Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vadovas Edgaras Mažeika sako, kad garsiausio šalies nusikaltėlio laukia išskirtinė byla.
Ar beveik dvidešimt metų laikinąją sostinę valdžiusios garsiausios nusikaltėlių gaujos – jau praeitis? Viena vertus, lyg ir taip. Dalis „daktarų“, „daškinių“ grupuočių lyderių nėrė į pogrindį. Kita dalis nužudyti arba pasodinti už grotų.
Kodėl būtent Kaune kadaise suklestėjo organizuotas nusikalstamumas? Kur galėtų slapstytis Henrikas Daktaras, pravarde Henytė? Iš kokios nelegalios veiklos minta dabar mieste karaliaujantys „agurkiniai“ ir „aguoniniai“? Kas netgi sunkmečiu jiems padeda įsigyti mafijos valdžios galią simbolizuojančius atributus – nuosavus namus, prabangius automobilius, garsių dizainerių drabužius?
Apie tai „Balsas.lt savaitė“ kalbasi su Kauno ONTT vadovu E. Mažeika.
Įstatymus peržengiantis verslas
- Kodėl būtent Kaunas ryškiausiai piešiamas mafijos struktūrų žemėlapyje?
- Manau, kad tai lėmė šio miesto žmonių sėslumas. Šis bruožas suburia žmones siekti bendrų idėjų ir jas įgyvendinti. Nereikia pamiršti, kad kadaise Kaunas garsėjo kaip mokslinių atradimų centras. Čia veikė daug mokslinių įstaigų, aukštųjų mokyklų, prestižinių gamyklų. Verslumas − irgi būdingas laikinosios sostinės bruožas. Juk pirmieji kooperatyvai atsirado šiame mieste.
Dalis žmonių, kurie metėsi į legalų verslą, pasirinko ir kitą sferą – peržengti įstatymus. Blogiausia, kad tie pinigai ir verslas pamažu susiliejo į nusikalstamą veiklą. Galiausiai suklestėjo brutalūs dalykai.
Nusikalstamumui įtakos turi ir mūsų tautybė. Pavyzdžiui, Vilniuje važiuodamas viešuoju transportu beveik nebeišgirsi lietuviškai kalbančių asmenų, o Kaune yra gerokai daugiau lietuviškumą puoselėjančių gyventojų. Gyvenant viename mieste kur kas paprasčiau sustyguoti ir bendrą veiklą.
Kruvinas konfliktas autoservise
- Kada pirmąsyk išgirdote apie ilgus metus Kauno kriminalinį pasaulį valdžiusį ir nerašytus nusikaltėlių įstatymus įtvirtinusį „daktarų“ klaną?
- Nors užaugau Jiezne, apie šią grupuotę išgirdau dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. Aštuntoje klasėje pirmąsyk nugirdau apie „daktarų“ egzistavimą. Aplinkiniai pasakojo, kad šie žmonės atvažiuoja į mažesniuose miesteliuose vykstančius šokius ir jaučiasi visagaliais. Tačiau iš arčiau su jais susipažinau tik pradėjęs savo dirbti dabartinį darbą.
- Gal yra tekę nukentėti nuo šios grupuotės?
- Vaikystėje įsiminė atvejis, kai maždaug 1980 metų viduryje miestelį, esantį už 5 kilometrų nuo Jiezno, aplankė šios grupuotės atstovai. Jie atvyko į garsiam automobilių lenktynininkui priklausantį servisą.
Tuo metu jame uždarbiavo nemažai įvairaus amžiaus jaunuolių. Iš šio miesto kilę ir vėliau kriminaliniame pasaulyje pasižymėję broliai Revuckai. Autoservise kilo konfliktas, per kurį buvo nušautas „daktarų“ aplinkos žmogus. Tačiau kaltininkai nebuvo sulaikyti ar griežtai nubausti.
Būdamas vaikas supratau, kad Revuckai atvyko ginti vietos verslininkų, nes tuo metu juos vadino mažaisiais karaliukais iš Jiezno. Matyt, Revuckai nebuvo pažįstami su kauniečiais, todėl jų pirmas kivirčas baigėsi kraujo praliejimu.
Pusšimtis įtariamųjų
− Šiandien daugelis „daktarų“ nebegali nurodinėti galvą keliantiems jaunosios kartos lyderiams ar tikėtis jų pagarbos, nes dalis mafijos autoritetų pasodinti už grotų ir noriai duoda parodymus teisėsaugininkams. H. Daktaras vis dar slapstosi laisvėje. Ar verta tikėtis, kad jis bus sugautas?
- Nemanau, kad gali būti nužudytas. Greičiausiai slapstosi šalyse, kur anksčiau jam yra tekę lankytis. Netikiu, kad slapstosi tolimoje užsienio šalyje, kurios nepasiektų modernios sekimo technologijos ar negalėtų įsikišti mūsų pareigūnai. Mano manymu, jis yra vienoje iš Europos Sąjungos šalių.
- Tikėtina, kad jis slepiasi Lietuvoje?
