alergija

Po organizmo reakcijos į plaukų dažus moteris liko su pūslėmis nusėtu skalpu ir užtinusiomis akimis. Keturių vaikų mama Leonie Dee buvo paguldyta į ligoninę po bandymo plaukus nusidažyti namuose sumaišant dvi skirtingas spalvas – „Schwarzkopf Live in Cosmic Blue“ ir „Ultra Violet“. 27-erių Leonie, pirmiausiai pasidarė bandomąjį testą su abiem spalvomis, prieš naudodama jas, siekdama įsitikinti, kad jos nesukels šalutinės reakcijos.

Nuo seno kalbama, kad pavasarį su gamta atgyja ir peršalimo ligos. Šios kalbos nėra iš piršto laužtos – jau dabar galime pastebėti, kad atšilus draugus ar šeimos narius dažniau puola sloga ar kiti susirgimai. Tai patvirtina ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė. Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių.

Artėjantis pavasaris džiugina daugumą, tačiau žmonėms, turintiems alergiją, šis sezonas nėra pats maloniausias. Į peršalimo panašius simptomus sukelianti pavasarinė alergija kamuoja daugelį žmonių, tačiau pandemijos akivaizdoje gali būti sunku atskirti, ar tai pavasarinė alergija, ar koronavirusinė infekcija. LSMUL Kauno Klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė pasakojo, kad pavasarį alergines reakcijas sukelia pražydusių augalų žiedadulkės.

Gedintys tėvai nesulaiko ašarų po to, kai jų dukra mirė nuo stiprios alerginės reakcijos riešutams, po keturių dienų, praleistų ligoninėje. 16-iolikos Ellen Raffell buvo su savo šeima namuose, kai staiga jai pradėjo stoti širdis. Kol laukė atvykstančių gydytojų, tėvai bandė atlikti jai gaivinimo pratimus. Tačiau nepaisant gydytojų pastangų, Ellen smegenys negavo pakankamai deguonies ir ji mirė po keturių dienų, praleistų ligoninėje.

Nuotaka iš Rusijos Aleksandra Jerochova (25) mirė per savo vestuvių šventę suvalgiusi saldumyno su riešutais – jos šeimos nariai tikina, kad restoraną įspėjo apie nuotakos alergiją. Nuotaka mirė per savo pačios vestuves – jai prasidėjo anafilaksinis šokas, kaip manoma, sukeltas alergijos riešutams. 25 metų amžiaus Aleksandra Jerochova mirė nuo ekstremalios alerginės reakcijos, kuri įvyko vakarienės metu, prabangiame dvare Rusijoje.

Išėjęs iš dušo vienas amerikietis buvo rastas be sąmonės. Po dušo jam pasišeiškė itin reta alerginė reakcija į šaltį, nuo šalčio jį išbėrė, ėmė dusinti. Vėliau paaiškėjo, kad ši alerginė reakcija gali sukelti ir mirtį. 34-erių vyras iš Kolorado valstijos, JAV, buvo rastas sukniubęs ant grindų. Vyras buvo ką tik išėjęs iš karšto dušo. Tiksliai neaišku, kada incidentas įvyko.

Pandemijos akivaizdoje kiekvienas pacientas, kurio simptomai primena Covid-19 ligą, atsiduria po padidinamuoju stiklu. Ir tiesa, kad Covid-19 sukeliami negalavimai gali priminti peršalimą ir gripą. O kaip yra su alergijomis? Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Jeigu kalbame apie simptomus, kurie būdingi įvairioms kvėpavimo sistemos ligoms, tai juos gali sukelti infekcinės arba alerginės priežastys.

Kaukių dėvėjimas, padidintas dėmesys higienai, didesnių atstumų laikymasis – koronaviruso pandemija pakeitė visų mūsų kasdienybę. Vis dėlto gydytojai neslepia, kad perdėtas rankų ir aplinkos paviršių dezinfekavimas gali atsigręžti kitu galu. Jų teigimu, jau dabar matoma agresyvių dezinfektantų žala, o ypač nuo to kenčia vaikai.

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas.

