alvydas sadeckas

Šią savaitę paskelbta, kad jau ateinančių metų balandį Klaipėdos apygardos teisme bus skelbiamas nuosprendis visoje Lietuvoje pagarsėjusiai Kauno Daktarų kriminalinei gaujai. Daugelis prognozuoja, kad šios gaujos lyderiu tituluojamam Henrikui Daktarui teismas paskirs griežčiausią nuosprendį – įkalinimą iki gyvos galvos. Ar žinote, kad spalio 19-ąją, šiandien sukanka lygiai 25 metai, kai šalies teisėjai pirmąsyk paskelbė nuosprendį Daktarų gaujai.

„Užverstas vienas tamsiausių puslapių – Daktarų gaujos laikmetis“, – tokiais žodžiais baigiamąją kalbą antradienį Klaipėdos apygardos teisme pradėjo Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tuliševskis, valstybinis kaltintojas garsiojoje senosios Kauno mafijos byloje.

Kai kurie teisėsaugos vilkai pranašauja liūdną ateitį: po kelerių metų, kai kriminalistikos senbuviai atsisveikins su tarnyba, šalyje ims žaibiškai daugėti banditų gaujų. Daugumą Lietuvos didmiesčių nusikalstamų grupuočių dabar galima prisiminti būtuoju laiku. Vilniaus Brigadinius, Kauno Daktarus, Klaipėdos Gaidjurginius, Panevėžio Tulpinius sunaikino tarpusavio nesutarimai, kruvinos pjautynės dėl valdžios, įtakos ir pinigų bei senus nusikaltimus praskleidusių pareigūnų pastangos.

Šešėlinio pasaulio veteranų atžalos renkasi tėvų pramintus takus. Gerai išauklėti vaikus – kiekvieno tėvo noras ir rūpestis. Visi svajoja suteikti atžalai gerą išsilavinimą ir palankias sąlygas karjerai siekti. Ne išimtis ir kriminalinio pasaulio veikėjai. Tai padaryti, atrodytų, nesunku, kai jų banko sąskaitoje yra apvali suma, o įtakingų pažinčių – bet kurioje sferoje. Tačiau mafijos šeimų atžalas persekioja skandalingos tėvų šlovės šešėlis. Jie auga manydami, kad į pasaulį atėjo valdyti.

Praėjusią savaitę Lietuvoje nuvilnijus protestų bangai, prognozuojama, kad ateityje jų tik didės. Tikėtina, kad valdžiai didžiausia bausmė dėl dabartinės socialinės politikos bus ne nuniokoti pastatai ar kita materialinė žala, o jaunų, darbingų žmonių emigracija svetur.

Bulgarijos kurorte pareigūnams pavyko sučiupti atkakliai ieškotą Kauno nusikaltėlių šulą – 9 mėnesius pėdas mėčiusį ir jau legenda tapusį Henriką Daktarą, pravarde Henytė. „H. Daktaro slėpynės baigėsi Bulgarijoje!“ − ši sensacinga žinia žaibiškai apskriejo Lietuvą, laikraščių pirmuosiuose puslapiuose į antrą planą nustumdama taip pat su Henytės aplinkos žmonėmis siejamo Seimo vadovo viešus pareiškimus.

Jau kuris laikas sklando gandai, esą Vilniuje gali prasidėti karas dėl senųjų ir jaunųjų banditų ideologijos išlikimo. Manoma, kad šie tarpusavio vaidai baigsis jaunosios nusikaltėlių kartos pergale, nes ji yra sukaupusi įspūdingas pinigų sumas. Pastaruosius kelerius metus Vilniaus kriminalinio pasaulio atstovai gyveno neįprastai ramiai. Lietuvos sostinėje, priešingai nei kituose miestuose, nebuvo nei sprogimų, nei kulkomis į kojas sužeistų senosios kartos nusikaltėlių.

Kai kurie praeityje Vilnių šiurpinusios grupuotės „Vilniaus brigada“ veiklos faktai skatina atidžiau pažvelgti į šiandien keistai susipynusius valdžios ir verslo ryšius, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dar prieš dešimtmetį „Vilniaus brigados“ vardas ir su jais siejami grėsmingos išvaizdos vyrukai kėlė siaubą ne tik sostinės, bet ir visos šalies verslininkams, politikams bei teisėsaugininkams.

