Viešai apie tai niekas nekalba. Gal todėl, kad iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįtikėtina. Kad to negali būti. Gal dėl to, kad kalbėti apie tai gali būti pavojinga. Galiausiai todėl, kad šimtaprocentinių įrodymų niekas neturi.
Vis dėlto pusbalsiu apie tai kalbasi teisėsaugos institucijų atstovai, verslininkai, taip pat politikai. Didelis būrys žmonių, kurie sutaria dėl vieno: kad ir kaip fantastiškai skambėtų - kažkas vyksta. Kažkas, kas kelia įtarimų net patyrusiems, šilto ir šalto mačiusiems profesionalams. Jei teisinga jų keliama versija - vyksta kai kas baisaus.
„Kam gąsdinti žmones?“
„Respublika“ ilgai įkalbinėjo žmones, žinančius vienokius ar kitokius faktus šia tema, papasakoti apie tai. Kai kurie kalbėtis atsisakė iškart. Kai kurie ilgai galvojo, tačiau galiausiai vis tiek nusprendė tylėti.
Kalbėtis sutiko tik keli, bet su geležine sąlyga: nebus minimi jų vardai, pavardės, pareigos ir pan.
„Kai perskaitys jūsų straipsnį, kai kurie žmonės pagalvos, kad čia - kliedesiai“, - patikino vienas iš prabilusių, bet likti neįvardytas pageidavęs pašnekovas. Tačiau čia pat pridūrė: vis dėlto kai kurie puikiai supras, apie ką kalbama. Nes žino tuos dalykus. Yra apie juos girdėję. O kai kurie - ir patys susidūrę. Žino, kad tai vyksta.
„O kam to reikia? Kam gąsdinti žmones?“ - klausimas, kurį ne kartą kartojo dar vienas kalbėtis sutikęs žmogus. Galiausiai sutikęs, kad nežinojimas nėra palaima. Kad visuomenė turi teisę žinoti viską.
Diagnozė - ta pati
Su „Respublika“ bendravę žmonės kalbėjo apie keistas mirtis. Mirtis žmonių, turėjusių didelę įtaką, daug pinigų ir galimybių. Mirtis žmonių, kurie buvo dar ganėtinai jauni. Ir kurių išėjimas buvo labai netikėtas.
Kalbama ne apie meno, ne apie šou, ne apie politikos atstovų mirtis.
Apie mirtis verslininkų, kurie nebuvo žinomi plačiajai visuomenei. Kuriuos pažinojo tik to paties sluoksnio atstovai. Pažinojo kaip asmenis, kurie buvo įtakingi ir galingi.
Du vienas po kito mirę broliai iš pajūrio. Vilniaus verslininkas, kadaise laikytas kone turtingiausiu šio luomo atstovu Lietuvoje. Dar kelios asmenybės iš to paties pasaulio. Būtent šių žmonių mirtis, prašydami neįvardyti mirusiųjų, minėjo „Respublikos“ pašnekovai.
„Jis niekada nesiskundė sveikatos problemomis. Manyčiau, kad jų ir neturėjo. Ir staiga - mirtis. Aišku, buvo paskelbta oficiali priežastis. Ta pati kaip ir kitais atvejais: širdis“, - pasakojo vienas iš pašnekovų.
Šis žmogus puikiai išmano ne tik teisėsaugos, bet ir medicinos specialistų, ekspertų darbo niuansus. Tačiau jam vis tiek - lygiai kaip ir keliems kitiems šias sritis pažįstantiems asmenims - kilo įtarimų, ar šios mirtys iš tikrųjų buvo atsitiktinės. Ir ar paskelbta mirties priežastis „širdis“ - tiesa.
Organizme - sunkieji metalai
„Respublikos“ pašnekovai kalbėjo atvirai: yra įtarimų, kad minėti žmonės buvo nunuodyti. Kad teisėsauga to neišsiaiškino arba nenorėjo aiškintis. Kad specialistai, tyrę mirties priežastis, paskelbė netiesą. Galbūt suklydo. O gal „suklydo“ susivilioję pinigais. Dideliais pinigais. Arba kažkas pasirūpino, kad specialistai mirusio žmogaus tiesiog neapžiūrėtų.
Tačiau didžiausią pavojų, pasak „Respublikos“ pašnekovų, kelia įtarimai, kad kai kuriems žmonėms iš verslo pasaulio - ne mažiau galingiems ir turtingiems už tuos, kurių jau nebėra, - gresia toks pat likimas.
„Respublikai“ pavyko sužinoti apie mažiausiai du žinomus verslininkus, kurie ne juokais susirūpinę dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos. Kurie neserga nei šizofrenija, nei paranoja, nei kitomis psichikos ligomis, tačiau negali suprasti, kodėl prastėja jų sveikata.
Jie jaučia simptomus, kurie atsiranda tuomet, kai žmogus apsinuodija sunkiaisiais metalais. Silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, galvos skausmai, miego sutrikimai, vangumas, susilpnėjęs dėmesys, spazmai - ir daugelis kitų negalavimų.
Vienas iš verslininkų, „Respublikos“ duomenimis, kreipėsi į medikus.
