Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ - socialdemokratų lyderis ir kandidatas į prezidentus Algirdas Butkevičius prisiima atsakomybę už tai, kad įkeitė televizijos bokštą, bet nepatikslina, ką tai reiškia.
Artėjant prezidento rinkimams, įdomu pasižvalgyti, kaip kandidatams į šį postą sekėsi ankstesnė veikla ir kaip jie vertina savo laimėjimus. Neseniai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiu išrinktas A. Butkevičius vadovavo Susisiekimo ministerijai, kuri daugeliui asocijuojasi su bendrovės „flyLAL“ bankrotu ir bankams įkeistu Vilniaus televizijos bokštu.
Kandidatui viskas gerai
Įgyvendinant sandėrį dėl belaidžio interneto ryšio WiMAX diegimo, valstybės bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) be atviro konkurso pasirašė sutartį su įrangos tiekėju „Samsung Electronics“. Suderėta suma – 100 milijonų litų.
„Balsas.lt savaitė“ jau skelbė susirašinėjimo su Pietų Korėjos bendrove ištraukas, įrodančias, kad buvo tariamasi iš anksto pašalinti konkurentus. Vilniaus televizijos bokštas buvo įkeistas bankams, nes reikėjo paskolos projektui finansuoti. Vienas iš nepriklausomybės simbolių įvertintas vos 10 milijonų litų.
Visos šios aplinkybės A. Butkevičiaus, kuris dar būdamas ministras gynė ir rėmė šias operacijas, netrikdo ir šiandien. „Aš visiškai pasitikiu LRTC direktoriumi Algirdu Vydmontu“, – pabrėžė jis.
Kandidatas į prezidentus teigė, kad atidžiai stebėjo situaciją ir buvo pristabdęs projekto įgyvendinimą, organizavo pasitarimus. Gausiai susirinkę ekspertai esą įtikino, kad viskas gerai, o jis pats esąs iš tų politikų, kurie mėgsta naujoves ir yra drąsūs.
Kalbėdamas apie tai, kam kliūva įgyvendinamas projektas, buvęs ministras nėra nuoseklus. Interviu portalui „Balsas.lt“ A. Butkevičius sakė žinąs, kokia interesų grupė projektui priešinasi. Pakalbintas savaitraščio „Balsas.lt savaitė“, teigė tokių grupuočių nematąs. „Nenoriu pasakyti, kas čia per grupės. Versle visada susipina skirtingi interesai“, – į tiesų prašymą įvardyti priešus atsakė potencialus prezidentas.
Mistinis Seimo komiteto leidimas
A. Butkevičius ir A. Vydmontas skirtingai pasakoja, kodėl pernai rudenį mėgino prisidengti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK), kuris esą leido įkeisti į strateginių objektų sąrašą įrašytą Vilniaus televizijos bokštą.
„Niekada nevartojau žodžio „leidimas“. Taip pasakė Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai“, – savo viešai pasakytų žodžių išsigynė A. Vydmontas.
„Seimo NSGK paprašė medžiagos ir ją gavo, o datų aš neprisimenu“, – tvirtino A. Butkevičius.
Tuo metu Seimo NSGK vadovavęs Alvydas Sadeckas priverstas antrą sykį kartoti savo paneigimą. „Komitetas tokio klausimo negavo, jo nesvarstė ir pagal savo kompetenciją negalėjo svarstyti“, – nukirto jis.
Buvęs pirmininkas teigė, kad greičiausiai buvo pasinaudota įstatymo spragomis. Anot jo, strateginių objektų įkeitimai nėra aiškiai reglamentuoti. „Vieną dieną galime atsibusti įkeitę ir Ignalinos atominę elektrinę arba Klaipėdos uosto terminalą“, – baisėjosi jis.
Gali patekti į privačias rankas
Naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino, kad jei būtų buvęs ministras, nebūtų laiminęs tokio projekto, tačiau pripažino kol kas tik atidžiai stebintis susidariusią situaciją. „Dabar, kai žmonių pajamos mažėja, įgyvendinti tokį projektą ir konkuruoti su komercinėmis užsienio kapitalo įmonėmis tolygu beprotybei“, – sakė jis.
Kartu ministras skundėsi negalįs daryti staigių veiksmų. „Yra pasirašytos sutartys, paimtos paskolos, įkeistas turtas. Jei viską nutrauktume, tektų iš valstybės kišenės sumokėti didžiulius pinigus“, – pripažino jis.
E. Masiulis numoja ranka į A. Vydmonto optimizmą ir teiginius, jog projektas plėtojamas sėkmingai, o klientų esą daugėja. „Iš to, kaip viskas vyksta, matyti, jog gali tekti imtis ryžtingų ir skausmingų veiksmų, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti ir televizijos bokštas nepereitų banko nuosavybėn. Mes, aišku, padarysime viską, kad taip nenutiktų“, – dievagojosi ministras.
Į prezidentūrą besibraunančio A. Butkevičiaus pasitikėjimas LRTC vadovybe lyg ir nepersidavė. „Žiūrėsime – jei nebus darbo rezultatų, nebus ir direktoriaus“, – teigė jis.
Susidorojimas su prieštaraujančiaisiais
Politikams grumiantis dėl įtakų ir postų, su LRTC bylinėjasi neva dėl darbo drausmės pažeidimų iš darbo atleistas bendrovės Juridinio skyriaus viršininkas ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Erikas Berontas.