Heroiną iš Rusijos į Lietuvą gabenusios gaujos nariai vienas po kito paleidžiami iš įkalinimo įstaigų dėl sveikatos. Ligoti prekeiviai Lietuvos apeliacinis teismas pasigailėjo narkotikus gabenusios Ramunės Perovskajos ir dėl ligos atleido ją nuo įkalinimo pataisos namuose. Kauno apygardos teismas šiai moteriškei buvo skyręs 10 metų laisvės atėmimo. Dar anksčiau jau pats Kauno teismas nuo 10 metų nelaisvės irgi dėl ligos atleido Albiną Eleną Šliužienę ir Romaną Bagdonavičių.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.

Kai Rusijos koncernas GAZPROM pasirašė su Vokietija sutartį dėl Nord Stream dujotiekio, kadenciją pabaigęs vokiečių federalinis kancleris Gerhardas Schroderis truputį pakeitė karjeros kryptį – išėjo dirbti į savo paties palaimintą projektą su milijoniniu atlyginimu. Lietuvoje gali įvykti ir atvirškščiai. Gerą sandorį valstybinei įmonei įpiršusios bendrovės geras vadybininkas ateina į tą valstybinę įmonę.

Vyriausybė delsia marinti LEO LT ir gąsdina tariamais milijardiniais nuostoliais. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad tai tik blefas – pranešama paskutinę pavasario savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitė“ karštojoje temoje. Taip pat naujausiame savaitraščio numeryje skaitykite publikaciją apie naują ir tik elitui skirtą vietą pokyliams – „Jei puotauji, tai tik muziejuje“. Šia galimybe pasinaudojo buvęs Seimo narys Alvydas Sadeckas, jubiliejų atšventęs Taikomosios dailės muziejuje.

Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vadovas Edgaras Mažeika sako, kad garsiausio šalies nusikaltėlio laukia išskirtinė byla. Ar beveik dvidešimt metų laikinąją sostinę valdžiusios garsiausios nusikaltėlių gaujos – jau praeitis? Viena vertus, lyg ir taip. Dalis „daktarų“, „daškinių“ grupuočių lyderių nėrė į pogrindį. Kita dalis  nužudyti arba pasodinti už grotų.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ -  socialdemokratų lyderis ir kandidatas į prezidentus Algirdas Butkevičius prisiima atsakomybę už tai, kad įkeitė televizijos bokštą, bet nepatikslina, ką tai reiškia. Artėjant prezidento rinkimams, įdomu pasižvalgyti, kaip kandidatams į šį postą sekėsi ankstesnė veikla ir kaip jie vertina savo laimėjimus.

Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius „Balsas.lt savaitei“ grasina teismu dėl publikacijų apie sandėrius, susijusius su Vilniaus televizijos bokštu.

„Balsas.lt savaitė“ toliau seka iki šiol neatskleistų garsiausių visų laikų užsakomųjų žmogžudysčių nepriklausomoje Lietuvoje pėdsakais. Gangsterio mirties paslaptis Vienas pirmųjų, mįslingiausių ir iki šiol neatskleistų šešėliniui pasauliui priskiriamo Edmundo Tamulio nužudymas Rygoje Lietuvos operatyvininkų užrašuose užfiksuotas dar prieš aštuoniolika metų.

„Balsas.lt “ jau ne kartą rašė apie skandalingą sandėrį tarp akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC), kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei ir yra valdomos Susisiekimo ministerijos, bei kompanijos „Samsung electronics“ dėl bevielio interneto „WiMax“ technologijos diegimo. Šiandien matant „flyLAL“ keliamą bankroto bylą, negalima nepastebėti, jog LRTC situacija yra kažkuo panaši.

„Balsas.lt savaitė“ narplioja Kauno Vilijampolės autoriteto ir jo parankinių sąsajas su specialiosiomis tarnybomis. Ar Henytė veikė vienas „Henrikas Daktaras, arba Henytė, – ne toks, kad sulaukęs senatvės ir patyręs prabangaus gyvenimo skonį likusias dienas praleistų už grotų. Tačiau jis ir ne toks, kad sugalvotų gudrų pabėgimo planą. Manau, kad H. Daktarą įkalbėjo tie, kuriems rūpi žmonių, įkalintų dėl jo kadaise pavestų užduočių, likimas“, − savaitraščiui „Balsas.