Gavo atsakymą, kad organizme padidėjęs toksinių medžiagų kiekis. Verslininkas dėjo visas įmanomas pastangas, kad išsiaiškintų, kaip ir iš kur jos atsirado. Samdėsi profesionalus, šie kruopščiai tyrė ir analizavo visus įmanomus variantus - tačiau šimtaprocentinių įrodymų neaptiko.
Versija, kad verslininkas nuodijamas - ar buvo nuodytas - specialiai, liko nepaneigta.
Slaptas policijos tyrimas
„Dalis žmonių, neabejoju, pasakytų, kad visa tai - iš fantastikos srities. Kad be reikalo norime sukelti paniką ir taip toliau. Visgi tai, kad kažkokie keisti dalykai vyksta - faktas. Galimas nuodijimas sunkiaisiais metalais - joks prasimanymas“, - teigė vienas iš pašnekovų.
„Respublika“ kreipėsi į teisėsaugos institucijos. Ar joms žinomi tokie atvejai, ar gali būti, kad įtarimai dėl nuodijimo - ne tokia jau ir fantastika?
Situacija pasikartojo: oficialiai - jokių komentarų. O neoficialiai? „Šita versija turi teisę egzistuoti“, - pareiškė aukštas pareigas einantis prokuroras. Gavęs pažadą, kad nebus įvardytas, nebus minimos jo pareigos. Tačiau „Respublika“ užtikrina: tai pareigūnas, kurio kompetencija niekas neabejoja. Žodžių svarumu - taip pat.
Oficialios informacijos nepavyko gauti ir iš policijos. Tačiau per pokalbį su vienu iš buvusių ilgamečių, patyrusių Policijos departamento darbuotojų paaiškėjo, kad vienu metu pareigūnai atliko slaptą tyrimą. Buvo tiriamos mįslingos vieno verslininko sunegalavimo aplinkybės. Nukentėjusysis įtarė, kad jį buvo bandoma nunuodyti.
Tačiau byla šis tyrimas, kurio gijos driekėsi iš Vilniaus į Kauną, nevirto. Buvęs Policijos departamento darbuotojas nedetalizavo priežasčių. Tačiau ir nepaneigė galimybės, kad prie tyrimo bus sugrįžta.
Komentarai
Vytautas Grigaravičius, buvęs policijos generalinis komisaras
Kiekvienu atveju, kai yra net menkiausių įtarimų dėl žmogaus mirties priežasties, viena iš tiriamų versijų būna galimas nužudymas. Nesvarbu, kokiomis priemonėmis. Aš asmeniškai neatmesčiau galimybės, kad kai kurie nužudymai taip ir nebuvo išaiškinti. Viena iš priežasčių - sutriko vadinamoji mirusiųjų tyrimo sistema. Tam tikrose vietose sumažėjo tai darančių specialistų, jų institucija buvo sustambinta ar panašiai. Gali būti, kad kai kurie atvejai liko nepastebėti, nors šiaip visuomet stengiamasi pažiūrėti kaip įmanoma giliau. Tačiau gali būti, kad liko neišsiaiškinta - tokių atvejų tikrai būna. Tokiems ir panašiems atvejams, toms senoms mirtims Policijos departamente ir buvo sukurta speciali tyrimo grupė. Tik tiek, kad ji dirba Kauno regione, o tokių dalykų gali būti ir kituose. Apskritai jei labai rimtai ruošiamasi pašalinti žmogų, pasinaudojant tam tikrais medicininiais komponentais, medžiagomis, galima padaryti taip, kad nieko nepastebėtų nei medikai, nei pareigūnai. Tokius galimus atvejus, aišku, visų pirma turi atidžiai tirti pastarieji, bet dar labiau viskas priklauso nuo ekspertų, nuo jų išvadų, kurios lemia tolesnius pareigūnų veiksmus.
Alvydas Sadeckas, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Po tragiškų įvykių ar netekčių visuomet būna visokiausių versijų. Prisiminkime kad ir Pociūno (diplomato Vytauto Pociūno, kuris žuvo Baltarusijoje, kaip skelbiama, iškritęs pro viešbučio langą ir dėl kurio žūties tyrimas yra atnaujintas - red. past.) atvejį. Kartais žmonėms labai sudėtinga išaiškinti, kad buvo taip, o ne kitaip, kad nebuvo jokių pašalinių jėgų, kaip kad jie mano. Visgi tų keistų atvejų, keistų mirčių yra, to negalima atmesti. Tai nėra visuotinai paplitęs dalykas, tačiau pavienių atvejų yra. Sakyti, kad Lietuvoje veikia kažkokia sistema, kažkokia organizuota nusikalstama grupuotė, kuri tuo užsiima, tikrai negalima, bet keistų atvejų yra. O jei taip - juos reikia ištirti. Jei kyla abejonių, reikia ištirti visas įmanomas versijas. Kad daug kas įmanoma - tai faktas. Kad ir Rusijoje, buvo skelbta, tam tikros medžiagos buvo atsiradusios (asmens, kuriuo galbūt norėta atsikratyti - red. past.) telefone.
Tomas BERŽINSKAS, „Respublikos“ žurnalistas
