Apie tai, kad serga gan neįprasta alergine liga, 29-erių Aistė Marija sužinojo dar paauglystėje. Štai ir dabar, nors ruošiasi tyrimui, atsakymą žino iš anksto. Moteris alergiška šalčiui.
„Išėjus į lauką, kai jau šalta, ašaroja akys, atsiranda dėmės, kur daugiau šalčio paliečia – veidas, kojos, rankos“, – sako Aistė Marija.
Alergija šalčiui, arba šalčio dilgėlinė, yra organizmo reakcija į žvarbų orą. O pasireiškia ji ne itin nemaloniais simptomais – labiausiai kenčia atviros kūno vietos.
„Bėrimai, t.y. dilgėlinė. Gali parausti, atsirasti pūkšlės, smulkus bėrimas, gali patinti“, – sako alergologė-klinikinė imunologė Aušra Astrauskaitė.
Kadangi dėl alergijos kaltas šaltis, tyrimams čia praverčia paprastas ledas. Aistė Marija pasakoja, kad bent jai pabuvus vėsiame ore labiausiai kenčia kojos, kurias nusėja dėmės.
„Didelės, kai įeini į šiltą patalpą, pradeda niežėti, būna, net pamėlynuoja“, – pasakoja Aistė Marija.
Kadangi moteris kenčia ir nuo daugybės kitų alergijų, tenka nuolat gerti vaistus. Aistė Marija sako jau tiek įpratusi prie kasdienybe tapusios ligos, kad pernelyg nebekreipia į ją dėmesio: „Tiesiog į šiltą vandenį ir tiek. Vaistai nuo alergijos. Jie naudojami kiekvieną dieną“.
Kas sukelia šią neįprastą alergiją, iki galo neaišku. Liga gali būti paveldima, dažniau ja suserga žmonės, persirgę infekcinėmis, endokrininės sistemos ligomis. Beje, vaikai nuo šalčio dilgėlinės kenčia rečiau, dažniausiai liga diagnozuojama sulaukus pilnametystės. Staiga pasireiškusi, po kažkiek metų liga gali taip pat staiga ir išnykti, tačiau nebūtinai. Be to, iš tikrųjų alergija prasideda nebūtinai termometro stulpeliui kritus žemiau nulio. Simptomus pacientai gali jausti ir esant plius 15-os laipsnių šilumai – alergijai išlysti pakanka žvarbaus vėjo. Apytikslę temperatūrą, kada alergiško žmogaus oda pradeda reaguoti į šaltį, parodo specialus tyrimas.
Pasak specialistės, jeigu žmogui yra šalčio alergija, atsiranda pūkšlė ties kažkuria skalės reikšme ir tada žinoma, kokia temperatūra sukelia šalčio dilgėlinę.
Gydytojų teigimu, įvairiomis dilgėlinės atmainomis serga apie ketvirtadalis žmonių. Būtent šalčio alergija puola mažiau gyventojų, tačiau pastebima, kad didėjant užterštumui vis labiau plinta ir ši liga. Šalčio dilgėlinė ne tik sukelia nemalonius pojūčius, bet ir sudaužo svajonę paslidinėti kalnuose, žiemą prieš važiuojant į darbą alergiškam žmogui būtina gerai prišildyti automobilį. Tenka atsisakyti ir gaivių malonumų.
„Net atsargiai vartoti šaltus gėrimus, ledus, nes gali pradėti tinti gerklos, o tai irgi yra pavojinga“, – sako A. Astrauskaitė.
Aušra Astrauskaitė pabrėžia, kad neatsargus sergančiųjų elgesys gali prišaukti ir tragediją. Ypač alergiškam žmogui pavojinga net ir vasarą sušilusiam pulti į vandens telkinį: „Įbrenda greitai nesiadaptavęs į šaltą vandenį, gali įvykti net kolapsas, kai išsiplečia smulkiosios kraujagyslės, krenta kraujospūdis ir žmogus gali prarasti sąmonę. Tai yra labai pavojingas dalykas.“
Beje, šaltuoju sezonu nesnaudžia ir kitos alerginės ligos, pavyzdžiui, astma ar dermatitas: „Orai atšąla, o patalpos gerai šildomos, sausos, nuo sauso karšto oro oda dar labiau išsausėja ir paūmėja atopinis dermatitas“.
Todėl, pasak gydytojų, žiemą visiems pravartu pasirūpinti oda.
„Odą galima saugoti, drėkinti, tepti riebiais tepalais, kad apsaugotų nuo šalčio poveikio. Tai tinka tiek sergant šalčio dilgėline, tiek atopiniu dermatitu“, – sako alergologė – klinikinė imunologė Anželika Chomičienė.
Medikai pripažįsta, kad alergiškų žmonių pasaulyje vis daugėja ir tai jau vadinama „gero gyvenimo“ liga. Žmonių gyvenimo sąlygos gerėja, sąlyčio su bakterijomis mažėja, todėl silpsta ir organizmo atsparumas alergenams.