- Jei tai žinotume, jis būtų iškart sulaikytas.
- Ar paskelbus paiešką ir pranešus apie žadamą premiją, žmonės policijai noriai teikia informaciją apie tariamą Henytės buvimo vietą?
- Anoniminiai mūsų tarnybos telefonai neužfiksavo išskirtinių žinių. Tačiau operatyvinių duomenų sulaukiame. Ir neretai. Paprastai jie būna su prielaidomis. Tokio pobūdžio informaciją mes iškart perduodame kolegoms iš Policijos departamento.
Jei jiems pavyks sėkmingai užbaigti tyrimą, „daktarų“ bylos teismo procesas bus ilgas. Vien ko vertas įtariamųjų skaičius − apie 40 žmonių. Sunku pasakyti, kokiu pavidalu ši byla bus atversta, bet ji bus neeilinė. Visuomenė smulkiai sužinos ir apie didžiulio atgarsio sulaukusius nusikaltimus, seniai apaugusius įvairiais gandais.
Niūri prognozė pasitvirtino
- Kokie išskirtiniai H. Daktaro bruožai?
- Jis man pasirodė drąsus žmogus. Kartais jo drąsumas atrodė beribis. Gal dėl to, kad nori būti gerbiamas. Gavę operatyvinių duomenų pastebėjome, kad tie, kurie nevertino jo garsiosios pavardės, sukeldavo jo agresiją.
Jis norėjo parodyti vis dar esąs reikšmingas. Kai paskutinį kartą paliko kalėjimo kamerą, mes, ONTT darbuotojai, buvome įsitikinę, kad laisvėje neužsibus. Mūsų prognozės pasitvirtino.
- Ar tiesa, kad paskutinius teistumus H. Daktarui „uždirbęs“ Darius Mačianskas yra jo giminaitis?
- Nesigilinau į jų giminystės ryšius. Įdomu, kad vos tik pasirodo D. Mačianskas – netrukus ir H. Daktaras keliauja už grotų. Manau, kad Henytė viską planavo, o D. Mačianskas buvo vykdytojas. Galima sakyti, kad pastarieji du H. Daktaro teistumai patvirtina šią versiją.
Valdžios koridorių trauka
- Kokios kriminalinės grupuotės šiandien Kaune veikia įžūliau už praeityje klestėjusius „daktarus“?
Negaliu atsakyti, kad tokių nėra. Jos išties veikia. Tik jų lygmuo skiriasi – intelekto, organizacijos struktūros, veiklos krypčių. Tačiau policijai jos yra žinomos. Organizuotas nusikalstamumas – sparčiai kintantis reiškinys. Tad naivu įvardyti konkretų mieste veikiančių grupuočių skaičių.
- O kuo verčiasi šių dienų gangsteriai?
- Narkotikais. Nors anksčiau Kaune šis verslas laikytas netoleruotinu ir užtraukiančiu gėdą, o jo vaisiais besismaginantys nusikaltėliai buvo griežtai baudžiami, šiandien jis klesti. Yra duomenų, kad kai kuriems mafijos veikėjams kokainas patinka labiau nei degtinė.
- Ar jums teko domėtis, kas ir kaip iš šiandien belangėje sėdinčių „daktarų“ aplinkos remia politikus, aukštus teisėsaugos pareigūnus?
- Jei ir turėtume konkrečių faktų, negalėčiau jums patvirtinti. Kad jie ieško, mėgina susisiekti su valdžios atstovais, neabejoju, bet ar jiems pavyko − kitas klausimas. Kartais pasitaiko, kad naujosios kartos politikai nežino, jog turi reikalų su praeityje gaujoms priklausančiais žmonėmis.
TIK FAKTAI
Paskyrimo eiti ONTT vadovo pareigas metu E. Mažeika buvo jauniausias komisaras Lietuvoje.
Nepraėjus nė metams, 2000-aisiais, jis buvo pripažintas geriausiu sekliu šalyje už vadinamųjų Kėdainių žudynių atskleidimą. Taip buvo išaiškintas šiurpus susidorojimas su Lašo grupuotės nariais, kurių kūnai tada rasti pakaunės miškuose.
2007 metais kriminalinės policijos šventės proga E. Mažeikai buvo įteiktas vardinis ginklas „Glock“.
Kaunas vadinamas narkotikų gamybos ir prekybos sostine Lietuvoje, tačiau šio miesto ONTT dirba tik 15 „mirties pardavėjus“ medžiojančių kriminalistų.
1989 m. gegužės mėnesį Lietuvoje oficialiai įsteigti 6-ieji skyriai.
Lietuvos VRM 6-ojo skyriaus viršininku buvo paskirtas Alvydas Sadeckas.
Šio skyriaus padaliniai veikė trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Iniciatyvą parodė ir įkurti 6-uosius skyrius prašė alytiškiai, vadovaujami Vytauto Grigaravičiaus.
Tuo metu šioje tarnyboje dirbo apie 50 kriminalistų (Centriniame skyriuje – 13)
