Egzistuoja dvi pagrindinės alerginių ir astmos susirgimų padažnėjimo teorijos - Mičigano Universitete dėstantis daktaras Markas Makmoris (Marc McMorris) teigia, kad vakarietiško pasaulio perdėtas susirūpinimas asmens ir aplinkos higiena gali būti kenksmingas ir atsisukti prieš mus alerginių sudirgimų ir astmos pavidalu. Manoma, kad su ženkliai mažiau mikrobų susidurianti mūsų imuninė sistema neturėdama su kuo kovoti periorientuoja ir ima iškreiptai reaguoti į aplinkoje esančias medžiagas. Medikai ir mokslininkai siūlo rinktis kuo natūralesnes, mažiau agresyvias valymo priemones, riboti kosmetikos priemonių naudojimą, ypatingą dėmesį skirti vaikų gyvenamosios aplinkos ir higienos priemonių natūralumui bei saugumui.
Antrąją teoriją savo knygoje „Alergijos pradžiamokslis“ apibrėžia Lietuvos Alergijos ir Astmos Asociacijos prezidentė prof. Rūta Dubakienė, teigianti, kad alergijos išsivystymui „postūmį duoda aplinkos veiksniai, ypač didėjanti aplinkos tarša, netaisyklinga mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas“. Mokslininkė savo knygoje pabrėžia, kad būtina nustatyti alergiją sukeliančius, o taip pat ir jos išsivystimą skatinančius, veiksnius bei juos šalinti iš savo gyvenamosios aplinkos.
Alergijos požymiai, nustatymas ir gydymas
„Alergija pasireiškia įvairiais požymiais: bėrimais, patinimais, varginančiu odos niežuliu, viduriavimu, pilvo skausmais bei pūtimu, sausu kosuliu, dusulio priepuoliais (žmogui sunku iškvėpti orą), galvos skausmais, svaigimu, kraujospūdžio sumažėjimu net iki nulio“, - savo knygoje rašo prof. Rūta Dubakienė.
Įtariant alergiją pacientas apklausiamas ir apžiūrimas, atliekami reikalingi alerginiai odos mėginiai, specifiniai antikūnai gali būti nustatomi laboratorinio kraujo serumo tyrimo metu. Nustačius alergeną jis, esant galimybei, šalinamas iš paciento aplinkos, žmogui rekomenduojama jo vengti. Gali būti taikoma imunoterapija, kuomet į organizmą didinant dozes ir ilginant intervalus įvedamas alergenas. Alerginių ligų simptomus sušvelnina anhitistamininiai preparatai ir kortikosteroidai, tai įvairūs lašai, purškikliai, inhaliatoriai, tabletės.
Skirtingos alerginės reakcijos:
Anafilaksija - greito tipo alerginė reakcija, ryškiausia forma - anafilaksinis šokas. Dažniausiai sukelia vaistai ir vabzdžių įkandimai. Krinta kraujospūdis, svaigsta galva, pasireiškia dusulys, pykinimas, bėrimas, viduriavimas.
Alerginis konjuktyvitas - akių gleivinės uždegimas. Akys parausta, niežti, ašaroja. Sukelia žiedadulkės, namų dulkių erkutės, gyvūnų kailis, vaistai, mikroskopiniai grybai.
Alerginis rinitas - nosies gleivinės uždegimas. Pasireiškia sloga, čiaudulys, nosį užgula. Dažniausiai sukela namų dulkių erkutės arba žiedadulkės.
Šienligė - jos metu pasireiškia tiek alerginis konjuktyvitas, tiek alerginis rinitas.
Bronchinė astma - ligonį kamuoja dusulio priemuoliai, sausas, priepuolinis kosulys, sunku iškvėpti, iškvepiant girdisi švilpimas. Astmą sukelia namų dulkės, namų dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, žiedadulkės, vaistai.
Dilgėlinė - pasireiškia odos bėrimu pūkšlėmis, niežuliu. Sukelia: vaistai, vabzdžių įgėlimai, taip pat šaltis, saulė.
Atopinis dermatitas - pasireiškia būdingais, tam tikroje vietoje atsirandančiais bėrimais. Tai lėtinė, uždegiminė liga, kamuoja stiprus niežulys, oda išsausėja. Kūdikystėje sukelia karvės pienas, riešutai, kiaušiniai, soja, kviečiai. Vyresniame amžiuje - žiedadulkės ir buitiniai alergenai.
Alerginis kontaktinis dermatitas - pasireiškia odos sudirgimu kontakto su alergenu vietoje. Dažniausiai sukelia cheminės medžiagos ir vaistai.
Rugsėjo 21-oji - Diena be dirbtinių kvapų
Medikai bei mokslininkai sutinka, kad mūsų buityje randamos cheminės medžiagos gali būti ne tik alergijos, bet net ir vėžinių susirgimų priežastimi! Lietuvos Alergijos ir Astmos Asociacijos kartu su „Neutral“ rugsėjo 21-ąją skelbia Dieną be dirbtinių kvapų.
Šios dienos tikslas atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti savo, savo vaikų bei šeimos narių sveikata besirūpinančius žmones atsakingiau rinktis kosmetimos ir valymo priemones. Žmonės kviečiame atkreipti dėmesį ir etiketes bei atsisakyti ne tik pavojingų, bet ir didelės naudos neturinčių priedų, papildomai pasidomėti jų žala ir ieškoti sveikesnių, ekologiškesnių ir sąmoningesnių alternatyvų.
Alergiją dažniausiai sukeliantys dažikliai, kvapikliai, balikliai, kurių vertėtų vengti:
Parabenai - randami muiluose, šampūnuose, kremuose, kaip konservantai dedami į maisto produktus.
Peru balzamas - vienas iš alergeniškiausių kvėpiklių, kuris randamas šiose kosmetikos priemonėse: muiluose, šampūnuose, kvepaluose, losjonuose.
Formaldehidas - randamas dantų pastose, prakaitavimą mažinančiose priemonėse.
Katonas - yra muiluose, šampūnuose, prausikliuose, drėgnose servetėlėse, apsauginiuose saulės kremuose.
Užsakymo Nr. 4868
