Gerai žinomame posakyje teigiama, kad katės galvoja, jog jos yra dievai, nes žmogus jas glosto, šeria, atsuka vonioje čiaupą, kad šios galėtų palakti tekančio vandens, ir pildo kitus įnorius. Tuo tarpu tas pats posakis sako, kad šuo galvoja, jog žmogus yra vienintelis jo dievas, kuris jį išveda į lauką pasivaikščioti, šeria, glosto, su juo žaidžia. Tik ar visada savo šunims esame geri dievai ir skiriame pakankamai dėmesio jų mitybos subalansavimui ir alerginių reakcijų prevencijai?
Anot didžiųjų šveicarų zenenhundų veislyno „Kalnų dvasia“ savininko, šunų mitybos eksperto Aido Vaznonio, šuo yra mėsėdis gyvūnas, todėl turėtų gauti medžiagų, kurios patenkina mėsėdžio poreikius. Visų pirma, pašare turėtų būti visaverčių baltymų. Labiausiai tinka gyvūninės kilmės, gauti iš mėsos ar žuvies. Šunų organizmas prisitaikęs įsisavinti reikiamas medžiagas iš gyvūninės kilmės baltymų, nes jų virškinamasis traktas trumpesnis lyginant su žolėdžiais. Geriausia šunims kai baltymai yra aukštos biologinės vertės: labiausiai tinka nuriebintos mėsos, kurių įsisavinamumas apie 90 proc., žuvų miltai, kuriuose yra 72 proc. baltymų, o šuo sugeba įsisavinti net 91 proc. jų. Pašare šunims taip pat turėtų būti riebalų. Žuvų taukai pagal riebiųjų rūgščių kiekį yra patys tinkamiausi, nes juose yra daugiausiai nesočiųjų riebiųjų rūgščių, tokių kaip, Omega-3 ir Omega-6. Angliavandeniai pašare turėtų būti suskaidyti iki įsisavinamos formos, jie yra energijos šaltinis, padeda stimuliuoti virškinamojo trakto gaurelius, valyti žarnyną, tad svarbiausia, kad šuo angliavandenius gautu iš žaliavų, kurios nesukelia jam alergijos.
Specialisto teigimu, subalansuoto pašaro sudėtyje būtini reikalingi mineralai ir vitaminai. „Šuo šiandien vis gi ne laukinis padaras, kuris seniau visus vitaminus ir mineralus gaudavo medžiodamas, ėsdamas įvairius augalus ir uogas. Pasirūpinti, kad ėdale būtų šuniui reikalingų vitaminų ir mineralų šių dienų šeimininko pareiga“, - sakė Aidas Vaznonis.
Šuns oda parodo bendrą jo sveikatos būklę
Pašaras yra svarbiausias elementas auginant šunis, nes nuo jo priklauso šuns savijauta, sveikata. Netinkamas pašaras gali ne tik, kad būti nenaudingas, bet ir sukelti įvairias alergijas ar ligas. Vienam iš dešimties šunų dėl blusų įkandimų, imuninės sistemos sutrikimų arba netinkamai parinkto ėdalo kyla įvairių alerginių reakcijų. Dažnai šunų šeimininkai iš pradžių alergijos nė nepastebi, nes 90 proc. šunų kasosi ir tai tampa gana įprasta elgsena. Pasirodo kasymasis gali būti pirmasis simptomas, kad šuniui kažkas negerai. Šuns oda parodo bendrą jo sveikatos būklę: jei oda sausa, pleiskanojanti, sudirgusi, šuns kailis praradęs blizgesį arba riebaluojasi tai jau gali signalizuoti apie alergiją.
Labiausiai paplitę šunų ėdalo alergenai
Tam, kad šuniui išsivystytų alergija ėdalui, organizmui reikia šiek tiek laiko, todėl nereikia manyti, kad maistinė alergija atsiranda tik naujiems produktams. Net keletas mokslinių tyrimų patvirtino, kad vieni ingredientai šunims kur kas dažniau sukelia alergiją, nei kiti. Iš labiausiai alergiškų būtų galima išskirti jautieną, pieno produktus, ėrieną, žuvį, vištų kiaušinius, kukurūzus, soją ir kt. „Mano šuo alergiškas laktozei, tad anksčiau jei ėdale pasitaikydavo šios medžiagos, šuo iš karto pradėdavo viduriuoti. Tuomet ėmiau daugiau domėtis ėdalo sudėtimi ir atradau tokį, kuris mano taksui kuo puikiausiai tinka. Dabar jį šeriu „Quattro Delicatezza“ ėdalu, papildytu natūraliais antioksidantais. Jie apsaugo šuns organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, uždegiminių procesų, stiprina imunitetą ir bent jau mano šuniui nesukelia jokios alergijos“, - sakė taksą auginanti Reda Vizbarienė.
Pasak veterinarijos gydytojų, būtent nerauginto pieno produktai, kuriuose yra pieno cukraus - laktozės, dažniausiai šunims sukelia viduriavimą. Viduriuoti jie taip pat gali ir dėl per didelio bakterijų kiekio sugedusioje mėsoje ir kituose produktuose. „Augalinės kultūros, tokios kaip, kviečiai ir soja, šunims sukelia alergines reakcijas tada, kai jos yra su nesuardytu stambiamolekuliniu baltymu (gliutenu)“, - kalbėjo didžiųjų šveicarų zenenhundų veislyno „Kalnų dvasia“ savininkas, šunų mitybos ekspertas Aidas Vaznonis.
Kaip prižiūrėti alergiškus šunis?
Šunų alergija, kaip ir žmonių, nėra visiškai išgydoma, todėl šeimininkai turėtų atidžiau pasirūpinti savo augintinio priežiūra ir griežčiau kontroliuoti mitybos rėžimą (neduoti jokių skanumynų, stebėti kaip šuo tuštinasi, kaip jaučiasi). Šeimininkai tokioje situacijoje turi dvi išeitis: pasikliauti specialistų sukurtu ėdalu ir jų šėrimo rekomendacijomis arba patys gaminti ėdalą šuniui ir keičiant ingredientus nustatyti, kam šuo alergiškas, o ką gerai toleruoja. Tiesa, šeimininkai patys ruošdami ėdalą šuniui turi stengtis jį maksimaliai subalansuoti, įtraukti augintiniui reikalingus vitaminus bei mineralus. Taip pat reikėtų nepamiršti nuolatos pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ir atlikti šuns apžiūras. „Jau penkerius metus auginu mišrūną Plutą. Jis daugeliui ėdaluose esančių ingredientų alergiškas, tad jau kelerius metus gaminu jam ėdalą pats. Prieš maitindamas alergišką šunį visada nusiplaunu rankas, ypač jei prieš tai ruošiau maistą sau ar liečiau produktus, kuriems Plutas alergiškas. Šuns dubenėlį, svarstykles maistui reguliariai plaunu naudodamas specialias priemones, o maistą laikau švarioje, sausoje vietoje tik sandariai uždarytą. Visus savo artimuosius ir draugus esu perspėjęs, kad Plutas daug kam alergiškas ir jo man nematant nemaitintų jokiais skanėstais ar likučiais nuo stalo“, - alergiško šuns priežiūros patarimais dalijosi klaipėdietis Dominykas Puodžiukas.
Įsileisdami gyvybę į savo namus, prisiimame atsakomybę už tai, kad ja būtų rūpinamasi, ji būtų puoselėjama. Atidumas ir rūpestinga alergiško šuns priežiūra sunkus ir neretai varginantis darbas, bet jis atsiperka matant judrų, žaismingą ir laimingą savo keturkojį draugą.
