alergija

Statistikos duomenimis, Lietuvoje maisto produktų sukeltomis alerginėmis ligomis serga nuo 4 iki 11 proc. visų ligonių, ir tokių susirgimų pastaruoju metu daugėja. Sergantiems civilizacijos liga – alergija – net ir elementarus valgio poreikio patenkinimas tampa iššūkiu, kai tinkamų maisto produktų galima rasti tik ekologiškų ar natūralių produktų parduotuvėse. Deja, bet ir jose asortimentas specialių poreikių žmonėms – neturintiems laktozę skaidančio fermento, sergantiems celiakija ir kt.

Gegužės 5 d. pasaulis mini Pasaulinę astmos dieną. Pasaulinės astmos dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos bei pacientų ir sveikųjų piliečių informuotumo. Per pastaruosius tris dešimtmečius astmos atvejų gerokai išaugo, mokslininkai tai sieja su mitybos ir aplinkos sąlygų kaita, nes tai turi tiesioginį poveikį astmos atsiradimui.

Įpusėjus pavasariui žmones vis dažniau vargina varvanti nosis, ašarojančios akys ir stiprus kosulys – kai kurie jų virsta namų įkaitais, kadangi žengti į gatvę neįmanoma dėl itin sunkių alergijos žiedadulkėms simptomų. Medikų teigimu, dėl alergijos kasmet kenčia vis daugiau žmonių, jos simptomai darosi sunkesni ir ateityje tik stiprės, tad Europos alergologijos akademija gegužės mėnesį paskelbė slogos ir imunoterapijos mėnesiu.

 Elegantiškai damai gėles ištiesęs vyras suglumo, kai ši staiga šoko į šalį. Nereikia stebėtis: moteris laiku įvertino pavasarinėje puokštėje slypinčią šienligės grėsmę. Antraip kavalieriui būtų tekę bejėgiškai stebėti, kaip jo draugė pradeda trinti nosį, čiaudėti bei ašaroti. Laimei, tokios situacijos palyginti retos – gėlės nedažnai sukelia žiedadulkių alergiją. Tačiau specialistai pataria intensyvaus augalų žydėjimo metu visgi imtis atsargumo priemonių.

Kuo toliau, tuo daugiau žmonių skundžiasi pasikartojančiais bėrimais, niežuliu, sutrikusiu miegu bei virškinamojo trakto darbu, kvėpavimo takų pažeidimais ir net kraujotakos sutrikimais. Ir čia kalbame ne apie sunkias nepagydomas ligas, o į iš pažiūros nekaltai atrodančią alergiją. Apie tai specialiai „Valstiečių laikraščiui“ sutiko pakalbėti gydytojas alergologas Konstantinas Daumantas.

Po Australijoje atlikto eksperimentinio gydymo, daugiau nei 80 proc. gydytų vaikų tapo tolerantiški riešutams, nors iki 18 mėn. trukusio gydymo buvo jiems alergiški. Tiesa, gydytojams vis dar neaišku, kaip ilgai tuo galės džiaugtis išgiję pacientai, bet neslepia džiaugsmo, kad žengtas didžiulis žingsnis medicinoje. Alergija gali sukelti ir rimtų pasekmių Išsivysčiusiose šalyse alergija riešutams yra ypač dažna, bet mokslininkai vis dar nėra tikri, dėl ko tai vyksta.

JAV Alergijos, astmos ir imunologijos koledžo specialistai iš Finikso (Arizonos valstija) paskelbė, kad alergija sergančius žmones šios ligos priepuolis gali ištikti net po to, kai jie pabučiuoja savo partnerį.

Alergijos ir Astmos asociacijos visame pasaulyje siekia atkreipti visuomenės dėmesį - vis daugiau ir vis jaunesnio amžiaus žmonių kenčia nuo alergijos ir astmos. Mokslininkų teigimu per pastaruosius 20 metų alerginių sudirgimų bei astmos atvejų padvigubėjo.

