Kalbėdama apie šią problemą vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonolė-alergologė Indrė Plėštytė-Būtienė visų pirma pabrėžė, kad būtinai reikia įsisąmoninti, kad dezinfektantai nėra prausikliai – jie rankų nenuplauna.
„Žmonės labai dažnai taip mano ir sako, kad panaudojus dezinfektantą rankos limpa, bet taip būna dėl to, kada papurkštos rankos buvo purvinos. Tai visų pirma reikia atskirti, kur yra švarios rankos, o kur dezinfekuotos“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Pirmenybė rankų plovimui
Ji akcentavo, kad kalbant apie rankų higieną pirmoje vietoje yra rankų plovimas.
„Tikrai netinka atėjus iš lauko ar tualeto prasidezinfekuoti rankas, būtina mechaniškai nuplauti purvą. Jei panagės purvinos, dezinfektantas neišgelbės.
Kaip pastebiu, kokiame prekybos centre kavinėje žmonės atsisėda į kavinę ir prieš valgant picą rankomis dezinfekuoja rankas, tai purvas juk lieka. Ir chemijos lieka, juo labiau kad dezinfektantai tikrai visko, visų gyvų organizmų nesunaikina, nes tokiu atveju odą turėtų sunaikinti“, – komentavo I. Plėštytė-Būtienė.
Vaikų oda daug jautresnė
Todėl gydytoja patarė dažniau plauti rankas su tą daryti su tinkamais prausikliais – prieš valgį, po valgio, prieš tualetą, po tualeto, kai rankos vizualiai yra purvinos. Tą daryti reikėtų pakankamai ilgai – bent 20 sekundžių.
„Tikrai nereikia be sveiko proto naudotis dezinfekuojančiais detergentais. Jie nusausina odą, pažeidžia apsauginį jos barjerą. Ypač tam maži vaikai jautrūs“, – įspėjo gydytoja.
Ji pasakojo jau iš savo patirties pastebinti, kad stipriai kenčia vaikų rankos.
„Ir ne tik jos. Kai vaikai pradėjo eiti į darželius ir viskas yra dezinfekuojama, atsiranda dar daugiau bėdų. Valstybiniai darželiai negali įpirkti kokybiškų dezinfektantų.
Tad labai daug sulaukiu mažųjų pacientų, kurie ateina pas mane kaip alergologę dėl kontaktinių dermatitų. Būna taip, kad vaikas vos atsisėda ant puoduko ar klozeto, tai tokia juosta ir nudegina odą“, – pasakojo ji.
Agresyvios medžiagos pažeidžia odą
Anot pašnekovės, jau patys medikai kenčia nuo agresyvių dezinfekavimo medžiagų.
„Juk po kiekvieno paciento dezinfekuojame kabinetą, tai grįžti namo su sloga, paraudusia akių jungine, kosčioji, nes tai juk yra dideli dirgikliai.
Bėda ta, kad tie dezinkektantai ir stiprūs prausikliai pažeidžia natūralų odos barjerą. Oda turi turėti riebalinį sluoksnį, subalansuotą mikrobiotą. Sveika oda nėra sausa ir švari, ji turi turėti savo apsaugą. Nuo perteklinio plovimo mes pažeidžiame odos paviršių ir ji nebeatlieka savo apsauginės funkcijos“, – pabrėžė I. Plėštytė-Būtienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį į tai, kad atšalus orams, esant dideliems oro temperatūrų skirtumams stipriai padaugės rankų nuožvarbų.
„Tada teks naudoti kremus. Bet naudojant tiek juos, tiek dezinfektantus, neaišku, kaip tos cheminės medžiagos kartu veikia.
Todėl ir perkant dezinfektantus reikėtų skirti dėmesį į sudėtį ir pirkti tokius, kurie nežeidžia odos, tai yra geliai su alijošiumi ir panašiai“, – pridūrė gydytoja.
Kada naudoti dezinfektantą?
Pašnekovė pabrėžė, kad dezinfekavimo priemones reikia naudoti, kai rankos yra nešvarios ir kai buvo rizika apsikrėsti mikroorganizmais.
„Pavyzdžiui, kai imami nešvarūs žaislai, tai kaip apsauga būtų dezinfekuoti. Kitas variantas, kai vizualiai atrodo, kad rankos švarios, bet buvome prekybos centre, čiupinėjome drabužius, vėliau sėdome į mašiną, tai galima tas rankas dezinfekuoti. Bet perteklinis dezinfekavimas nėra reikalingas.
Dabar visur parduotuvėse matomas dozatorius su dezinfektantu, tai jis skirtas suaugusiems žmonėms, kuriems turi būti suprantama, kad jie ateina į įstaigą švariomis rankomis. Vaiko rankos yra purvinos, todėl pirmiausia jas reikėtų nuplauti ir tada galbūt dezinfekuoti. Gal geriau net drėgnas servetėles naudoti, jei nėra kur rankų nusiplauti“, – patarė I. Plėštytė-Būtienė.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad vaikai Covid-19 infekcija serga rečiau ir lengviau.
