LSMUL Kauno Klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė pasakojo, kad pavasarį alergines reakcijas sukelia pražydusių augalų žiedadulkės. Pasak jos, alergiškiems žmonėms visiškai išvengti žiedadulkių beveik neįmanoma: „Oro alergenai esant sausam, saulėtam ir vėjuotam orui, plačiai pasklinda miškuose ir laukuose. Jų pilna visur, miestuose taip pat.“
Gydytojos teigimu, dažniausiai oro alergenų sukeliamos kvėpavimo takų ligos yra alerginis rinokonjunktyvitas (alerginis nosies ir akių uždegimas) ir alerginė astma, tačiau dėl žiedadulkių ir maisto alergenų panašumo paūmėti gali ir kitos alerginės ligos, pavyzdžiui, alergija maistui.
Sergančių alergija daugiau nei 400 milijonų
Žiedadulkių pasklidimą galima matyti Lietuvos augalų žydėjimo kalendoriuje, ir nors daugumos augalų žiedadulkių rasti galima tik gerokai atšilus orams, alergijos simptomai gali pasireikšti jau kovo mėnesį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia liga serga daugiau nei 400 milijonų žmonių.
„Alerginis rinitas (šienligė) pasireiškia nosies niežuliu, čiauduliu, vandeninga sekrecija iš nosies ir nosies užburkimu. Šiuos simptomus dažnai lydi akių perštėjimas, raudimas, niežulys, ašarojimas. Be to, alerginė sloga yra astmos rizikos veiksnys, sergantieji astma dažnai serga alerginiu rinokonjunktyvitu“, – pasakojo I. Bajoriūnienė.
Pasak jos, šių ligų simptomai gali būti įvairūs: kai kuriems pasireiškia lengvi, pasikartojantys alergijos požymiai, tačiau kai kuriuos kankina nuolat besitęsiantys ir sunkūs alergijos atvejai, kurie ne tik blogina gyvenimo kokybę, tačiau ir rimtai sutrikdo sergančiųjų sveikatą.
Geriausia gydymo priemonė: alergeno vengimas
Gydytoja teigė, kad efektyviausiai kovoti su alergija galima identifikavus alergeną ir jo vengiant. Vis dėlto žydint augalams išvengti kontakto su žiedadulkėmis beveik neįmanoma, todėl simptomų gydymui greičiausiai teks pasitelkti vaistus.
„Simptomus malšinančių, uždegimą mažinančių ir priešalerginių vaistų turime nemažą arsenalą, galime naudoti jų įvairius derinius. Šis medikamentinis gydymas efektyviai sumažina alergijos simptomus, yra saugus vartoti ilgą laiką“, – atskleidė alergologė.
I. Bajoriūnienė sakė, kad išeitis yra ir tiems, kurie serga ypač stipria alergijos forma arba negali vartoti įprastų medikamentų: „Specifinė alergenų imunoterapija arba imunomoduliuojantis gydymas alergenais yra skirtas sergantiems sunkia alerginės ligos forma, kuomet reikalingas intensyvus gydymas simptominiais priešalerginiais medikamentais arba jis yra neefektyvus, sukeliantis pašalines reakcijas.“
Jei dabar turite alergiją, tikėtina, kad vėliau su ja susidursite rečiau: gydytojos teigimu, alergija įprastai atsiranda vyresniems nei 2 metų vaikams, dažniausiai serga 20-30 metų sulaukę asmenys, o amžiui didėjant alergine sloga sergama vis rečiau.
Koronavirusas, sloga ar alergija?
I. Bajoriūnienės teigimu, pavasarį dažnesnės ir peršalimo ligos. „Paprasta infekcinė sloga pirmomis dienoms gali būti panaši į alerginę. Niežti nosį ir akis, vargina čiaudulys ir varvėjimas iš nosies, bloga savijauta, karščiavimas“, – pasakojo gydytoja.
Svarbu paminėti, kad paprastos slogos simptomai turėtų praeiti arba bent jau sumažėti per savaitę. Simptomus slopinti galima naudojant priešuždegiminius ar kitus kvėpavimą lengvinančius vaistus, arba laukti, kol simptomai praeis savaime. Vis dėlto pandemijos metu simptomus reikia stebėti itin atidžiai: jei jums pasireiškė kosulys, karščiavimas, dusulys ar diskomfortas krūtinės srityje turėtumėte pasitarti su gydytoju.
„Pastaruoju metu, siaučiant koronaviruso infekcijos sukeltai pandemijai, šio viruso sukelti COVID-19 ligos simptomai iš ties primena alerginę ligą. Reikia pasakyti, kad labai dažni COVID-19 ligos simptomai yra kosulys ir karščiavimas, diskomfortas krūtinėje ir dusulys. Sveikatos priežiūros specialistai gali patarti, kaip gydytis namuose, o prireikus – nukreipti gydytojo specialisto konsultacijai“, – sakė I. Bajoriūnienė.