Tyrimais nustatyta, kad 77 proc. žmonių, sergančių alergija, sutrinka miegas, 46 proc. pacientų dieną jaučiasi pavargę ar mažiau produktyvūs, 51 proc. žmonių dėl alerginės slogos simptomų skundžiasi galvos skausmais. Alerginės reakcijos gali pasireikšti ir daug sunkesnėmis formomis: dusuliu, padažnėjusiu širdies plakimu, sąmonės netekimu, kartais įvyksta net ir klinikinė mirtis.

Gerai žinomame posakyje teigiama, kad katės galvoja, jog jos yra dievai, nes žmogus jas glosto, šeria, atsuka vonioje čiaupą, kad šios galėtų palakti tekančio vandens, ir pildo kitus įnorius. Tuo tarpu tas pats posakis sako, kad šuo galvoja, jog žmogus yra vienintelis jo dievas, kuris jį išveda į lauką pasivaikščioti, šeria, glosto, su juo žaidžia.

Milijonai nuo alergijos katėms kenčiančių asmenų puikiai žino šios kančios simptomus – raudonos ir niežtinčios akys, nekontroliuojamas čiaudulys, kosulys ir net bjaurus išbėrimas. Tikėtina, kad išsigelbėjimas jau arti – britų kompanija kuria vakciną, kuri turėtų padėti suvaldyti šią situaciją. Revoliuciją galinti sukelti injekcija leistų “neutralizuoti" katiną, o ne pasmerkti žmogų menkai tepadedančiam gydymo procesui, rašo dailymail.co.uk.

7-erių metų britas Džiunioras Rakfortas turi rimtų sveikatos problemų: jis alergiškas riešutams, gyvūnams, dulkėms, žolei ir savo paties kūnui. Kartą per pamoką berniuką ištiko stiprus alergijos priepuolis: vaikas išraudo ir ėmė tinti tiesiog akyse. „Paskambinusi mokytoja pasakojo, kad sūnus pamokos metu vis lietė savo plaukus, po to rankomis palietė skruostus ir jį ištiko priepuolis.

Šiandien alergijos, vieno iš žmogaus sveikatos sutrikimų, atvejai tampa vis dažnesni tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Alergija (gr. - allos – kitas, ergeia – veikimas, atsakas) - tai pakitusi individo organizmo reakcija į tam tikrą maistą ir supančios aplinkos komponentus. Šis, dažniausiai vaikystėje diagnozuojamas sutrikimas, įpareigoja tėvus atsakingai rūpintis ne tik vaiko mityba, bet ir aplinka, kurioje jis praleidžia daugiausiai laiko.

Medicinos žurnale Pediatrics pasirodė naujiena apie atliktą tyrimą, susijusį su šiuolaikiniais mobiliais įrenginiais bei jų įtaką sveikatai. Jame rašoma apie atvejį su vienuolikos metų berniuku, kuriam alergiją sukelia planšetinio kompiuterio iPad korpuse esantis nikelis. Leidinys Washington Post rašo, kad toks atvejis yra vienas pirmųjų, oficialiai užfiksuotų, tačiau manoma, kad šia alergija serga nemažai kitų vartotojų, turinčių Apple planšetinius kompiuterius.

Lytinis aktas gali būti geras pakaitalas antihistaminėms (priešalerginėms) tabletėms. Svarbiausia, tai daryti vos pajutus pirmuosius alergijos priepuolio simptomus. Leidinio pranešimu, tokios išvados priėjo iraniečių mokslininkai. Tiesa, jų manymu, masturbacija ar lytiniu aktu galima išvengti alergijos ligos priepuolio, kurias sukelia tik žiedadulkės. Ši tiesiog revoliucinė tyrinėtojų išvada motyvuojama tuo, kad nosis ir lytiniai organai „valdomi“ viena ir ta pačia vegetatyvine nervų sistema.

