Bernardas Wardas pastebėjo pirmuosius alergijos šalčiui simptomus stovėdamas autobusų stotelėje 2012-ųjų žiemą, kai jam viešint Škotijoje oro temperatūra nukrito iki -10. Dėl alergijos vaikino odą iškart nusėja išbėrimai, jei jis prisiliečia prie ko nors šalto – nesvarbu, ar tai snaigė, ar tiesiog šalto alaus bokalas.
Reakcija į šaltį gali būti tokia stipri, kad B. Wardas patirtų anafilaksinį šoką ir jo gyvybei grėstų pavojus. Taigi dabar jis nuolat turi būti šiltai apsirengęs, net ir sėdėdamas namuose, o per šalčius net nedrįsta išeiti į lauką, rašo telegraph.co.uk.
Ši alergija sukelia labai daug nepatogumų: išlaidos už šildymą, šilti drabužiai, net teko atsisakyti sporto klubo dėl ten veikiančių oro kondicionierių, kurie gali sukelti alerginę reakciją.
Sužinojęs apie savo alergiją B. Wardas visiškai pakeitė savo įpročius: net paprastas vakaras mieste su draugais tapo didele problema.
Viskas prasidėjo 2012 metų žiemą, kai vaikinas pradėjo jausti stiprų rankų niežėjimą kaskart, kai šaltyje laukdavo autobuso. Šalčio alergija jam buvo diagnozuota tik po keturių mėnesių nuo jos pradžios.
Iš pradžių jis laukė, kol tai praeis, įtarė, kad rankos sudirgusios nuo skalbimo miltelių arba kad tai – alerginė reakcija į kokį nors maisto produktą. Vieną vakarą laukdamas autobuso vaikinas pastebėjo, kad jo delnai ėmė tinti, jis net nebegalėjo sulenkti pirštų. Sudirgo ir veido oda, degė ir niežėjo, o grįžęs namo pamatė, kad visa oda nusėta išbėrimais, panašiais į nudilgymo žaizdas.
Tik po šio įvykio daktarai diagnozavo, kad vaikinas turi rimtą šalčio alergiją.
Dabar B. Wardas turi prisitaikyti prie savo ligos ir pakeisti įpročius: nebegali žaisti futbolo, gerti šaltų gėrimų, nes pradeda tinti gerklė, net laikant šalto alaus bokalą pirštai ima tinti. Net ir namuose jis turi vilkėti šiltus drabužius, susiplanuoti išvykas, iš anksto išsikviesti taksi, kad netektų laukti šaltyje.
Ligos simptomus sumažinti galima tik vartojant niežulį mažinančius vaistus bei nuolat šiltai rengiantis, vengiant temperatūrų skirtumų.
