„Faktiškai keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip „didysis aštuonetas“, į kurį įeina pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kiti riešutai, žuvis, jūros gėrybės, soja ir kviečiai, – sako gydytoja, vaikų alergologė, docentė Laimutė Vaidelienė. Dažniau alergija maistui pasireiškia paveldėtą polinkį turintiems asmenims, dažniausiai vaikams. Tuo tarpu maisto netoleravimo arba pseudoalergines reakcijas, kurios lemia tokius pačius simptomus, kaip ir alergija, gali sukelti į produktų sudėtį įeinantys maisto priedai, konservantai, kvapikliai, dažančios medžiagos“. Šios reakcijos dažnai nepaveldėtos ir išnyksta, nutraukus maisto netoleravimą sukėlusio produkto vartojimą. Labiausiai alergizuojantis maisto produktas kūdikiams ir mažiems vaikams yra karvės pienas – simptomai dažnai pasireiškia nuo gimimo ir sukelia neigiamą organizmo reakciją į vieną ar daugiau pieno baltymų. Vis dėl to alergijos karvės pienui nereikėtų painioti su laktozės netoleravimu, kuris atsiranda vyresniems nei 4 metų amžiaus vaikams, dėl laktozę skaidančio fermento trūkumo plonąjame žarnyne. Alergija karvės pienui pasireiškia niežtinčiais bėrimais odoje, atopiniu dermatitu ar virškinimo trakto sutrikimais (viduriavimu). Tokiems vaikams karvės pieno produktų siūloma vengti. Vietoje jų nepatariama naudoti ir ožkos pieno, kuris yra per riebus ir turi labai mažai geležies. Geriausias būdas alergiškam kūdikiui gauti taip reikalingų baltymų – motinos pienas.
Dar vienas produktų, kurių dėl įvairių priežasčių profilaktiškai nerekomenduojama duoti vaikams, yra kiaušiniai bei vištiena, kurių baltymas yra priskiriamas alergenams. Nors iš tiesų šiam baltymui alergiški yra tik apie 5 proc. žmonių, ją vartoti baiminasi žymiai didesnis skaičius – tokia situacija susidarė dėl visuomenėje paplitusio mito, kad mėsoje yra antibiotikų.
„Žmonės, kuriems pasireiškia alergija vištienos baltymui, tokio maisto turėtų vengti, – sako „KG Group“ paukštininkystės verslo Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Danguolė Velavičienė. – Tačiau svarbu pabrėžti, kad neigiamas reakcijas galintys organizmui sukelti cheminiai preparatai neturėtų būti siejami su paukščių auginimu. Su visuomenėje paplitusiu mitu tiesiogiai susiduriame ir mes, kadangi nuolat sulaukiame klausimų, ar vištos tikrai yra lesinamos antibiotikais. Paaiškėjo, kad žmones reikėtų kur kas plačiau informuoti apie tai, kad Europos Sąjungoje šie preparatai yra uždrausti, o vištų auginimo procesas – griežtai kontroliuojamas kompetentingų institucijų.“ D. Vėlavičienė pastebi, kad toks vištų auginimo būdas neapsimokėtų ir finansiškai – paskaičiuota, kad paukščių augimo tempas padidėja tik nežymiai, o įprastas pašaras yra kur kas pigesnis.
Specialistai pastebi, kad žmonės turėtų atkreipti daugiau dėmesio į maisto sudėtį ir gamintoją. Svarbu pasirinkti tinkamus mėsos ir kitus produktus, kad šie nesukeltų pašalinių organizmo reakcijų, kurios gali išsivystyti į alerginius susirgimus. ES griežtai kontroliuoja maisto gamybos, gyvulių auginimo, grūdinių kultūrų auginimo ir kt. sąlygas, tad žmogus gali gauti visą reikalingą informaciją ir priimti sprendimą dėl produkto tinkamumo jo organizmui.
