Kai kurie teisėsaugos vilkai pranašauja liūdną ateitį: po kelerių metų, kai kriminalistikos senbuviai atsisveikins su tarnyba, šalyje ims žaibiškai daugėti banditų gaujų.
Daugumą Lietuvos didmiesčių nusikalstamų grupuočių dabar galima prisiminti būtuoju laiku. Vilniaus Brigadinius, Kauno Daktarus, Klaipėdos Gaidjurginius, Panevėžio Tulpinius sunaikino tarpusavio nesutarimai, kruvinos pjautynės dėl valdžios, įtakos ir pinigų bei senus nusikaltimus praskleidusių pareigūnų pastangos.
Vis dėlto jaunieji nusikaltėliai darosi įžūlesni ir žiauresni, o su jais kovojantys pareigūnai kasmet praeina prasto lygio mokyklą.
Grįžta mafijos laikai
Kai kurie kriminalinės policijos veteranai rimtai sunerimo, kad Lietuva pamažu balansuoja ant sprogimo ribos ir labai tikėtina, jog šalis vėl grįš į audringus 1990-uosius.
Nenorėję skelbti pavardžių pašnekovai pareiškė, kad pamažu įsisiūbuojant vykdomai šalies policijos reformai, artimiausiais metais tarnybą greičiausiai paliks ilgamečiai profesionalai iš kovai su gangsterių gaujomis suformuotų padalinių. Tad iš naujo veiklą pradės pastaruoju metu kiek prislopinti banditai ir jiems talkinantys, be jokio gailesčio veikiantys jaunieji jų patikėtiniai.
Tokia padėtis vėl gali grąžinti į praeitį, kai mūsų šalyje klestėjo laukinio kapitalizmo įstatymai, tarsi atėję iš akmens amžiaus. Įstatymų lankstumas ir beprotiškas pasiryžimas parsiduoti visiems, kurie tik kam nors reikalingi.
Tada kone kasdien mafijai nepaklususiems ir pradedantiesiems, ir klestintiesiems verslininkams būdavo užsakomos žmogžudystės, tyčiniai sprogimai ir padegimai. Ir prie viso to – visiškas tuometės policijos nesugebėjimas pažaboti aktyviai veikusių banditų gaujų.
Netinkamai paruoštiems policijos pareigūnams ateityje gali išties pritrūkti kvapo, nes jaunoji organizuotų nusikaltėlių karta nė nemano nusileisti pirmtakams. Bet kokia kaina siekdami įsitvirtinti didžiuosiuose šalies miestuose ir gauti kuo daugiau pelno iš neskaidraus verslo, jaunieji banditai nepripažįsta jokių autoritetų, o žiaurumu ne tik prilygsta, bet ir gerokai pranoksta senąją kartą.
Patirtis – iš filmų, spaudos
Anot nenorėjusių būti minimais teisėsaugininkų žodžiais, jaunieji specialistai nenori dirbti kriminalinių struktūrų tramdytojais – sunkiai pakeliamo darbo už varganą atlygį. Daugelis skundžiasi ir netinkamu šios specialybės mokymu.
Vienas buvęs Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnas „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad prieš dešimtmetį klausantis būsimiems operatyvininkams skirtos paskaitos dažnai kildavo kreiva šypsena.
„Tada mus labai prastai ruošė. Nemanau, kad dabar padėtis geresnė. Bent aš kur kas daugiau apie šio darbo specifiką sužinojau iš daugybės per televiziją matytų detektyvinių filmų ir atidžiai perskaitęs tuomečių laikraščių iškarpas, kur dažnai buvo rašoma apie lietuvišką mafiją.
Įdomiausia, kad ne iš kokių nors informatorių, o iš realiai pateiktų žurnalistų istorijų ir susidariau bendrą vaizdą, kaip iš tiesų atrodo tikrasis Kauno banditų žemėlapis“, – atvirai kalbėjo buvęs operatyvininkas.
