„Higienos hipotezė“
Vadinamoji „higienos hipotezė”, pagal kurią santykinai nedidelis nesisaugojimas nuo mikrobų ankstyvoje vaikystėje apsaugo kūną nuo alergijų, buvo iškelta jau anksčiau, tačiau pastrauoju metu skirtingose šalyse vykdomi tyrimai ją vis stipriau patvirtina.
Daktaras Guy Delespesse iš Monrealio universiteto nerimauja dėl to, kad šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, kai ribojamas kontaktas su patogeninėmis bakterijomis, taip pat ardo virškinimo sistemos naudingą bakterinę florą. Šios gerosios bakterijos ne tik gerina virškinimo procesą, bet taip pat moko imuninę sistemą atsako į infekcijas.
Pasak medicinos skyriaus profesoriaus, pastebimas atvirkštinis ryšys tarp higienos lygio ir alergijų bei autoimuninių ligų atvejų. Per trisdešimt metų alergijos susirgimų Vakarų Europoje padidėjo 20 procentų. 1980 metais šis rodiklis sudarė 10 procentų, tuo tarpu dabar jis padidėjo net iki 30 procentų.
Mokslininkai teigia, kad kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas sirgs alergija ar imuninėmis ligomis. Medikai tvirtina, kad vaikai gali sirgti cukriniu diabetu bei išsėtine skleroze.
Panašius rezultatus parodė ir JAV mokslininkų komandos tyrimas, nustatęs, kad ant odos gyvenančios normalios bakterijos sukelia procesą, kuris po nedidelių sužeidimų padeda išvengti uždegimo. Bakterijos sumažina perdėtas imunines reakcijas, dėl kurių įdrėskimai ir įpjovimai ant odos gali sutinti.
Blogosios ir gerosios bakterijos
Mūsų aplinka – tai daugybė mikroorganizmų, pvz., žurnalas „Indoor Air“ teigia, kad vos vienas patalpoje esantis žmogus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų. Tyrimai rodo, kad sveiko žmogaus organizme egzistuoja ir sugyvena trilijonai atskirų mikrobų, o virškinamajame trakte knibžda daugybė skirtingų bakterijų. Dauguma šių organizmų padeda mums išlikti sveikiems. Kai kurie mikroorganizmai atlieka naudingą darbą, pvz., padeda virškinti riebalus, sukuria tam tikras naudingas medžiagas, kovojančias su uždegimais ir t.t., dauguma yra neutralūs. Tačiau beveik kiekvienas žmogus priglaudžia ir nedidelį kiekį žalingų bakterijų vadinamųjų patogenų, kurie sukelia infekcijas. Aplinkoje esantys žalingieji mikroorganizmai trukdo augti augalams, mažina derlingumą, sukelia gyvulių infekcijas ir t.t. Iki šiol mokslas daugiausia tyrinėjo žalingąsias bakterijas ir ieškojo priemonių jas išnaikinti.
Buvo sukurta įvairiausių cheminių priemonių ir jas beatodairiškai naudojant blogųjų bakterijų naikinimui kartu buvo pražudoma ir didžioji dalis gerųjų bakterijų bei suardoma imuninė sistema. Gyvūno, augalo, ir bet kokių kitų gyvų organizmų atsparumas ligoms buvo silpninamas ar sunaikinamas.
Tik pastaruoju metu karo su patogeninėmis bakterijomis fronte vietoj cheminio imta naudoti kitus ginklus, probiotikus. Draugiškosios arba gerosios bakterijos (probio reikšia „už gyvenimą“), turi vieną puikią savybę – užpildydamos mūsų gyvenimo aplinką, jos paprasčiausiai išstumia ir neleidžia daugintis bei plisti patogeniniams organizmams, nes šiems nebelieka tam palankios terpės.
Gyvenimo be bakterijų pavojai
Žmogaus imuninė sistema yra sudaryta iš ląstelių, organų ir cheminių medžiagų, kurių pagrindinė paskirtis kovoti su infekcijomis, kurias sukelia į organizmą patenkančios svetimos medžiagos, bakterijos, virusai. Tačiau tam, kad imuninė sistema tinkamai funkcionuotų, ji turi „mokytis mūšyje“ – susidurti su bakterijomis ir jas nugalėti.
Kai cheminėmis medžiagomis išdeginama viskas aplinkui, vaikai susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingas bakterijas nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių. Pakinta imuninės sistemos reakcija į svetimas medžiagas, į kurias ji reaguoti neturėtų, arba net į savo organizmo elementus. Taigi, be savo pagrindinio darbo likusi imuninė sistema, pradeda pulti mus pačius.
Yra ir dar viena cheminio ginklo naudojimo namuose problema – stiprios koncentracijos medžiagos, kuriomis siekiant momentinio efekto, valoma namuose pačios neretai sukelia alergines reakcijas. Mokslinių tyrimų apžvalgoje, kurią užsakė Europos aplinkos agentūra, teigiama, kad hormonų sistemą ardančios cheminės medžiagos gali būti vienas veiksnių, lemiančių akivaizdų sergamumo daugeliu ligų pagausėjimą.