Alerginės reakcijos pasiekė masinės epidemijos lygį, perspėja gydytojai ir vaistininkai. Pastarųjų teigimu, augalų žydėjimo sezono metu vaistinėse kasdien tenka konsultuoti po kelias dešimtis pacientų, kuriuos vargina alerginė sloga, įvairūs bėrimai ir dusulio priepuoliai. Specialistų pastebėjimu, didelė dalis gyventojų nežino savo alergenų, todėl gydosi netinkamai. „Įvairiomis alergijomis žmonės skundžiasi ištisus metus, bet kai prasideda augalų žydėjimas, tai tampa tikra epidemija.

Pastaraisiais dešimtmečiais gydytojai pastebi augantį alergijos maistui mąstą tarp suaugusiųjų ir vaikų – net trečdalis mažamečių kenčia nuo neigiamos organizmo reakcijos į įvairius maisto produktus. Oficialiosios statistikos duomenimis, maisto alergija Lietuvoje sudaro nuo 0,5 iki 2,5 proc. visų alerginių susirgimų ir turi tendenciją augti. Lietuvoje alerginėmis ligomis, sukeltomis maisto produktų, serga nuo 4 iki 11 proc. visų pacientų.

Vienoje Swindon'o pradinėje mokykloje vaikams uždrausta pietums iš namų atsinešti bet kokio žuvies produkto, nes vienas mokykloje besimokantis vaikas yra alergiškas žuviai ir alergijos priepuolio atveju gali mirti, skelbia BBC. „Robert Le Kyng“ pradinės mokyklos valgykloje taip pat buvo pakeistas valgiaraštis, kad jame nebūtų žuvies, nes minėtas vaikas yra toks alergiškas, kad jį gali ištikti anafilaksinis šokas nuo bet kokio kontakto su žuvimi.

Atėjus pavasariui, daug problemų vaikams ir jų tėvams sukelia sezoninės pavasario alergijos. Ttokie įkyrūs jų simptomai kaip bėganti nosis, perštinčios akys ir gerklė, čiaudėjimas ir kosėjimas mažina buvimo gryname ore teikiamą džiaugsmą. Šeimos gydytoja Aušra Urbutienė ramina tėvus: pasak jos, net jei vaikui pasireiškia sezoninė alergija, jis gali sumažinti jos simptomus ir sėkmingai leisti laiką lauke. „Dažniausia pavasario alergijų priežastis – žiedadulkės.

Atėjus pavasariui, daug problemų vaikams ir jų tėvams sukelia sezoninės pavasario alergijos: tokie įkyrūs jų simptomai kaip bėganti nosis, perštinčios akys ir gerklė, čiaudėjimas ir kosėjimas mažina buvimo gryname ore teikiamą džiaugsmą. Šeimos gydytoja Aušra Urbutienė ramina tėvus: pasak jos, net jei vaikui pasireiškia sezoninė alergija, jis gali sumažinti jos simptomus ir sėkmingai leisti laiką lauke. „Dažniausia pavasario alergijų priežastis – žiedadulkės.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Šis savaitgalis greičiausiai paskutinis, kai žiedadulkėms alergiški žmonės gali ramiai pasidžiaugti gamta, sako Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėja prof. Ingrida Šaulienė. „Noriu priminti, kad žmonės, ypač tie, kurie turi vaikų, nesineštų namo ir nežydinčių beržo šakučių. Didelė beržo žiedadulkių koncentracija gali paveikti net ir nealergiškus žmones“, – įspėja ji.

Atšilus orams ir pradėjus žaliuoti gamtai, kone kas penktas žmogus susiduria su vieno ar kito alergeno sukeltais simptomais: sloga, čiauduliu, akių ašarojimu. Neretam gražiausią metų laiką tenka praleisti namuose. Smulkių žiedadulkių, patenkančių pro langus ar duris, ne visada pavyksta išvengti ir uždarose patalpose, todėl alergologai pataria iš anksto susikurti erdvę, kurioje būtų galima ramiai dirbti ir ilsėtis.