Be to, kai kurių ambicingų ir karjeros aukštumų siekiančių jaunuolių manymu, sėkmingos karjeros kriminalinėje policijoje nepadarysi. Tad tokių akys vis dažniau krypsta į tarp teisėsaugininkų prestižinėmis laikomas Finansinių nusikaltimų tyrimo (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybas.
Po teisėsaugos užkulisius klaidžioja informacija, kad neseniai Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo antrosios valdybos trečiojo skyriaus viršininkas Vytautas Giržadas nusprendė savo noru trauktis iš kriminalistų gretų ir laimėjęs konkursą netrukus pradės eiti FNTT vadovo pavaduotojo pareigas.
Galiausiai iš teisėsaugos struktūros pasitraukę vyrai įsidarbina privačiose saugos tarnybose arba saugumo klausimais konsultuoja didžiąsias verslo bendroves, komercinius bankus. Daugybė buvusių aukštų Policijos departamento, prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojų šiuo metu dirba turtingiausių šalies žmonių firmose.
Pareigūnų skaičius slepiamas
Vilniaus kriminalinės policijos vadovas Antonis Mikulskis „Balsas.lt savaitei“ pripažino, kad šiuo metu nėra tinkamos mokyklos, kurioje būtų ruošiami ateities kriminalistai, rezonansinių žmogžudysčių tyrėjai.
„Jauni žmonės kol kas semiasi patirties iš vyresnių kolegų. Bet būna tokių situacijų, kad ir vyresni pareigūnai kai kurių dalykų nemoka tinkamai paaiškinti jaunimui. Šiandien toks klausimas nėra labai aktualus, nes kol kas sėkmingai sukamės ir dirbame. Bet po penkerių metų tokia problema gali kilti“, – kalbėjo vyriausiasis sostinės kriminalistas.
Pašnekovo teigimu, daugiausiai finansinių išteklių reikės būsimiems pareigūnams motyvuoti, uždarbiams kelti. A. Mikulskis ramina, kad šalies banditai jau niekada taip aukštai nebekels galvų, kaip šalies gyventojus jie šiurpino 1992–1996 metais.
Į garsiausių nusikaltimų vietas iki šiol atskubančio A. Mikulskio žodžiais, organizuotas nusikalstamumas – tai nėra vien narkotikų prekeivių gaujos ir tarpusavyje besišaudantys banditai. Anot jo, verta atidžiau pažvelgti, kaip toli nusikalstamumas šiais laikais yra įsigalėjęs šalies ekonomikoje.
„Kriminalistika – ilgai trunkantis, tačiau kūrybinis darbas. Man sunku trumpai apibūdinti šios profesijos žmones, bet jie nėra individualistai. Jie kaip tik komandoje pasiekia didžiausių rezultatų ir tokiu būdu sėkmingai baigia narplioti sudėtingas bylas. Jiems reikia visas versijas paruošti, atrinkti visas galimybes. Tačiau suvokti visą kriminalistikos darbo mechanizmą, tarkime, per šias savaites trunkančius mokslus, neįmanoma“, – teigė A. Mikulskis.
Pasiteiravus, kiek šiuo metu Vilniuje iš viso dirba kriminalistų, pašnekovas pareiškė, kad tai tarnybinė paslaptis. Galiausiai jis prasitarė, kad dirbančiųjų kriminalistų yra daugiau nei 100.
Patirtimi dalijasi profesionalai
Paklaustas apie galimas ateities grėsmes, niūrias teisėsaugos veteranų prognozes sklaidė ir dabartinis Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.
„Kai tik pasigirsta informacija, kad kriminalistų padalinį ketina palikti kuris nors jų, žaibiškai reaguojame, skubiai ieškome jam tinkamos pamainos. Profesionalui pakeisti bet kokio žmogaus tikrai neieškome. Be to, tokiems pokyčiams valstybė policijai kaskart noriai paskiria trūkstamų lėšų“, – sakė pašnekovas.
