Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjui Gintarui Seikaliui nusprendus nebetylėti ir nusišalinant nuo vienos bylos svarstymo išlieti visas nuoskaudas dėl Seimo darbo teismų atžvilgiu, ieškovas šioje byloje Alvydas Sadeckas sako, kad teisėjas, matyt, turi „problemų“, ir neatmeta galimybės kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą.
G. Seikalis daugiau nei pusantrų metų nagrinėjo Seimo nario, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko ieškinį dėl įžeistos garbės ir orumo, kurį jis pateikė „Laisvo laikraščio“ leidėjui. Teisėjas, pabrėždamas, kad nėra teisinio pagrindo nusišalinimui nuo bylos, tokį sprendimą priėmė, kadangi negali išlikti nešališkas Seimo nario byloje. „Seniai tas yra subrendę, visi tą supranta, bet visi tyli“, - sakė jis portalui „Balsas.lt“.
Oficialioje teismo nutartyje G. Seikalis dėsto, kad valdantiesiems, laikantiems save visuomenės elitu ir besipuikuojantiems laikraščiuose „savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje“, žodžiai „Teisinė valstybė“ yra tokie pat nesuprantami, kaip „Mambu-jambu genčiai skardinė nuo konservų“.
Nutartyje teisėjas žeria kritiką Seimui, kurio „veiksmai teismų atžvilgiu dvelkia neslepiamu cinizmu ar atviru priešiškumu“. Visą nutarties tekstą pateikiame straipsnio pabaigoje.
G. Seikalio poelgis gali būti svarstomas ir Teisėjų taryboje. Tarybos pirmininkė Laima Garnelienė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad mėnesio pabaigoje vyks tarybos susirinkimas, ir ten bus sprendžiama, ką daryti.
Nusišalinimas – šantažas Seimui
Pats A. Sadeckas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad toks teisėjo poelgis yra visiškai netinkamas teisiniu požiūriu. „Tam tikram savo privačių interesų deklaravimui, politiniam demaršui teisėjas pasinaudojo civiline byla“, - piktinosi A. Sadeckas.
Seimo narys sutiko, kad pats faktas dėl nusišalinimo yra teisingas. Anot jo, žmogus su tokia pozicija negalėtų vadovauti šiam teismo procesui. „Kad nusišalino, tai, be abejo, teisinga“, - teigė A. Sadeckas.
Pats teisėjas portalą „Balsas.lt“ tikino, kad jo sprendimas nusišalinti nėra susijęs būtent su konkrečiu Seimo nariu. „Apie poną Sadecką nei puse žodžio neužsiminiau“, - aiškino G. Seikalis. A. Sadecko nuomone, toks teisėjo poelgis yra turbūt kerštas Seimui ir šantažas. „Nesutikčiau, kad tai susiję su manim asmeniškai – aš atsiriboju nuo to, kad tai gali turėti įtakos mano byloje“, - kalbėjo socialliberalas.
Visgi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas tvirtino, kad dėl tokio teisėjo veiksmo jis gali „nors ir šiandien eiti į Žmogaus Teisių Teismą“. Paklaustas, ar taip ir ketina padaryti, A. Sadeckas sakė tokios galimybės neatmetąs.
A. Sadeckas: teisėjas – žmogus su „problemomis“
A. Sadeckas nenorėjo gilintis, ar G. Seikalio argumentai nutartyje yra teisingi, ar ne. „Ne tame esmė yra, ką jis dėsto. Jei žmogus rašo apie Mambu-jambu, tai čia, matyt, yra kitos žmogaus problemos...“, - sakė A. Sadeckas, nenorėdamas patikslinti, kokios tos „problemos“ gali būti.
Socialliberalas teigė, kad teisėjo pareiškimas yra neadekvatus, ir pasauliui tai tik sukels juoką. „O jeigu jis pradės kalbėti vagystės byloje apie policijos darbą, pradės jį vertinti? O jei skyrybų byloje pradės kalbėti apie šeimos problemas? O ką tada turi kalbėti medikai, kuriems tikrai reikia didesnio atlyginimo, pasiguldę pacientą ant stalo? Irgi tokiu būdu šantažuos?“, - kalbėjo A. Sadeckas pridurdamas, kad šiuo atveju teisėjas užmiršo savo atsakomybę ir funkcijas.