Paauglė mirė išgėrusi per daug vaistų, bandydama naują ir pavojingą TikToko iššūkį. Chloe Philips (15) mirė rugpjūčio 21 dieną, sekdama socialinių tinklų mada. Vadinamasis iššūkis kviečia žmones gerti didelį kiekį vaistų nuo alergijos, kad apsvaigtų ir patirtų haliucinacijas. Per dideli vaistų kiekiai gali sukelti netyčinį perdozavimą ir net mirtį, rašoma dailystar.co.uk.

„Gali būti riešutų pėdsakų‟ – toks maisto produktų ženklinimas dažnai kelia nuostabą, nes produkto sudėtyje riešutų nėra. Vis dėlto ši informacija labai svarbi alergiškiems žmonėms. Alerginė reakcija jiems gali kilti netgi suvalgius maisto, kuris buvo ruošiamas tame pačiame inde, kur anksčiau buvo laikomas ar gaminamas produktas, turintis tam tikrą alergeną.

Daugelis alergiškų žmonių ima čiaudėti jau ankstyvą pavasarį, o kai kuriems alergija nesibaigia ir vasarą. Tačiau alergiški gali būti ne tik žmonės, bet ir augintiniai. TV8 laidos „Tavo augintinis“ komanda aiškinosi, kaip atpažinti, kad jūsų augintis serga alergija ir ką daryti, kad padėtumėte savo mylimam keturkojui. Veterinarijos mokslų daktaras Jakovas Šengautas įspėja, kad jei pastebėjote, jog jūsų augintinis stipriai kasosi, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Atsižvelgęs į Personalinėje alergijos simptomų prognozavimo sistemoje skelbiamą informaciją apie alergizuojančių žiedadulkių koncentraciją ir keliamą riziką sveikatai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad birželio mėnesį žydinčios žolės gali sukelti alergiją žiedadulkėms jautriems asmenims. Sausi ir saulėti orai skatina žiedadulkių sklidimą. Lietus gali nuplauti ore sklandančias žiedadulkes, tokiu būdu sumažindamas jų koncentraciją.

Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti užterštas net iki dešimties kartų daugiau nei lauko. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija net kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad daugiau nei trisdešimties procentų pastatų patalpos turi problemų dėl oro kokybės. Tačiau kol kas daugelis pakankamai neįvertina šios problemos mastų.

Karantino metu susiformavęs įprotis nešioti kaukę šiemet gali padėti pavasarinių alergijų varginamiems žmonėms. BENU vaistininkai pastebi, kad kaukes aktyviau pradėjo pirkti žmonės, kuriems šiuo laikotarpiu pasireiškia šienligė. Pasak vaistininkės Ingos Norkienės, kaukės gali sulaikyti žiedadulkes, kad jos nepatektų į kvėpavimo takus, ir taip sušvelninti alergijos simptomus.

Jei esate alergiškas augalų žiedadulkėms, rizikuojate patekti į kovos su koronavirusu girnas. Paneigus COVID-19 infekcijos galimybę galima greitai išsiaiškinti, kokių alergenų turite saugotis – tai parodo kraujo tyrimai. Kova su naujuoju koronavirusu gerokai apsunkina sergančiųjų šienlige (alergija žiedadulkėms) situaciją. Šniurkščiojančiajam nosimi dabar neretai tenka atlaikyti įtarius aplinkinių žvilgsnius, gali kilti problemų darbe.

Kaunietė Lina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) prieš kelias dienas feisbuke pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota jos verkianti ir skausmus dėl alerginės reakcijos kenčianti mažametė dukra. Moteris sulaukė nemažai komentarų, kad neva ja tinkamai nesirūpina, apie įvykį buvo pranešta ir vaiko teisių apsaugos tarnybai. Pati Lina dėl tokios mergaitės būklės kaltina skiepus.

Neringoje ilgąjį savaitgalį leidęs naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Sigitas pasidalijo neįtikėtinu vaizdo įrašu. Jame matyti tūkstančiai prie vandens šėlstančių mašalų. Specialistai pabrėžia, kad dėl šiltos žiemos mašalų antplūdis jau gegužės pradžioje neturėtų stebinti. Šių kraujasiurbių tiek gausu, kad po susidūrimo su jais lieka itin daug įkandimo žymių, tos vietos parausta, jaučiamas skausmas, gali patinti.