A. Matonio teigimu, mokslus kremtantys būsimieji kriminalistai pradinėje stadijoje negauna visų jiems reikalingų žinių, tačiau juos rengiančiame Mykolo Romerio universitete, Kauno fakultete esančioje policijos veiklos katedroje kaskart paskaitas skaito tikrieji profesionalai, kurie tiesiogiai dalyvavo atskleidžiant visuomenėje didžiulio atgarsio sulaukusius nusikaltimus.
Tarp dėstytojų ruošiant ateities kriminalistų kartą yra ir Andžejus Roginskis, Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas, to paties biurio padalinio, kovojančio su narkotikų prekyba, vadovas Edvardas Šileris, kuris kadaise yra gavęs net Federalinio tyrimo biuro nacionalinės akademijos baigimo diplomą.
Nors dauguma jų sukauptų žinių ir informacijos apie kovos su nusikaltėliais metodikas ir technologijas – su grifu „slaptai“, tačiau jie studentams suranda dėmesio vertų pasakojimų, disciplinų.
Veteranai galutinai nesitraukia
Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) įkūrėjas Alvydas Sadeckas dabartinę kriminalistų kartą vertina labai gerai, nepasaint to, kad nė vienoje šalies aukštojoje mokykloje nėra jiems skirtos mokymo bazės.
Anot jo, kaskart matomi jų veiklos rezultatai, neutralizuojamos ilgus metus šalį kraupinusios gaujos. Pašnekovo manymu, teisėsaugos tarnybai, apie kurią bene daugiausia diskutuojama viešojoje erdvėje, turėtų būti skiriamos gerokai didesnės efektyvesnį darbą skatinančios garantijos: uždarbiai, padėkos, apdovanojimai, premijos.
„Kai 1989 metais Lietuvoje veiklą pradėjo šeštieji skyriai (pirmieji teisėsaugos padaliniai pradėję kovą su nusikaltėlių grupuotėmis – red. past.), supratau, kad priešingoje barikadų pusėje stovi kieta divizija, o jai numalšinti mes kaskart metame apšaudytą jaunimą. Nauja kriminalistų karta auga, bet veteranai su savo sukauptomis žiniomis galutinai nepasitraukia iš šios tarnybos.
Apmaudu, kad operatyvinės veiklos nemoko nė viena būsimus teisės specialistus ruošianti mokymo įstaiga. Juk apie tam tikras mafijos grupuotes, jų apraiškas toje pačioje ekonomikoje, informacijos nerasime specializuotose enciklopedijose, žinynuose. Juk tai sužinoma tik iš praktikos, senų baudžiamųjų bylų“, – kalbėjo buvęs sovietinės Lietuvos šeštojo skyriaus viršininkas A. Sadeckas.
TIK FAKTAI
1989 metais suklestėjus iš anksto suplanuotoms žmogžudystėms, prostitucijai ir finansinėms machinacijoms, buvo patvirtintas šeštojo skyriaus įsteigimas Lietuvos TSR VRM. Jo pagrindinė funkcija buvo kovoti su organizuotu nusikalstamumu.
1992 metų sausį dėl tuometės VRM ir aukščiausių šalies politikų valdžios ambicijų panaikinus šeštuosius skyrius gaujos ėmė stiprėti.
1992–1993 metus galima laikyti Lietuvos kriminalinių susivienijimų aukso amžiumi. Buvo fiksuojama ypač suaktyvėjusių tokių gaujų, kaip sostinės „Vilniaus brigada“, Kauno Daktarų, Žaliakalnio ar Klaipėdos Sigito Gaidjurgio ir daugelio kitų miestų, rajonų grupuočių veikla.
1993 metais buvo įkurta ONTT.
2001 metais įsteigtas Kriminalinės policijos biuras, kuruojantis rezonansines banditų gaujų bylas, sėkmingai atskleidžiantis praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje padarytus jų išpuolius, nužudymus, turto prievartavimus.
VRM duomenimis, šiemet padaugėjo turto prievartavimo atvejų – nuo 93 iki 118, sunkių nusikaltimų – nuo 2 173 iki 2 344.
