjosi pasirašyti koalicijos susitarimą su 4 pagrindinėmis šalies politinėmis jėgomis.
Karalius nesipriešino krikdemų vado pasitraukimui. Teigiama, kad flamandų krikščionims demokratams pavyko pasiekti susitarimą su prancūzakalbiais liberalais, tačiau prie jo prisijungti nesutiko valonų krikščionys demokratai.
Prancūzakalbė Belgijos dalis baiminasi, kad didesnė flamandų autonomija reikš tai, kad valonai neteks dalies iš federalinio biudžeto gaunamų pinigų ir tai pakenks regiono socialinės rūpybos sistemai. Nedarbas Valonijoje yra dvigubai didesnis nei Flandrijoje. Be to, dvigubai daugiau valonų dirba valstybinį darbą.
Valonai Belgijoje sudaro 40 proc. iš visų 10,5 mln. gyventojų, tuo tarpu flamandai, gyvenantys šiaurinėje Belgijos dalyje, sudaro daugumą. Šalyje neegzistuoja nė viena politinė partija, kuri nutiestų tiltus tarp šių dviejų lingvistinių grupių.