Nors vis pabrėžiama, kad koronavirusinės infekcijos simptomai panašūs į peršalimo ar gripo, specialistai primena – šiuos susirgimus lydinti sloga tikrai nėra dažnas COVID-19 simptomas. Negana to, daug dažniau šiuo metu varvanti nosis vargina ne dėl infekcinių ligų, o kaip reikiant įsibėgėjusio pavasarinės alergijos sezono. Be to, šylant orui vis daugiau laiko leidžiant gamtoje panašūs į peršalimą simptomai gali užklupti ir įsisegus erkiniu encefalitu užkrėstai erkei.

Jei dėl koronaviruso viešumoje privaloma kaukė ant veido kam pabodo ar vargina, atskleisime dar vieną jos privalumą: burną ir lūpas dengianti kaukė padeda išvengti alergijos nuo žiedadulkių, kurių su kiekviena diena vis daugyn. Beje, alergologai sako, kad suaktyvėjus žiedadulkėms, ypač beržų, pirmieji alergijos požymiai gali priminti ir grėsmingo viruso siptomus.

Nuo ankstyvo pavasario, o šiemet net nuo sausio mėnesio, iki pat rudens žydint įvairiems augalams susiduriame su dideliu aeroalergenų rinkiniu, kuriame yra įvairių augalų žiedadulkių ir grybų sporų. Nuo šios savaitės, kai visoje Lietuvoje pražydo beržai, prasideda ypač sudėtingas laikas žiedadulkėms jautriems žmonėms. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (Biuras) praneša, ką turime žinoti apie sezonines alergijas ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Čiaudulys, staiga atsiradusi sloga, paburkusios akys – ši reakcija dažniausiai parodo, kad įvyko reakcija į naminius gyvūnus. Kitaip tariant, jūs esate alergiškas gyvūnams, kurie turi kailį – šunims, katėms, žirgams ar net graužikams. Alergiją gali sukelti ir paukščiai. Tačiau ar tai reiškia, kad jūs negalite turėti augintinio? Į šiuos klausimus atsakymo ieškojo laidos „Būk sveikas“ komanda.

Alerginės reakcijos pavojingos, nes silpnina imuninę sistemą, eikvoja organizmo energiją, todėl nuo jų kenčiantys žmonės dažniau yra linkę sirgti įvairiomis ligomis, kurios iš pirmo žvilgsnio nėra susijusios su alergijomis. Ar įmanoma įveikti alergiją ir nemalonius simptomus užmiršti visiems laikams? Apie tai – laidoje „Būk sveikas“ pasakojo alergologė Jūratė Staikūnienė. „Alergija pasireiškia nuo pirmųjų dienų ir gali trukti visą gyvenimą.

Kiaušinius maistui žmonės vartoja jau tūkstančius metų – jų rasime ir kone kiekvieno lietuvio šaldytuve. Šio produkto reikšmė dar labiau sustiprėja artėjant Velykų šventei, kurios atributas yra būtent kiaušinis. Nors daugelis su džiaugsmu lenktyniauja margučių varžybose, dalis žmonių kiaušinių net nepaliečia. Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė pasakoja apie kiaušinių žmogaus organizmui sukeliamas reakcijas, kas turėtų jų vengti ir kodėl.

Šiomis dienomis savo kasdienybės nebeįsivaizduojame be dezinfekcinių priemonių. Nors specialistai ragina dezinfekcinį skystį naudoti kaip įmanoma dažniau, vis dėlto jis ypač sausina mūsų odą, o laiku jos neprižiūrėjus, tai gali sukelti ir itin skaudžių pasekmių. Socialiniame tinkle „Facebook“ žaibiškai ėmė plisti lietuvių nuotraukos, kuriose matyti itin išbertos, žaizdotos rankos. Visi jie teigia, kad tokios pasekmės atsirado, naudojant dezinfekcines priemones.

Koronavirusas ir toliau plinta – visame pasaulyje užsikrėtusiųjų vis daugėja. Imamasi papildomų sveikatos apsaugos priemonių, atšaukiami koncertai, sporto varžybos ir skrydžiai. Nors į COVID–19 grėsmę reikia žiūrėti rimtai, tačiau verta nepamiršti, kad tikimybė juo užsikrėsti visgi yra labai nedidelė. Palyginimui, daug didesnė tikimybė susirgti įprastu sezoniniu gripu ar paprastu peršalimu.