Jis įsitikinęs, jog buvo atleistas todėl, kad priešinosi nuo pat pradžių įtarimų kėlusiam bokšto įkeitimo sandėriui. „Buvo prigalvota drausminių nuobaudų, dalį jų teismas jau paskelbė neteisėtomis. Viskas prasidėjo praėjusių metų balandžio−gegužės mėnesiais, kai patyriau spaudimą pasirašyti sandėrį su „Samsung Electronics“ laiminančius dokumentus. Iškart suabejojau, nes sutarties vertė buvo šimtas milijonų, o mes net daug mažesnių sandėrių nelaimindavome be atviro konkurso“, − pasakojo jis.
E. Berontas teigė, kad, patyręs spaudimą ir atsisakęs jam pasiduoti, buvo atleistas iš Viešųjų pirkimų komisijos vadovo pareigų ir galiausiai – iš teisinio darbo. Jis ne kartą sulaukė pasiūlymų savanoriškai pasišalinti iš tarnybos. „A. Vydmontas yra tiesiai pasakęs, kad mano pasitraukimo reikia ministrui A. Butkevičiui“, – tvirtino be darbo likęs teisininkas.
A. Butkevičius kaltinimus neigė ir tvirtino iki tokio lygio nenusileidžiantis.
„Aš to žmogaus nepažįstu, niekada jo nesu matęs ir negaliu net paskyti, apie ką čia kalbama“, – tvirtino kandidatas į prezidentus. LRTC vadovas A. Vydmontas, pelnęs visišką A. Butkevičiaus pasitikėjimą, kiek atviresnis. „E. Berontas dirbo ne su mūsų komanda, o su kitais žmonėmis“, – sakė jis.
Paprašytas paaiškinti, kas tie kiti žmonės ar grupuotės, kurioms esą dirbo atleistasis teisininkas, jis paslaptingai atsakė, kad tai ne grupės, o tam tikri žmonės.
Bokšto gynėjai pasipiktinę
Sausio 13-osios brolijos pirmininkę Alvydą Bieliauskienę žinia apie bokšto įkeitimą šokiravo. „Aš šito taip nepaliksiu. Būtinai telksiu ir mūsų, ir kitas organizacijas, kad būtų pareikalauta sustabdyti šį nusikaltimą, sieksiu kaltųjų atsakomybės. Bokštą gindami žuvo dvylika žmonių“, – priminė pirmininkė.
Išgirdusi, kad sandėrį palaimino kandidatas į prezidentus A. Butkevičius, nustėro ir politinė kalinė, disidenė sesuo Nijolė Sadūnaitė. „Apsaugok , Viešpatie, nuo tokio prezidento. Ką dar galima įkeisti? Partizanų kapus? Trakų pilį? Gedimino pilį? Užutrakio dvarą? Prezidentūrą?“ −klausė ji.
Politikų atsakomybė
E. Berontas teigė, kad teisme bylinėjasi ne tik dėl darbo vietos, bet ir dėl teisybės, pamintos garbės ir orumo. Teisininkas patvirtino iš šaltinių gautą informaciją, kad pirmas užsakymas Pietų Korėjos bendrovei buvo pateiktas dar prieš pasirašant pirkimo ir pardavimo sutartį. „Tokiu būdu valstybės bendrovė apskirtai buvo likusi be garantijų, kad įsipareigojimai bus įvykdyti“, − tvirtina jis.
Teisininkas tvirtino, kad kreipėsi ir į politikus. Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žiniomis, Seimo Audito komitete pradėtas tyrimas ėmė strigti. Pagrindiniai juo pažadėję užsiimti parlamentarai Kazimieras Uoka ir Donalda Meiželytė kol kas nepjėgė organizuoti net pirmo rimto problemos aptarimo, nors darbo grupė formaliai sudaryta ir reikiami dokumentai, redakcijos žiniomis, gauti. Tikėtina, kad tyrimą stabdo ir tai, jog komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat užsiėmusi prezidentine rinkimų kampanija.
Ministras E. Masiulis patvirtino, kad susipažįstant su sandėrio įgyvendinimo ir apiforminimo dokumentais kyla didelių įtarimų dėl skaidrumo, tačiau kol kas tik stebi situaciją „per didinamąjį stiklą“.
Kol Seimo nariai tūpinėja, naujasis ministras stebi, jo pirmtakas, taikosi į prezidento postą, skelbia prisiimąs atsakomybę, jei Sausio 13-osios aukų gintas televizijos bokštas neapsigins nuo verslo ingteresų. „Jei paaiškės, kad ekspertai mane suklaidino, prisiimsiu atsakomybę“, – išdidžiai pareiškė jA. Butkevičius, bet nepatikslino, kuo tai pasireikštų.
TIK FAKTAI
LRTC ir Susisiekimo ministerijos tvirtinimu, viešas konkursas nebūtų leidęs pasirinkti tiekėju rinkos lyderio. Oficialaus WiMAX forumo duomenimis, „Samsung Electronics“ nėra rinkos lyderis Europs Sąjungos šalyse. Pirmas toks projektas ES yra būtent tas, kurį bendrovė įgyvendina Lietuvoje.
Be Lietuvos, WiMAX projektus bendrovė yra įgyvendinusi tik Pietų Korėjoje, Rusijoje, Saudo Arabijoje ir Venesueloje. Europoje WiMAX tuo pačiu 3,5GHz dažniu diegiantis lyderis išlieka bendrovė „Alcatel-Lucent“.
Vieno didžiausių WiMAX gamintojų tinklalapis zte.com pateikia skaičius, rodančius, kad „Samsung Electonics“ pagal apimtis patenka į grafą „Kiti“.
Televizijos bokštas, sudarant įkeitimo sutartį, buvo įvertintas 10 mln. litų. Žemės (5 ha) nuomos teisė po juo – 1 litu.