Viešai apie tai niekas nekalba. Gal todėl, kad iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįtikėtina. Kad to negali būti. Gal dėl to, kad kalbėti apie tai gali būti pavojinga. Galiausiai todėl, kad šimtaprocentinių įrodymų niekas neturi. Vis dėlto pusbalsiu apie tai kalbasi teisėsaugos institucijų atstovai, verslininkai, taip pat politikai. Didelis būrys žmonių, kurie sutaria dėl vieno: kad ir kaip fantastiškai skambėtų - kažkas vyksta.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai dirba „kaip senais gerais laikais“. Pagrindinis saugumiečių taikinys – ne valstybės pamatus iš tikrųjų griaunančios jėgos, o savo nuomonę turintys ir išsakyti jos nebijantys žurnalistai. „Plovė smegenis“ Šįkart saugumiečių akiratyje atsidūrė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Žmogus, dažnai kritiškai rašantis apie Konstitucinio Teismo (KT), prezidento sprendimus.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas Taline ketvirtadienį vykusį NATO gynybos vadovų neformalų susitikimą iškeitė į Seimo posėdį ir parlamentarų atlyginimų klausimų svarstymus. Lietuvai susitikime Taline atstovavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sekretorius Andrius Krivas ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius.

Daugiausiai senosios kadencijos parlamentarų su Seimu atsisveikina iš Darbo partijos, tuo tarpu konservatorių gretose praradimų nėra. 2004 metais gavę daugiausiai vietų Seime - 39, nors ir nubyrėjus daliai narių, baigiantis kadencijai „darbiečiai“ turėjo 23 narių frakciją. Po šių Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo koalicijoje su Leiboristų partija, „darbiečiai“ gavo 10 vietų Seime.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjui Gintarui Seikaliui nusprendus nebetylėti ir nusišalinant nuo vienos bylos svarstymo išlieti visas nuoskaudas dėl Seimo darbo teismų atžvilgiu, ieškovas šioje byloje Alvydas Sadeckas sako, kad teisėjas, matyt, turi „problemų“, ir neatmeta galimybės kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą.

Tęsiasi neaiškumai ir keistenybės dėl Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) ir bendrovės „Samsung Electronics“ sandorio. Tvirtindami, jog turi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pritarimą įkeisti televizijos bokštą ir žemę po juo, bendrovės vadovai sakė netiesą. Aiškėja, kad, ko gero, be pagrindo buvo dangstomasi ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Vyriausybės tariamu sutikimu. Kaip jau pranešė „Balsas.

Praėjusią savaitę Parlamente įregistruota įstatymo pataisa, pagal kurią kadenciją baigę ir į naują Seimą nekandidatavę arba nepatekę parlamentarai turėtų atsisakyti išeitinių išmokų.

Kitąmet Lietuvos karių skaičius tarptautinėse misijose ryškiai nesikeis, tačiau po šešerių metų jį planuojama padidinti kone trigubai. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ramina – papildomos išlaidos neviršys numatytų finansų, rašo „Respublika“. Prioritetas – Afganistanas Vakar vykusiame bendrame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), Užsienio reikalų komiteto (URK) ir NATO reikalų komisijos posėdyje Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė pasiūlymus dėl Lietuvos karių ...

Rinkimų į Seimą išvakarėse Naujosios sąjungos lyderis, aplinkos ministras Artūras Paulauskas tvirtino, jog tikisi rinkėjų palankumo. 6-ąjį numerį ištraukusios partijos lyderis A.Paulauskas teigė, jog suformavo profesionalią komandą, kuri iš karto be pereinamojo laikotarpio galėtų efektyviai dirbti Vyriausybėje.  - Jūs buvote Seimo pirmininkas, laikinasis Prezidentas, esate aplinkos ministras. Jeigu susiklostytų palankios aplinkybės, po rinkimų neatsisakote užimti ir premjero posto.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas stebisi žiniasklaidoje pateikta informacija, esą komitetas yra pritaręs sandoriui, susijusiam su Vilniaus televizijos bokšto įkeitimu bankui. Kaip jau pranešė „Balsas.lt“, Vilniaus televizijos bokštą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“(LRTC), kurios 100 proc. akcijų valdo valstybė, ketina įkeisti bankui. Informaciją apie tai, jog televizijos bokštas įkainuojamas vos 10 mln.

Vakar paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos rodo, kad aukščiausius postus valstybėje užimantiems politikams, Seimo ir Vyriausybės nariams bei valdininkams pinigų netrūksta, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmieji valstybės asmenys - prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas neturi nekilnojamojo turto, nors sąskaitose sukaupę nemenkas pinigų sumas. Tačiau net ir 100 tūkst. litų siekiančios santaupos neprilygsta jų sutuoktinių valdomoms lėšoms.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Pastarųjų savaičių nusikaltimai – nepilnametės nužudymas Biržų rajone, merginos pagrobimas Tauragėje, prokuroro užpuolimas Vilniuje – padaryti jaunų nusikaltėlių, privertė susirūpinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK). Vakar į posėdį aptarti padėties iškviesti policijos vadovai, rašo „Respublika“. Užuomazgos vaikystėje Kaip informavo Policijos departamento generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, užregistruotų nepilnamečių nusikaltimų skaičius šiemet, palyginti su praėj...