Kovojant su alergija seksas gali būti toks pats veiksmingas, kaip ir antihistamininiai preparatai. Svarbiausia - seksu reikia užsiimti pasirodžius pirmiesiems alergijos priepuolio simptomams. Tokias išvadas padarė Irano mokslininkai. Tiesa, jų teigimu, seksas padeda išvengti tik žiedadulkių sukeliamų alergijos priepuolių. Savo išvadas mokslininkai grindžia tuo, kad nosies ir lytinių organų receptorius reguliuoja ta pati vegetatyvinės nervų sistemos simpatinė dalis.

Bernardas Wardas pastebėjo pirmuosius alergijos šalčiui simptomus stovėdamas autobusų stotelėje 2012-ųjų žiemą, kai jam viešint Škotijoje oro temperatūra nukrito iki -10. Dėl alergijos vaikino odą iškart nusėja išbėrimai, jei jis prisiliečia prie ko nors šalto – nesvarbu, ar tai snaigė, ar tiesiog šalto alaus bokalas. Reakcija į šaltį gali būti tokia stipri, kad B. Wardas patirtų anafilaksinį šoką ir jo gyvybei grėstų pavojus.

Nors daugeliui kokia nors veikla lauke spaudžiant žiemos šaltukui nėra pati maloniausia, tačiau tiems, kurie kenčia nuo alergijos šalčiui, tai gali sukelti netgi pavojų gyvybei. Alergija šalčiui – tai odos sutrikimas, dėl kurio gali atsirasti dilgėlinė, patinimas ar netgi anafilaksinis šokas, rašo Livescience.com. Šešerių metų kanadiečio Jacobo Russello tėvai pastebėjo, kad mažylis po trumpos kelionės namo iš mokyklos pradėjo jaustis blogai: jo pėdos paraudo ir pasirodė dilgėlinės simptomai.

Beatodairiškas švarinimasis namuose, ypač jei rezultatui pasiekti pasitelkiamos didelės koncentracijos cheminės priemonės, gali būti viena svarbių alergijos priežasčių, teigia vis daugiau pasaulio mokslininkų. Išeitimi gali tapti požiūrio į kovą su blogosiomis bakterijomis keitimas – vietoj cheminio ginklo naudojimo siūloma pasitelkti išstūmimo taktiką ir gerąsias bakterijas, probiotikus.

Lytinis aktas gali būti geras pakaitalas antihistaminėms (priešalerginėms) tabletėms. Svarbiausia, tai daryti vos pajutus pirmuosius alergijos priepuolio simptomus. Prie tokios išvados priėjo iraniečių mokslininkai. Tiesa, jų manymu, masturbacija ar lytiniu aktu galima išvengti alergijos ligos priepuolio, kurį sukelia tik žiedadulkės. Ši tiesiog revoliucinė tyrinėtojų išvada motyvuojama tuo, kad nosis ir lytiniai organai “valdomi" viena ir ta pačia vegetatyvine nervų sistema.

Šiuo metu kai kuriose Europos šalyse net 4 iš 10 žmonių yra alergiški, nors dar XX amžiaus pradžioje alergija sirgo vos 1 procentas Europos gyventojų. Šiaulių universiteto profesorė Ingrida Šaulienė kasmet, prasidėjus augalų žydėjimo sezonui, ore pasklidusias žiedadulkes medžioja specialiomis gaudyklėmis.

Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos duomenimis, šiuo metu įvairiomis alerginėmis ligomis Senajame žemyne serga daugiau kaip 150 mln. žmonių. Pagal šią tendenciją, greičiau nei po 15 m. daugiau nei pusė europiečių kentės nuo vienokios ar kitokios alergijos. Juo labiau, kad jų spektras plečiasi beveik kas penkmetį: jei prieš dešimtmetį alergijų sąraše „karaliavo“ bronchinė astma, pastaruosius penketą metų pastebimas alerginio rinito ir alergijų maistui pikas.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“ Pelėsis gyvena ne tik senos statybos daugiabučiuose, jis gali užaugti ir po renovacijos, atkreipia dėmesį specialistai. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad renovuojant namas tarsi įvelkamas į plėvelę. „Iki tol jis turėjo mikroplyšių – tai tarpai tarp plytų, tarp langų.

