Kuo toliau, tuo daugiau žmonių skundžiasi pasikartojančiais bėrimais, niežuliu, sutrikusiu miegu bei virškinamojo trakto darbu, kvėpavimo takų pažeidimais ir net kraujotakos sutrikimais. Ir čia kalbame ne apie sunkias nepagydomas ligas, o į iš pažiūros nekaltai atrodančią alergiją. Apie tai specialiai „Valstiečių laikraščiui“ sutiko pakalbėti gydytojas alergologas Konstantinas Daumantas.
Sezoninė ir nuolatinė alergija
„Alergija yra ypač jautri organizmo reakcija į vieną ar kelias svetimas medžiagas. Kitaip tariant, alergija yra perdėtas žmogaus apsauginės sistemos atsakas į žmogui nekenksmingas medžiagas. Alergija sukelia organizmo atsaką susidūrus su žmogui įprastoje aplinkoje esančiomis dalelėmis, pavyzdžiui, namų dulkių erkutėmis, žiedadulkėmis, gyvūnų pleiskanomis. Šios dalelės vadinamos alergenais“, – pokalbį apie alergijas pradėjo K.Daumantas.
Pagal pasireiškimo laiką alergija būna sezoninė ir nuolatinė. Sezoninės alergijos pradžia priklauso nuo sezono bei klimato, tarkime, ši aletgija gali pasireikšti pavasarį ir vasarą žydint augalams, tačiau visiškai nepasireikšti žiemą, kai aplinkoje nėra žiedadulkių. Nuolatinė alergija juntama nuolatos, jos simptomai yra juntami visus metus, nepriklausomai nuo sezono bei klimato.
Gydytojas išskiria tris pagrindinius alergijų tipus: įkvepiama alergija, alergija maisto produktams ir odos alergija: „Įkvepiama alergija pasireiškia įkvėpus tam tikrų medžiagų – alergenų. Tuomet pajuntami alergijos simptomai. Alergija maisto produktams pasireiškia tada, kai žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus tam tikrai maisto rūšiai, šį maistą atpažįsta kaip pavojingą organizmui. Prasideda pykinimas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas ir panašiai. Odos alergija pasireiškia odai kontaktuojant su aplinkoje esančiomis medžiagomis.“
Labiausiai žmones kankina alergija žiedadulkėms, dulkių erkutėms, namų dulkėms, maisto produktams, vabzdžių įkandimams.
Negydoma progresuoja
„Alergijos simptomai neigiamai veikia ligonio gyvenimo kokybę: sutrikdo miegą, aktyvią veiklą, žmogus tampa nedarbingas, sutrinka jo gebėjimas įsisavinti žinias, mokytis. Prieš šimtmetį alerginės ligos buvo retas reiškinys. Dabar jos sparčiai plinta visame pasaulyje. Europos šalyse šiomis ligomis serga 35 proc. gyventojų“, – pasakojo gydytojas alergologas.
Nevaldoma ir negydoma alergija progresuoja. Alergiškų žmonių vis daugėja – manoma, jog tai vyksta dėl didėjančio aplinkos užterštumo, gausybės konservantų maiste, gausaus buitinės chemijos naudojimo. Ypač ši problema išryškėja šiltuoju metų laiku, pavasarį ir vasarą, kai žmonės dažniau būna lauke ir tiesiogiai susiduria su išoriniais dirgikliais – žiedadulkėmis, vabzdžiais ir t. t.
„Prasidėjusi alerginė reakcija sukelia daugybę rimtų sveikatos sutrikimų ar negalavimų, tokių kaip, pavyzdžiui, varvanti nosis, dusulys, čiaudulys, ašarojimas, bėrimai. Pacientui, sergančiam kuria nors alergine liga, visada yra rizika, kad gali išsivystyti naujų alergijos formų. Yra didelė tikimybė, kad organizmas taps jautrus kitiems alergenams“, – įspėjo K.Daumantas.
Vengti alergenų
„Pirmas žingsnis nustatant alergijos priežastį visuomet yra labai tiksli apklausa. Ligonis gydytojui turi pasakyti, kada atsiranda negalavimų, kaip jie pasireiškia, kada tai įvyko pirmą kartą, kas pablogėjo, o kas pagerėjo. Taip bus galima spėti, kur alergenas yra: ore, maiste ar kasdien naudojamuose daiktuose. Vėliau skiriami tam tikri laboratoriniai tyrimai. Pirmiausia ištiriamas bendras imunoglobulino E kiekis kraujyje. Jei jo kiekis neviršija normos ribų, reikia ieškoti kitų negalavimų priežasčių. Jei imunoglobulino E yra labai daug, jau galima teigti, kad negalavimai – tai alergija“, – apie tai, kaip nustatoma alergija, pasakojo gydytojas alergologas.
Pagrindinis gydymo principas, kurį siūlo tradicinė medicina, – alergenų vengimas. Jei alergeno nepavyksta išvengti, naudojami antihistamininiai arba hormoniniai vaistai. Šitaip imuninė sistema dar labiau silpninama, nes vaistai gali įveikti tik ligos simptomus, o jos priežastis lieka.
„Ūminiu periodu gydytojas paskirs simptominius vaistus, kurie pagerins būklę. Po paūmėjimo bus paskirti nepertraukiami ir ilgalaikiai profilaktinio gydymo kursai, ypač rudenį ir pavasarį ar vasarą – nepalankiu sveikatai metu. Vaistų kiekis ir gydymo trukmė labai priklauso nuo ligos trukmės, sunkumo laipsnio ir nepalankaus fono (paveldėjimas, alergijos požymiai praeityje, lydinčiosios ligos). Patariama anksti pradėti alerginių ligų specifinį gydymą“, – teigė K.Daumantas.
Gyvybei pavojinga būklė
Anafilaksija yra gyvybei pavojinga, ūmiai besivystanti, sunki alerginė reakcija. Pasak gydytojo alergologo, „ši reakcija paprastai pažeidžia keturias organų sistemas: odą, kvėpavimo, virškinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Anafilaksija gali įvykti esant bet kokio amžiaus. Anafilaksijos atveju reakcijos į maistą yra dažnesnės vaikams, o į vabzdžių įgėlimą ir vaistus – suaugusiesiems“.
Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms po kontakto su alergenu (pvz., vabzdžio įgėlimo), tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas). Mirtinos anafilaksijos dėl plėviasparnių įgėlimo ar vaistų yra greitesnės (įvyksta po 5–12 minučių) nei mirtinos dėl maisto (po 25–35 minučių).
Anafilaksijos požymiai
Odos bėrimas, pabrinkimas, paraudimas, niežulys. Pasunkėjęs ar sutrikęs kvėpavimas pro nosį, dusulys, švokštimas, krūtinės suspaudimo pojūtis, kosulys, užkimęs balsas, čiaudulys, pasunkėjusi kalba. Blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), silpnas periferinis pulsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis; regėjimo išnykimas, elgesio pokyčiai, galimi ir traukuliai. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
Neatidėliotina pagalba
Nutraukti kontaktą su alergenu. Įvertinti paciento būklę: sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą, arterinį kraujospūdį. Siekiant palengvinti kvėpavimą, ligoniai pasodinami. Jei sumažėjęs arterinis kraujospūdis, jie guldomi pakeliant kojas. Adrenalinas – pagrindinis vaistas anafilaksijai gydyti. Jį reikia vartoti nedelsiant.
Klementina Puolikaitė - Guobė
