XXI amžiaus rykšte vadinama liga kerta nesirinkdama: ji gali smogti tiek kūdikiams, maitinamiems mamos pienu, tiek vyresniems vaikams.
Padeda tik laikas
V.Urbono teigimu, per vis dėlto iki šiol ne visos alergijos maistui yra paaiškinamos. Kartais vaikams alergiją sukelia mamos pienas.
„Mamos pieno nauda nekvestionuojama, tačiau reikėtų žinoti, kad nėra visų mamų pienas idealus ir vienodai geras. Ši dogma jau išjudinta“, - kalbėjo medikas.
Jis tvirtino, kad dažniausiai alergija pasireškia tam tikrais simptomais: odos bėrimu, viduriavimu. „Vis dėlto alergija dažniausiai yra išaugama, nėra vaistų, galinčių ją sustabdyti.
Jeigu būčiau komercinis gydytojas, galėčiau pasakyti, kad reikėtų gerti tam tikrus vaistus, kurie mažina alergiją, tačiau dažniausiai reikia laiko.
Normalu, kad tėvai, pamatę, jog jų kūdikis viduriuoja su krauju, išsigąsta, tačiau dažniausiai tai nebūna pavojinga sveikatai.
Taip pat ir dažni atpylimai: dažniausiai tai būna tada, kai vaikas netoleruoja karvės pieno, kurį geria jį žindanti mama.
Yra 6 pagrindiniai alergenai Europoje, kurie, tikėtina, turi didžiausią tikimybę sukelti alergiją. Tai pienas ir pieno produktai, soja, kiaušiniai, žuvis, kviečiai ir riešutai. Statistiškai šie alergenai yra pagrindiniai, randami Europoje. Reikia apriboti jų vartojimą ir alergijos turi mažėti“, - aiškino gydytojas.
Gąsdina bėrimai
Vis dėlto visus tėvus, kurie augina vaikus, labiausiai gąsdina žaibinė meningokokinė infekcija. Gydytojas ramina – ją atskirti nuo alergijos nėra sudėtinga.
„Žaibinė meningokokinės infekcijos forma pasireiškia nedelsiant ir negalima laukti. Šie bėrimai būna ne alerginio pobūdžio niežtinčiomis dėmelėmis, o hemoraginiai, atsiranda taškeliai ant kūno.
Juos lydi aukšta temperatūra, bendras silpnumas. Viskas vyksta žaibo greičiu, svarbi būna kiekviena minutė. Pamačius tokius, vykti į priėmimo skyrių yra būtina“, - kalbėjo medikas renginio metu, kuris vyko Vaikų ligoninėje, skirtame Tarptautinei vaikų gynimo dienai pažymėti.
Nemokami skiepai netrukus
Primename, kad jau nuo liepos mėnesio Lietuvoje uo liepos 1-osios vaikai bus pradėti nemokamai skiepyti nuo meningokokinės infekcijos, šią vakciną įtraukus į skiepijimų kalendorių.
Skiepijimo B tipo meningokokinės infekcijos vakcina schemą sudarys trys dozės: pirmąją vakcinos dozę gaus dviejų mėnesių kūdikiai, antrąją – keturių mėnesių, trečiąją – 12–15 mėnesių vaikai.
Skiepijimą pradėjus nuo liepos, pirmąja vakcinos doze bus skiepijami dviejų mėnesių kūdikiai, gimę šių metų gegužės 2 dieną ir vėliau, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Centras pažymi, kad skiepai nuo meningokokinės infekcijos – efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau ilgą laiką nebuvo sukurta vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos.
Šia vakcina Lietuvoje pradėta skiepyti 2014 metais ir kasmet pasiskiepija vis daugiau žmonių. Pernai nuo meningokokinės infekcijos savo lėšomis pasiskiepijo daugiau nei 21 tūkst. gyventojų.
Per pastaruosius dešimt metų nuo meningokokinės infekcijos Lietuvoje mirė 61 žmogus. Pernai mirė 11 šalies gyventojų, iš jų – penki vaikai iki 5 metų.
Šiais metais meningokokine infekcija jau susirgo 17 žmonių, liga nusinešė dvi gyvybes – mirė pusantrų ir trejų metų vaikai.
Kasmet šia liga suserga nuo 50 iki 89 žmonių, dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.
Sunkiausios meningokokinės infekcijos formos – žaibinis sepsis bei galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas.
Liga plinta lašiniu būdu per orą, ankstyvieji jos simptomai panašūs į peršalimo ligų – atsiranda šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas. Ligai būdingas sprando raumenų sustingimas, vėliau atsiranda odos bėrimas bei sąmonės sutrikimas.
Mirtimi baigiasi apie 5–15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų lieka ilgalaikiai liekamieji požymiai, pavyzdžiui, kurtumas, paralyžiai, psichikos sutrikimai.
Vakciną nuo meningokokinės infekcijos į kompensuojamųjų skiepų kalendorių yra įtraukusios Jungtinė Karalystė, Airija ir Italija.