Seime nesutariama, nuo kada turi būti pradėtas skaičiuoti Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažas. Parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) prašymui įskaičiuoti į jų pareigūnų tarnybos stažą ir laikotarpį iki 1990 m. kovo 11 d. Tuo metu kai kurie Seimo nariai šį siūlymą kritikuoja, teigdami, jog tokiu būdu į stažą gali būti įskaičiuota net tarnyba KGB.

Ne vienas ir ne du partijų rinkimų sąrašų pirmuose dešimtukuose įrašyti asmenys tokiose aukštose pozicijose atsidūrė už atvirai demonstruojamą lojalumą savo lyderiams, rašo „Lietuvos žinios“. Lyginant partijų, išsirikiavusių prie Seimo rinkimų starto linijos, pirmuosius dešimtukus su tais, kurie buvo sudaryti prieš ketverius metus, kai vyko rinkimai, akis bado aiški tendencija: aukštyn kilo ištikimybės vadams nevengę demonstruoti politikai, o žemyn krito, priešingai, lyderiams vienaip ar kitai...

Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus svarstanti prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) iki šiol nėra aiškiai apibrėžusi kriterijų, pagal kuriuos į posėdžius kviečiami parlamentarai ir kiti pareigūnai. Į ketvirtadienį vykusį VGT posėdį pakviestas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialliberalas Alvydas Sadeckas.

Valstybės gynimo taryboje (VGT) nacionalinio saugumo klausimus ketvirtadienį svarstę politikai ir saugumo atstovai išsiskirstė nekomentuodami priimtų sprendimų. „Šiandien Valstybės gynimo taryba apsvarstė Lietuvos nacionalinio saugumo situaciją tarptautinių įvykių fone ir sutarė dėl būtinų priemonių stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą“, - po posėdžio žurnalistams sakė prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Mindaugas Ladiga. Į klausimus, kokios tai esančios priemonės, jis neatsakinėjo.

Naujoji sąjunga jau patvirtino galutinį kandidatų į Seimą sąrašą. Į posėdį šeštadienį rinkosi Naujosios sąjungos (socialliberalų) taryba. Patvirtinti socialliberalų kandidatų sąrašai į Seimą vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardoje, taip pat aptariamas pasiruošimas rinkimams. Posėdžio pradžioje parodyti žinomo žurnalisto Ferdinando Kauzono sukurti vaizdo atsiminimai apie Naujosios sąjungos lyderį Artūrą Paulauską.

Dieną prieš karą sulaukiau skambučio iš „Žinių radijo“. Laidos „Dienos klausimas“ vedėjas paprašė pakomentuoti – ką reiškia Rusijos kariuomenės telkimas prie Gruzijos sienų ir kaip aš vertinų gruzinų ir osetinų santykius? Tuomet atsakiau, kad iš Rusijos galima tikėtis visko, bet nepriklausomai nuo to, įsiverš Rusijos kariuomenė į Gruziją ar apsiribos jėgos demonstravimu, tai niekaip nėra susiję su gruzinų ir osetinų santykiais arba pastarųjų patirtomis tikromis ar menamomis skriaudomis.

Dar keturios rinkimuose į Seimą dalyvausiančios partijos sudarė savo kandidatų sąrašus. Jų viršūnėse įsitvirtino jau gerai pažįstami politikos veikėjai, dažniausiai - dabartinio Seimo nariai, rašo pirmadienio – „Lietuvos žinios“. Pirmaisiais numeriais visuose sąrašuose puikuojasi partijų pirmininkai.

Naujosios Sąjungos (NS) sąraše pirmuoju numeriu įrašytas partijos pirmininkas, aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Po partijos lyderio seka švietimo ministras Algirdas Monkevičius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Nijolė Steiblienė, Seimo Ekonomikos komiteto narys Vaclovas Karbauskis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Alvydas Sadeckas, partijos atsakingas sekretorius Vaidas Pliusnis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valerijus Simulik, Kaimo reik...