Apie „Mambu-jambu“ ir apie tai, kad teisti vagį Lietuvoje – neetiška
N U T A R T I S
Laisvės pr. 79A,Vilnius 2008 m. spalio mėn. 20 d.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis
N U S T A T Ė :
Ieškovas Alvydas Sadeckas prašė pripažinti, kad eilėje savaitraščių „Laisvas laikraštis“ buvo publikuojami straipsniai, neatitinkantys tikrovės, žeminantys jo garbę ir orumą, prašė įpareigoti atsakovus juos paneigti ir priteisti jam neturtinę žalą.
Byloje surinkti visi rašytiniai įrodymai, byla pradėta nagrinėti iš esmės.
Prieš galutinai vertinant surinktus įrodymus, teismui kilo abejonių dėl jo galimo nešališkumo priimant sprendimą byloje.
Teisėjas, nagrinėjantis bylą, nėra susijęs jokiais teisiniais santykiai nei su ieškovu, nei su atsakovais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, nėra saistomas jokiais giminystės ar svainystės ryšiais, taip pat nėra kitų pagrindų, numatytų LR CPK 65 str., dėl kurių teisėjas privalėtų nusišalinti arba būtų nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas A.Sadeckas nėra eilinis asmuo, o yra LR Seimo narys, užimantis aukštas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas. Šios kadencijos Seimas savo veiklos metu parodė visišką nesugebėjimą spręsti įsisenėjusias teismų problemas, o kai kurie Seimo veiksmai teismų atžvilgiu dvelkia neslepiamu cinizmu ar atviru priešiškumu.
Manau, kad metų metais rengiamo ir niekaip nepriimamo naujo Teismų įstatymo įgyvendinimo vilkinimas akivaizdžiai prieštarauja ne tik teismų, bet ir visos valstybės interesams, kenkia jos nacionaliniam saugumui. Normalų teismų funkcionavimą ėmė keisti nuostata, kad valstybėje teisingumą galima vykdyti slaptųjų tarnybų pažymomis. Svarbiausi ekonominiai sprendimai ir asmenų skyrimas į svarbiausius postus priimami vadovaujantis šių tarnybų slaptomis pažymomis be teisės į apeliaciją. Teisėjų nepriklausomumas, kaip ir kalbos apie jų gaunamus didžiulius atlyginimus, tėra mitas, taip pat eskaluojamas metų metais. Teisėjas, neišdirbęs penkerių metų ir nepatvirtintas likusiai kadencijai, t. y. iki 65-rių metų yra priklausomas nuo visko, nuo ko tik gali priklausyti. Be to, teisėjai, kaip ir kiti piliečiai, norėdami užsitikrinti bent kiek padorų gyvenimą, yra prasiskolinę bankams iki kadencijų pabaigos. Darbo praradimas daugeliui reikštų jų šeimų bankrotą. Procesiniai terminai yra surašyti taip, kad jie tapo siektina tobulybe ir visiškai neatitinka nūdienos realijų. Patikrinus bet kurio teisėjo darbą, sekančią dieną jis gali būti atleistas iš darbo dėl bet kokių formalių priežasčių. Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems „Gyvenimo būde“ atrodo, kad didžiajai daliai jų žodžių sąskambis Teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-jambu genčiai skardinė nuo konservų. Grupė mariginalų netgi išmastė, kad tauta jiems suteikė mandatą nevykdyti Konstitucinio teismo sprendimų. Tą pačią nuostatą atkartojo valstybės Premjeras, neseniai pareiškęs, kad teisėjams bylinėtis teisme dėl neišmokėtų atlyginimų yra neetiška. Sulaukęs penkiasdešimties sužinojau, kad teisti vagį Lietuvoje - neetiška. Įstatymų vykdymas virto į išmaldos prašymą. Ar gali išmaldos prašytojas spręsti apie garbę išmaldą duodančių? Manau, kad ne. Esant visiškam nesusikalbėjimui tarp teisėjų bendruomenės, LR Seimo ir Vyriausybės, vengdamas suklysti dėl galimo neadekvataus surinktų įrodymų vertinimo ir siekdamas užtikrinti ieškovui jo konstitucinę teisę į viešą, teisingą, nepriklausomą ir bešališką teismą, bei vadovaudamasis LR CPK 66 str. nusišalinu nuo šios bylos nagrinėjimo.
Vadovaudamasis LR CPK 66,290 str. str., teisėjas
N U T A R Ė :
Nusišalinti nuo civilinės bylos Nr.2-813-294/2008 nagrinėjimo.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Gintaras Seikalis