Maudytis, ar susilaikyti nuo maudynių „pražydusiame“ vandens telkinyje? Lietuvoje žmonių, gyvūnų intoksikacijas cianotoksinais ir mirties atvejų neužfiksuota. Žinomi tik alerginiai susirgimai išsimaudžius „žydinčiame“ vandenyje. Bijoti kiekvieno „žydinčio“ ežero neverta, tačiau atsargumas pravers. ALystau„Žydinti“ Dusia aiktelėti ar vandens teikiamų malonumų atsisakyti priverčia ne vieną poilsiautoją“, - Alytausgidas.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.

Įvairių alergenų aplinkoje ir maiste sukeltų alergijų kasmet daugėja, vis daugiau žmonių yra kamuojami alerginių susirgimų, įspėja medikai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutiniškai vienas iš trijų pasaulio gyventojų kenčia nuo alergijos, tik ne visada žino, kad yra kažkam alergiškas. Lietuvoje šiltuoju metų laiku, ypač pavasarį ir vasarą žydint įvairiems augalams, alergijos sukeltų simptomų skaičius smarkiai išauga.

Dažnai sakoma, kad tikrasis gyvybės šaltinis yra vanduo, tačiau kažin, ar tą patį galime pasakyti apie vandenį, kuris bėga iš čiaupo. Į naujienų portalo balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kurio teigimu, pastaruoju metu vanduo iš čiaupo taip suprastėjo, kad nusiplovus rankas odą iš karto ištinka alerginė reakcija. „Iš pradžių maniau, kad ši problema aktuali tik namuose. Puikiai suprantu, kad alerginių dirgiklių gali būti daug.

Paulius Jaruševičius prieš keletą metų pardavė savo pelningą verslą, tapo žaliavalgiu, ėmė auginti saulėgrąžų daigus ir važinėti skelbdamas gyvo maisto idėją. Jis įsitikinęs, kad vien pakeitus mitybą, galima išvengti daugelio ligų, tarp jų ir vėžio. Pauliaus pietūs Su kauniečiu Pauliumi kalbamės vienoje Šiaulių arbatinėje, kurioje jis skaitys paskaitą apie mitybos įpročius ir dės pamatus šiaulietiškam gyvą maistą propaguojančiam Ann Wigmore klubui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako esanti „alergiška“ politinėms partijoms, nes vienoje – Komunistų partijoje – jai teko būti. „Asmeniškai aš turiu alergiją narystei bet kokioje politinėje partijoje, nes vienoje partijoje buvau prieš 23 metus, todėl dabar bandau to išvengti“, – interviu „Deutsche Welle“ sakė prezidentė. Interviu paskelbtas prezidentės interneto svetainėje.

Skleidžiasi medžių pumpurai ir žydi pievos, bet vietoje džiaugsmo – varvanti nosis, ašarojančios akys, kamuoja kosulys ar net išberia odą. Kaip suvaldyti daug žmonių pavasarį „pasveikinančią“ alergiją žiedadulkėms – šienligę? Įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Alerginė reakcija primena uždegimą. Abiem atvejais kvėpavimo takų gleivinės paburksta, patinsta, išsiskiria daugiau sekreto.

Atėjus pavasariui atkeliauja ir alergijų sezonas. Dauguma alergiškų žmonių pavasarinį žydėjimą pasitinka pasiruošę antialerginius vaistus, tačiau ilgalaikis jų vartojimas sukelia naujas problemas.

Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.

Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.

Tekanti nosis, ašarojimas, bėrimas, dusulys – ženklai, įspėjantys apie galimą alergiją tarakonams. Tikrosios problemos nesprendžia Neretai susiduriama su atvejais, kai gyventojai net nenumano, jog alergiją sukelia būtent ūsuotieji vabzdžiai. Dažnas minėtus simptomus tiesiog priskiria alergijai žiedadulkėms ir tikrosios problemos nesprendžia.