Alergiškų žmonių skaičius auga kaip ant mielių, tad alerginių ligų diagnostika tampa vis svarbesnė. Tarptautinių sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, šiuo metu nuo 20 iki 30 proc. populiacijos susiduria su alerginių ligų sukeliamais simptomais, neigiamai veikiančiais gyvenimo kokybę. Šios tendencijos skatina mokslininkus ieškoti tikslesnių ir efektyvesnių alergijų nustatymo metodų, leidžiančių atsakyti į pacientams rūpimus klausimus bei paskirti tinkamą gydymą.

Įprastai po šaltos žiemos su pavasariu sugrįžta ir alergija žiedadulkėms. Tačiau šie metai yra išskirtiniai – nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika. Tokios aplinkybės yra susidariusios pirmą kartą per 20 metų laikotarpį.  Kuo pasireiškia alerginė reakcija ir kaip jos nesumaišyti su peršalimu naujienų portalui tv3.lt pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Audra Blažienė.

Nors už lango viduržiemis šalyje fiksuojamas neįprastai didelis kiekis žiedadulkių. Šiltas sausis privertė ankščiau nubusti gamtą ir, anot mokslininkų, tokio žiedadulkių kiekio sausio mėnesį nebūta jau kelis dešimtmečius. Žiedadulkėms alergiški žmonės dėl nepakeliamos slogos ar čiaudulio kaip niekad anksti pradėjo varstyti gydytojų duris negalėdami patikėti, kad jaučiami simptomai ne koks peršalimas, o alergijos sezono pradžia. Šiais metais pavasaris atėjo neįtikėtinai anksti.

Dar tik sausio pabaiga, tačiau dėl šiam metų laikui nebūdingos šilumos, gamta jau ima gyventi pavasario ritmu. Maloniai šilti orai dalies žmonių visai nedžiugina, „Eurovaistinės“ sveikatos specialistai pastebi, kad šiemet jau sulaukia pacientų, ieškančių priemonių, kurios padėtų suvaldyti prasidėjusią pavasarinę alergiją. Tai patvirtina ir alergologai.

Retą alergiją vandeniui turinčią universiteto studentę išberia, kai ji verkia, prakaituoja ar maudosi duše, rašoma dailymail.co.uk. Tessa Hansen-Smith serga akvagenine urtikarija, tai liga, kuria visame pasaulyje serga mažiau nei 100 žmonių. 21 metų merginą vargina bėrimai, migrena ir karščiavimas, kurie prasideda per kelias minutes, vos tik jai palietus vandenį.

Mūsų šalyje šiuo metu žydi pelynas ir kietis. Iš Pietų Europos atpučiama nemažai ambrozijos žiedadulkių. Todėl Alergologijos centre pacientų eilės nenutrūksta ir rugsėjį. Štai kaip ir Olandijoje gyvenanti Monika, kuriai prieš porą savaičių netikėtai išbėrė rankas. Ji įtaria, kad dėl to kaltas kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Tiriantis paaiškėja, kad merginą kamuoja ir alergija nuo kiečio: „Aš vaikystėje esu tyrusis. Žinau, kad žiedadulkėms, pūkinėms pagalvėms ir šienui. Viskas.

Vasarą tikriausiai nei vienas poilsiautojas nenorėtų sulaukti stipraus vabzdžio įgėlimo. Tačiau iš pirmo žvilgsnio tokia paprasta situacija gali turėti ir rimtų pasekmių, jeigu nesureaguosime į ją tinkamai. Medicinos centro „Northway“ specialistai atskleidžia, kaip elgtis, įgėlus bitei, širšei arba vapsvai. Reakcija į vabzdžių įgėlimą gali būti normali arba alerginė. Jeigu žmogus yra alergiškas, vabzdžio įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei.

Dažnai alergijos simptomai pasirodo ne tik pavasarį ar vasarą, jie gali užklupti netikėtai – net ir tada, jeigu žmogus iki tol nebuvo niekam alergiškas. Kaip teigia „Kardiolitos“ gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis, alergijos simptomų yra įvairių, tačiau patys dažniausi yra šie: čiaudulys, nosies užgulimas, skaidraus sekreto tekėjimas, nosies ir/arba akių niežulys, bėrimai odoje, odos niežėjimas, dusulys, arba kosulys.

