Nors tik prasidėjus kariniam konfliktui tarp Rusijos ir Gruzijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas neigė, kad yra būtinybė imtis priemonių dėl Lietuvos gynybos doktrinos peržiūrėjimo, šiandien jis siūlo peržiūrėti nacionalinio saugumo politiką. Ką gi, geriau vėliau nei niekada.
A. Sadeckas šiandien spaudai pranešė, jog jis inicijuoja neeilinį NSGK posėdį ir teigia, kad dabartiniai Rusijos veiksmai Gruzijoje skatina įvertinti Lietuvos nacionalinio saugumo situaciją ir iš naujo įvertinti galimas grėsmes.
Portalui „Balsas.lt“ A. Sadeckas aiškino, kad bus kalbama ir apie naujai kylančias, ir apie sustiprėjusias ar labiau pasireiškiančias jau egzistuojančias grėsmes. Anot jo, atsižvelgiant į vidaus ir išorės realijas, reikia daugiau kalbėti apie energetinio ir kibernetinio saugumo bei informacinių karų problemas ir pagalvoti apie kontrpriemones, kuriomis būtų galima pasipriešinti.
Siūlymai daryti pakeitimus – ne vien dėl įvykių Gruzijoje
Dar prieš savaitę A. Sadeckas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad Rusijos veiksmai Gruzijoje neturėtų skatinti peržiūrėti Lietuvos gynybos doktrinos, o į klausimą, ar Rusijos agresijos akivaizdoje Lietuva turėtų jaustis mažiau saugi, jis atsakė, kad „nieko naujo tame nėra ir nieko čia nereikėtų keisti“.
Šiandien A. Sadeckas tvirtino, kad jis esą nuosekliai laikosi savo pozicijos – siūlymų daryti kai kuriuos pakeitimus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Nacionalinio saugumo strategijoje bei kituose įstatymuose jis nesieja vien tik su Rusija, o tokie pokyčiai neva brendo jau seniai.
„Tiesiog tai yra proga ar pretekstas grįžti prie šių klausimų rudens sesijoje. Tie sprendimai brendo, ir tai (Rusijos-Gruzijos konfliktas – aut.) yra paskata greičiau juos nagrinėti ir spręsti“, - portalui aiškino A. Sadeckas.
Tačiau sprendžiant iš pranešimo spaudai, pagrindinis veiksnys, paskatinęs imtis veiksmų A. Sadecką, visgi buvo Rusijos elgesys Gruzijos atžvilgiu. „Rusijos veiksmai, siekiant įtvirtinti įtaką pokomunistinėse valstybėse, nesiskaitant su priemonėmis daryti tvarką savo nuožiūra pasirinktose suvereniose teritorijose, kaip tai daroma Gruzijoje, išryškina ir aktualizuoja atitinkamų korekcijų būtinumą Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje“, - rašoma pranešime.
Didelių pokyčių nebus
Nors Rusijos elgesys Gruzijoje verčia susirūpinti, NSGK pirmininkas teigia, kad neturėtų būti imamasi kardinalių pokyčių nacionalinio saugumo politikoje. „Aš nemanau, kad tai turėtų ir galėtų būti kažkokie fundamentalūs pokyčiai, nes mes esame NATO ir Europos Sąjungos nariai. Tuo yra apsprendžiamas mūsų saugumas“, - tvirtino jis portalui.
A. Sadeckas taip pat sukritikavo ir kitų politikų radikalesnius pasisakymus, kuriais NATO buvo raginama įvertinti Rusiją kaip grėsmę. Anot jo, toks Rusijos įvardinimas yra nerealus dalykas ne tik aljanse, bet ir pačioje Lietuvoje.
A. Sadeckas buvo dar griežtesnis pranešime spaudai. Jame tvirtinama, kad kai kurių politinių jėgų neatsakingos populistinės kalbos ir neapgalvoti siūlymai nacionalinio saugumo srityje „tiesiog ardo šalies nacionalinio saugumo sistemą“.
Abejonės dėl NATO pajėgų įvedimo konstituciškumo – politiškai neteisingos
Priešrinkimine akcija A. Sadeckas įvardino ir 31 Seimo nario kreipimąsi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar įstatymas, reglamentuojantis NATO pajėgų įvedimą siekiant ginti Lietuvą nuo agresijos, neprieštarauja šalies Konstitucijai.
„Aš manau, kad tai priešrinkiminiai veiksmai. Nemanau, kad kelti tokias konstitucines abejones esant tokiai situacijai Gruzijoje, kada NATO ir ES ieško tam tikrų reagavimo priemonių, yra politiškai labai teisinga“, - portalui dėstė A. Sadeckas.
Nors NSGK pirmininkas prisipažino apie tokią Seimo narių iniciatyvą negirdėjęs, supažindintas su kreipimusi jis nepritarė parlamentarams, kad NATO pajėgų įvedimas galėtų pažeisti Konstituciją.
„Mūsų gynybos problemos, tuo labiau mūsų stojimo į NATO aspektai – visi konstituciniai, visi teisiniai, visi politiniai – buvo pakankamai išnagrinėti. Galimybė, kad mes būtume apginti kaip NATO nariai, mano supratimu, yra konstituciniu požiūriu neabejotina“, - kalbėjo A. Sadeckas.
Jis pridūrė, kad „kiekvieno teisė yra kreiptis“ į Konstitucinį Teismą, tačiau jis pats konstitucinių problemų ar kliūčių teigė šiuo klausimu neįžvelgiantis.
A. Sadecko teigimu, šiuo atveju yra painiojami kai kurie dalykai. Konstitucijoje yra kalbama apie draudimą steigti Lietuvoje užsienio karines bazes, o ne apie draudimą kitoms valstybėms atsiųsti karinius dalinius, kurie padėtų Lietuvai gintis nuo agresijos.
„Jeigu mes sutikome su ta pagalba, kad bus ginamas kiekvienas NATO narys, tai ne tik mes prisiėmėme sau įsipareigojimus, bet NATO irgi prisiėmė įsipareigojimus“, - portalui sakė A. Sadeckas.
