Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, šiuo metu ambasadoriumi Latvijoje paskirtas Antanas Valionis teigia, kad dėl Gruzijos problemų Lietuva savarankiškai jau daro viską, ką gali – dabar atėjo laikas veikti per tarptautines organizacijas. Ir veikti griežtai, nes Rusija nenurims: po Gruzijos eilė ateis Ukrainai. Plačiau apie tai „Balsas.lt“ pokalbyje su A. Valioniu.
Šiandien NATO renkasi į specialų posėdį, kur svarstys Gruzijos prašymą suteikti jai karinę pagalbą. Ar prognozuotumėte, koks sprendimas bus priimtas?
Sunku pasakyti. Abejoju, ar būtų tiekiami kokie nors konfliktą eskaluojantys dalykai neišbandžius visų politinių priemonių. Aš manau, kad ir NATO, ir ES, ir JAV, kuri yra atskiras ir labai rimtas žaidėjas, visgi greičiau išmėgins politines priemones, prieš imdamosi kokių nors kitų.
Ar tai teisinga pozicija?
Manau, kad taip. Griežčiau reaguoti reikia tik diplomatinėmis priemonėmis. Lietuvos veiksmai tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje turėtų būti tokie, kurie kviestų adekvačiai ir labai griežtai sureaguoti į iš esmės antihumaniškus ir tarptautinės teisės požiūriu antiteisinius Rusijos veiksmus.
Ar dabartinė Lietuvos pozicija konflikte yra pasirinkta tinkamai? Ar Lietuvos veiksmai yra pakankami?
Manau, kad taip. Lietuva pirma nuvyko į Gruziją, aukšto rango ministerijos darbuotojas – URM sekretorius ponas Laimonas Talat-Kelpša – ten yra ir šiuo metu. Lietuva padarė ir toliau darys tai, ką turėjo padaryti savo piliečių atžvilgiu. Lietuva tiekia tokią, kokią gali, humanitarinę pagalbą. Lietuva atidarė sąskaitas. Tiek Lietuva, tiek Lietuvos piliečiai, protestuodami prie Rusijos ambasados, parodė visišką solidarumą.
Bet dabar URM pagrindiniai veiksmai turi būti Europoje. Mes turime pasitelkti tokius galingus mechanizmus, kaip 27 nares turinti ES, kaip NATO. Bet ir čia turėtume labiausiai veikti kartu pasitelkdami visus savo kolegas, kurie yra mūsų vienminčiai.
Turime siekti, kad tie bendri ES, NATO ir JAV sprendimai būtų kuo tvirtesni, nes toliau eilėje, mano nuomone, stovi Ukraina, kuriai bus pritaikytos kitos priemonės. Galų gale, ir Lietuvai, Latvijai, Estijai taikomos diskreditavimo, skaldymo ir normalios politikos naikinimo priemonės. Tai yra bendro plano dalis posovietinėje erdvėje. Atsižvelgiant į kiekvieno pasiektą lygį, šios priemonės yra skirtingos, bet jos visos eina iš bendro šaltinio, mano nuomone, – neabejotinai iš Rusijos. Ir tą turime suvokti.
Kaip apskritai vertintumėte visą Lietuvos politiką Gruzijos atžvilgiu?
Aš manau, kad Gruzija yra labai svarbi Europai ir labai svarbi Lietuvai. Gruzija užsibrėžusi tikslus patekti į NATO ir ES, ir mūsų pareiga, kai mes jau ten esame, visokeriopai Gruzijai padėti.
Apsiskaičiavo ar neapsiskaičiavo ponas Saakašvili, atsakydamas į daugkartines Pietų Osetijos provokacijas, tai čia yra kitas dalykas. Mano nuomone, jis neadekvačiai įvertino galimą Rusijos reakciją ir galimą Vakarų paramą. Tai jaunoms demokratijoms, jauniems vadovams kartais būdinga. Tačiau tai jokiu būdu nėra Lietuvos klaida. Dabar mes kaip tik turime padėti išeiti Gruzijai iš esamos situacijos.
Konservatorius Audronius Ažubalis šiandien pasiūlė, kad Lietuva turėtų stabdyti bet kokį karinį Rusijos tranzitą per Lietuvos teritoriją. Kaip vertinate tokį siūlymą?
Žinot, ponas Ažubalis siūlo padėti į šalį tokius galingus instrumentus, kaip mūsų veiksmai NATO ir Europos Sąjungoje, ir imtis tokių namudinių priemonių, pradedant tranzito ribojimu, kuo mes suerzinsime net ir mūsų partnerius. Toks sprendimas gali būti priimtas tik bendrai, po labai kruopščių konsultacijų su NATO.
Ar realu, kad Rusija susilauks sankcijų iš pasaulio dėl tokių savo veiksmų Gruzijos atžvilgiu?
Sunku pasakyti. Buvau daug metų ministras ir žinau, kad tai yra nelengva pasiekti. Kai matau, kad JAV savo transportu lėktuvais parvežė iš Irako Gruzijos kareivius... Jeigu Jūs prieš porą metų manęs būtumėt paklausę, ar tai įmanoma, būčiau atsakęs, kad greičiau ne. Bet dabar matome, kad pasaulis ir JAV veiksmai juda teisinga linkme.
Jūsų bendrapartietis Alvydas Sadeckas sako, kad Rusijos veiksmai Gruzijoje neturėtų skatinti Lietuvos politikų susirūpinti ir peržiūrėti savo gynybos doktriną, o pats mėginimas kelti tokį klausimą yra politikavimas...
Manau, kad Gruzijos klausimui reikia skirti daug dėmesio. Mes nepalietėm dar vieno dalyko – Gorio miesto užėmimo. Tai kartu Baku – Džeichano naftotiekio, kuriuo eina milijonas dolerių, kontrolė. Rusija nori įgyti kontrolę ir šiam, ir Baku, ir galbūt ateityje iš Kazachstano einančiam alternatyviam naftos srautui. O Rusija visą energiją vertina kaip politiką, ir manau, kad čia neapsieita be šitų apskaičiavimų. Netolimoje ateityje matysime, ar Rusija pasitrauks iš ten, ar ne.
Bet aš nemanau, kad tai yra politikavimas. Tai yra labai rimtas signalas Europai ir atlantinei erdvei – jeigu tokie dalykai bus ir toliau toleruojami, nekontroliuojama Rusija privirs mums labai labai daug košės ir sukels pasauliui labai daug problemų.
Ačiū už pokalbį.