Šeštadienį Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos taryba patvirtino sąrašus į daugiamandatę rinkimų apygardą. Pirmajame sąrašo dešimtuke pirmenybė teikiama esamiems parlamentarams, dėl to dabartiniai Seimo nariai užima septynias vietas. Į dešimtuką taip pat patenka Šiaulių miesto vicemerė, žymaus krepšininko Roberto Javtoko motina Alma Javtokienė, partijos atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnys ir žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas.

Konservatoriai prisijungė prie kritikuojančiųjų norą per Konstitucinį Teismą (KT) išsiaiškinti ar galimas NATO karinių bazių Lietuvos teritorijoje dislokavimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tačiau vieni pasirašiusių kreipimąsi į KT - „tvarkiečiai“ - gina šį savo siekį.

Liberalų sąjūdis pritartų, kad Lietuvoje atsirastų NATO karinės bazės. Tokia nuostata buvo papildyta partijos rinkimų programa. „Pastarieji įvykiai Gruzijoje demonstruoja, kad šaltojo karo grėsmės neišnyko ir pavojus artimiausių Rusijos kaimynių teritoriniam integralumui tapo akivaizdus. Esame visateisiai NATO nariai, todėl natūralu, kad galime ir turime pasinaudoti aljanso teikiamais privalumais.

Alvydas Ramanauskas Ukmergės apygarda Nr. 61 Tapęs Seimo nariu sieksiu: - pasirūpinti veiksmingomis mokesčių lengvatomis (nuo 2009 metų dirbantiems tėvams padidinsime pajamų neapmokestinamo minimumo lengvatą – vietoj esamų 10 proc. iki 100 proc.

Rinkimų kampanijos tampa žmonių mulkinimo varžybomis. Kas daugiau pažada – tas atsiriekia didesnį valdžios kąsnį. Žaisti žmonių pasitikėjimu yra neatsakinga. Jie praranda tikėjimą valdžia ir jos gebėjimu pakeisti mūsų gyvenimą. Demokratinės politikos institutas atliko tyrimą, kuris parodė – geriausiai savo pažadus vykdo socialliberalai. Tai paaiškėjo, kai ekspertai suskaičiavo, kiek programinių nuostatų bandyta įvykdyti teikiant teisės aktus. Naujoji sąjunga įgyvendino net 70 proc.

Neseniai 35 parlamentarų grupė pasirašė kreipimąsi į KT, kurio prašoma išaiškinti, ar užsienio šalių, taip pat ir NATO, karinių pajėgų buvimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas socialliberalas Alvydas Sadeckas teigia, kad grupės parlamentarų abejonės dėl Lietuvos narystės NATO konstitucingumo Gruzijos ir Rusijos konflikto akivaizdoje yra nesolidžios ir nerimtos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė siūlyti Vyriausybei išnagrinėti, kaip yra vykdomi nacionalinio saugumo politiką apibrėžiantys dokumentai. „Kai kurie (dokumentai - ELTA) nėra vykdomi. Tai neprisideda prie nacionalinio saugumo stiprinimo“, - po ketvirtadienį vykusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio žurnalistams sakė šio komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.

Nors tik prasidėjus kariniam konfliktui tarp Rusijos ir Gruzijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas neigė, kad yra būtinybė imtis priemonių dėl Lietuvos gynybos doktrinos peržiūrėjimo, šiandien jis siūlo peržiūrėti nacionalinio saugumo politiką. Ką gi, geriau vėliau nei niekada.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, šiuo metu ambasadoriumi Latvijoje paskirtas Antanas Valionis teigia, kad dėl Gruzijos problemų Lietuva savarankiškai jau daro viską, ką gali – dabar atėjo laikas veikti per tarptautines organizacijas. Ir veikti griežtai, nes Rusija nenurims: po Gruzijos eilė ateis Ukrainai. Plačiau apie tai „Balsas.lt“ pokalbyje su A. Valioniu. Šiandien NATO renkasi į specialų posėdį, kur svarstys Gruzijos prašymą suteikti jai karinę pagalbą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog Rusijos veiksmai Gruzijoje neturėtų skatinti Lietuvos politikų susirūpinti ir peržiūrėti savo gynybos doktriną. Anot jo, Rusijos politika ir taip žinoma bei „turima omenyje“. Valdantieji – viską žinome ir esame saugūs A. Sadeckas tvirtino, jog pats mėginimas kelti tokį klausimą yra politikavimas. „Aš žinau Jūsų („Balsas.lt“) poziciją, o Jūs žinote mūsiškę.