Alergijos, arba alerginiai rinitai, paūmėja tuomet, kai įkvepiate alergenų – dulkių, gyvūnų plaukų ar žiedadulkių. Alergijų priežastys ir gydymas Nors alergijų pasitaiko labai dažnai, štai keletas mažiau žinomų faktų apie jų priežastis ir apie tai, kaip jas gydyti. Atsidarote langus ir įleidžiate gryno oro Orams šylant visi norime plačiai atverti langus ir kvėpuoti išsiilgtu grynu oru. Bet prieš siekdami lango, pagalvokite apie alergijas.

Kartu su prasidėjusiu pavasariu pasirodo ir pirmieji žiedai, o būtent jie neretai sukelia ir pavasarines alergijas. Apie tai, ar pavasarinė alergija yra nuosprendis visam gyvenimui, kalbamės drauge su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų alergologu Kęstučiu Černiausku. Alergologas Kęstutis Černiauskas tv3.lt transliacijos metu papasakos žiūrovams, kas yra pavasarinės alergijos, kaip jas atskirti nuo peršalimo ir kaip tinkamai su jomis kovoti.

Šiltieji metų sezonai yra sunkiausias laikas tiems, kurie kenčia nuo labiausiai paplitusios alergijos formos – polinozės arba, kaip mums įprasta vadinti, žiedadulkių alergijos. Čiaudulys, ašarojančios akys, nosies gleivinės užburkimas – taip paprastai įsivaizduojame pagrindinius alergijos požymius.

Alergija dažnai vadinama amžiaus epidemija, nes sergamumas šia liga sparčiai auga visame pasaulyje. Nuo jos kenčia ir suaugusieji, ir vaikai. Viena iš daugelio rūšių - alergija maistui. Apie tai, kodėl kartais žmogaus organizmas pradeda reaguoti į maistą kaip į priešą, pasakojo TV3 laida „Būk sveikas“. Alergija pasireiškia kūdikiams ir vaikams Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, doc. Jūratė Staikūnienė sako, kad iki šiol nėra žinoma, kodėl daugėja alergiškų žmonių maistui.

Vis daugiau žmonių kamuojančios alerginės ligos jau pramintos 21-o amžiaus rykšte. Ir jei manote, kad labiausiai jos puola pavasarį, žydint augalams, klystate. Vis daugiau žmonių Lietuvoje kenčia ir nuo alergijos šalčiui. Ir medikai sako, kad su šia liga geriau nejuokauti – ligos simptomai itin nemalonūs, o nesaugant odos pasekmės gali būti ir tragiškos. Apie tai, kad serga gan neįprasta alergine liga, 29-erių Aistė Marija sužinojo dar paauglystėje.

Trejų metų berniukas per savo trečiąjį gimtadienį vos nemirė dėl alerginės reakcijos į dinozaurais papuoštą tortą – nepaisant to, kad jo mama kepėjų prašė nenaudoti kiaušinių. Ali Carstens savo sūnaus Deyselio trečiojo gimtadienio proga užsisakė specialų, dinozaurais papuoštą tortą. „Sophie Amelia Creative Cakes“ kepykloje ji buvo užtikrinta, kad torto gamybai kiaušiniai nebus naudojami. Užpūtęs žvakutes, Deyselis pasijuto blogai ir ėmė be atvangos vemti.

Studentė alegriška beveik viskam! 21-erių metų merginai priepuolius sukelia net maisto, muilo ar skalbimo miltelių kvapas. Cheyanne Perry iš Pietų Karolinos alergines reakcijas patiria dėl kasdienių produktų kvapų, rašoma dailymail.co.uk. Ji serga putliųjų ląstelių aktyvumo sindromu, kuris visiškai sutrikdo imuninę sistemą. Ją taip pat vargina skrandžio paralyžius ir ji nevalgo jau trejus metus.

Namų dulkių erkučių galima rasti kiekvienuose namuose ir, specialistų teigimu, alergija joms paplitusi plačiai, kuri negydoma gali baigtis pavojingomis komplikacijomis. Šie mikroskopiniai gyviai minta žmogaus odos epidermiu, kuris nusilupa ir lieka patalynėje, ant čiužinio ar baldų. Pasirodo, viename čiužinyje gali slėptis milijonai dulkių erkučių, todėl nesudaryti joms palankių sąlygų daugintis ypač svarbu.