 Artėjantis pavasaris žada ne tik sumažėsiančias šildymo kainas. Jau kovo mėnesį paūmėja ir sezoninė alergija, sukelianti rimtų negalavimų ja sergantiems. Pagrindinė apsisaugojimo priemonė – vengti kontaktų su alergenais – šiais laikais beveik neįmanoma, o medikamentai slopina simptomus tik laikinai.

Išgėręs skausmą malšinančių vaistų, ibuprofeno, 11 metų berniukas iš Kembridžšyro grafystės (Didžioji Britanija) patyrė sunkią alerginę reakciją, kuri pasireiškė 65 proc. jo kūno odos nudegimais. Calvinas Lockas, kuriam per plauką pavyko išvengti mirties, net tris dienas buvo prijungtas prie gyvybę palaikančio aparato. Jaunuolis ibuprofeno išgėrė rugsėjo 26 dieną, norėdamas numalšinti prasidėjusią virusinę infekciją.

Toms, kurios augina vaikelį be vyro, kartais nusvyra rankos. Atrodo, kad vaikelis niekada neužaugs, o asmeninis gyvenimas niekada nesusitvarkys. Tačiau ir šiuo atveju, atsiras bent keletas būdų tam, kad pasijustum laiminga! Apie ką galvoti? * Jus išlaisvinta nuo varginančios tylumos, spengiančios ausų būgneliuose ir sielos taip, kad norisi balsu kaukti. Ir ta vienatvė - galimybė pabūti vienumoje su pačia savimi, vertinama kaip Aukščiausiojo dovana, o ne likimo smūgis.

Naujosios Zelandijos mokslininkai taip modifikavo karves, jog jos gali duoti „minimaliai“ alergišką pieną, praneša  BBC. Maždaug 3 proc. kūdikių pirmaisiais savo gyvenimo metais būna alergiški karvių pienui. O mokslininkų modifikuoti gyvūnai gali duoti pieną be beta-laktoglobulino – šiems baltymams dalis žmonių ir yra alergiški. Moterų piene šio baltymų junginio, kuriame gausu aminorūgščių grandžių, nėra.

Alerginių ligų kamuojamiems Lietuvos žmonėms įvairūs tepalai, antihistamininiai vaistai – varginanti kasdienybė. Ir tik retas žino, jog pasaulis jau šimtmetį šias ligas gydo vadovaudamasis principu „kuo susirgai, tuo ir gydykis“, mediciniškai vadinamu imunoterapija. Šio gydymo metodo poveikis, skirtingai nei priešalerginių vaistų, yra ilgalaikis, keletą metų po gydymo ligos simptomai būna daug lengvesni arba išvis išnyksta. Be to, šis metodas apsaugo nuo naujų alergijų atsiradimo.

Oficialiosios statistikos duomenimis, maisto alergija Lietuvoje sudaro nuo 0,5 iki 2,5 proc. visų alerginių susirgimų. Artėjant metui, kuomet vaikai aplenkdami mokyklų valgyklas patrauks pietauti į kavines ar greito maisto restoranus, alergologai susirgimų prognozuoja daugiau.

Modernėjantis verslas kasdien pateikia įvairiausių naujovių ir siūlo išbandyti daugybę kosmetikos produktų bei paslaugų. Norėdami patobulinti savijautą ar pakoreguoti išvaizdą, dažnai naudojamės grožio priemonėmis ir procedūromis, nesusimąstydami apie galimą neigiamą jų poveikį sveikatai. Naujoves vis dėlto dažnai vertiname atsargiau. Bet seniai išbandyta ir patikrinta plaukų dažymo procedūra, atrodo, nekelia jokių abejonių.

Šešiametė britė yra alergiškai daugeliui dalykų, todėl net paprastas bučinys gali ją nužudyti. Isla'os Franks oda yra tokia jautri, kad visas mergaitės kūnas turi būti aptvarstytas 24 valandas per parą. Kartą tėvai ją turėjo skubiai vežti į ligoninę po to, kai prieš valandą pieno gėrusi jos sesutė ją pabučiavo, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Mergaitės tėvai turi jos drabužius laikyti šaldytuve, nes ji alergiška dulkėms.