Poilsiautojų siaubas pajūryje – neatsigina vabzdžių. Žmonės įsitikinę, kad juos puola vapsvos, alergiją turintiems žmonėms tai itin pavojinga.  Saldūs gėrimai bei vaisiai privilioja ir geliančių vabzdžių. Šią vasarą medikams jau teko gelbėti patyrusius alergines reakcijas po įgėlimo. „Kažkokios musės, bitės, nežinau, kažkokia tragedija, puola, nežinau, limpa visur, tragedija, vanduo irgi tragiškas, šaltas tai šaltas, bet jis ir žydintis, smarvė tokia jaučiasi“, - piktinasi poilsiautoje.

Joninių (Rasos) šventė neatsiejama nuo žydinčių žolynų ir iš jų pinamų vainikų. Žiedadulkėms alergiškiems asmenims trumpiausios nakties sutiktuvės gali būti varginančios, mat žolių žiedadulkių kiekis ore viršija daugiametes tendencijas. „Šiemet oro mėginiuose aptinkame beveik tris kartus daugiau žiedadulkių nei praėjusiais metais. Tokia pat tendencija stebima visoje Europoje“, – sakė Šiaulių universiteto aerobiologė prof. dr. Ingrida Šaulienė.

Kaltė dėl tokių simptomų, kaip čiaudulys ar tekanti nosis, vasarą dažniausiai suverčiama įvairioms alergijoms. Iš tiesų, dėl žydinčios gamtos pavasarį ir vasarą alergijų mastas gerokai išauga, tačiau, užėjus karščiams, šie simptomai gali signalizuoti ir apie vasaros peršalimą. „Šiuo metu į vaistinę labai dažnai užsuka klientai, besiskundžiantys sloga ar kosuliu, ir prašo vaistų alergijos gydymui.

Vyresnysis gydytojas gastroenterologas Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas doc. Dr. Vaidotas Urbonas birželio 1-ąją Santaros klinikose vykusiuose spaudos pusryčiuose nemažai akcentavo alergijos klausimą, paplitusį Lietuvoje. XXI amžiaus rykšte vadinama liga kerta nesirinkdama: ji gali smogti tiek kūdikiams, maitinamiems mamos pienu, tiek vyresniems vaikams. Padeda tik laikas V.Urbono teigimu, per vis dėlto iki šiol ne visos alergijos maistui yra paaiškinamos.

Žiedadulkių sezonas dėl klimato kaitos prasideda vis anksčiau, o jų kiekis ore kiekvieną pavasarį didėja. Tačiau kaip anksti beprasidėtų sezonas ir kiek žiedadulkių vėjai beatneštų, mes patys galime pagerinti savo gyvenimo kokybę, kad kelis artimiausius mėnesius pavasarinė alergija kamuotų kuo mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad laiku pasitarę su gydytoju pavasarinę alergiją ištversite lengviau.

Raginimą už vairo nevalgyk, negerk, nekalbėk telefonu ir nerašyk žinučių – girdėjęs ne vienas vairuotojas, tačiau tik retam kuriam tikriausiai teko sulaukti pasiūlymo – nečiaudėk. Tik pusę sekundės trunkantis čiaudėjimas nėra toks nekaltas, ypač šiuo žydėjimo ir alergijų laikotarpiu. Praėjusiais metais kelyje Via Baltica pavasarį dėl alergijos nuo žiedadulkių vairuotojas ėmė čiaudėti – čiaudėdamas užsimerkė, o atmerkęs akis prieš save pamatė sustojusį automobilį.

Įsibėgėjus pavasariui dažną ima kamuoti varvanti nosis, ašarojančios akys, kosulys – simptomai, trukdantys mėgautis šiltėjančiu oru, o sunkiausia tai iškęsti vaikams. Alergijos žiedadulkėms – būtent dėl to, pasak Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojos alergologės prof. Odilijos Rudzevičienės, šiuo metu gydymo įstaigoje prasideda vaikų antplūdis. „Jau dabar kreipiasi nemažai pacientų, kurie yra jautrūs ir alergiški medžių žiedadulkėms.