Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, birželio 11-ąją, atvyks į Vokietijos sostinę Berlyną. Vizito metu jis turėtų pasakyti kalbą Bundestage. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Vokietijos leidiniu FAZ. Pažymima, kad antradienį ir trečiadienį Berlyne vyks konferencija Ukrainos atstatymo klausimais. Tarp šio renginio organizatorių yra ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Penktadienio, birželio 7 d., 6 val. 30 min. duomenimis, Juodojoje jūroje yra vienas Rusijos karinis laivas, Azovo jūroje – 10 priešo laivų, iš kurių trys yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje yra 1 priešo laivas. Azovo jūroje yra 10 priešo laivų, tarp kurių 3 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 24 raketų“, – rašoma pranešime.

Lenkija kartu su sąjungininkėmis penktadienio naktį pakėlė į orą naikintuvus dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą. Apie tai X paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Dėmesio, Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvai pradėjo veikti mūsų oro erdvėje, o tai gali būti susiję su padidėjusiu triukšmo lygiu, ypač pietrytinėje šalies dalyje.

Dėl rusų atakos viename iš Kyjivo srities pramonės objektų kilo gaisras. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Visą naktį priešas atakavo sritį dronais ir raketomis. Oro pavojus truko 4 valandas. Regione dirbo oro gynybos pajėgos. Dėl oro atakos viename iš srities pramonės objektų kilo gaisras. Nukentėjusiųjų nėra. Gaisro padariniai likviduojami“, – rašoma pranešime.

Ukrainiečių pilotams besimokant skraidyti Amerikoje pagamintais naikintuvais „F-16“, Prancūzija ketvirtadienį paskelbė suteiksianti Kyjivui naikintuvų „Mirage“, papildysiančių Vakarų jau suteiktos ginkluotės asorti. Svarbiausi įvykiai: 20:48 | Vladimiras Putinas: Rusija negalvoja apie branduolinį smūgį Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, konflikte su Vakarais dėl Ukrainos negalvoja apie branduolinį smūgį.

Panašu, kad besitęsiantis karas daro neigiamą įtaką Rusijos ekonomikai. Visą šį laiką kaip konvejeris veikianti Kremliaus karo finansų mašina pamažu ima perkaisti.

Nors neturi galingo laivyno, Ukraina sugebėjo sunaikinti trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų, o likusius privertė pasitraukti į Novorosijską.  Apie tai Ukrainos televizijai „Kiev24“ kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas. Turi pranašumą Pasak jo, galima manyti, kad ukrainiečiai turi pranašumą jūroje.  „Neturėdami galingų laivų, su savo laivynu jau sunaikinome trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalis perduos Ukrainai naikintuvus  „Mirage 2000-5“.  Apie tai praneša UNIAN.  Pradės bendradarbiavimą E. Macronas teigė, kad jau penktadienį dėl šių naikintuvų perdavimo pradės bendradarbiavimą.  „Rytoj pradėsime naują bendradarbiavimo programą ir paskelbsime apie prancūzų kovinių lėktuvų „Mirage 2000-5“ perdavimą, kad Ukraina galėtų apginti savo žemę ir oro erdvę“, – pažymėjo E. Macronas.

Praėjusią parą Rusijos kariniai lėktuvai RF Belgorodo srityje numetė dvi aviacines bombas. Po šių incidentų bendras per pastarąjį šimtą dienų Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose numestų aviacinių bombų skaičius pasiekė 84. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Birželio 5 d. lauke netoli Dobrojės kaimo buvo rasta aviacinė bomba FAB-500, kuri nukrito po „nenumatyto paleidimo“ iš Rusijos lėktuvo, pranešė Belgorodo gelbėjimo tarnybų atstovai.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad Ukrainos pergalė turi būti grindžiama Ukrainos „Taikos formule“ ir apimti šalies narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Jis tai pareiškė per Rygoje vykusį saugumo forumą „Riga StratCom Dialogue“, atsakydamas į žurnalistų klausimus, praneša portalas „eurointegration“. Žurnalistai pasiteiravo Latvijos prezidento, ką konkrečiai jis turi omenyje, kalbėdamas apie Ukrainos pergalę. „Turiu labai paprastą atsakymą į jūsų klausimą.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) pranešė, kad jos pajėgos ankstų ketvirtadienį prie Rusijos aneksuoto Krymo sunaikino rusų vilkiką. HUR paskelbtoje nespalvotoje filmuotoje medžiagoje matyti dideliu greičiu artėjantis dronas prie vandens telkinyje esančio laivo, o tada ryšys nutrūksta. „Ukrainos karinės žvalgybos Devintojo departamento specialusis padalinys sėkmingai smogė rusų vilkikui prie laikinai okupuoto Krymo krantų“, – pranešė HUR.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių iškilmes pareiškė, kad Paryžiaus parama Ukrainai nesumažės.  „Dėkoju Ukrainos žmonėms už jų drąsą. Mes esame čia ir nesiliausime“, – sakė E. Macronas.  Prancūzijos Normandijos paplūdimiuose, kur lygiai prieš 80 metų kovėsi ir žuvo kariai, ketvirtadienį vyksta D dienos metinių minėjimai šių laikų karo Ukrainoje akivaizdoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis informavo, kad Generaliniame štabe tęsiasi personalo struktūros optimizavimas. Kaip praneša „Ukrinform“, O. Syrskis tai parašė „Facebook“ paskyroje. „Karas netrukdo pokyčiams Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Toliau tobuliname karinio valdymo struktūras. Mūsų pagrindinis uždavinys – padaryti karinio vadovavimo sistemą efektyvesnę ir pašalinti funkcijų dubliavimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį tvirtino, kad JAV ginklai nebus naudojami Maskvai atakuoti, prieš tai davęs leidimą Ukrainai Vakarų tiekiamais ginklais smogti taikiniams Rusijoje. Reaguodamos į Rusijos puolimą šiaurės rytų Ukrainoje, JAV ir kai kurios kitos šalys leido Kyjivui naudoti Vakarų tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. „Juos leista naudoti netoli sienos, kai jie (rusų ginklai – red.

Gimstamumas Rusijoje ir toliau mažėją nuo plataus masto karo pradžios. 2024 m. sausio-kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šis skaičius sumažėjo 3,5 proc. Be to, daugelis žmonių bėga į užsienį.  Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, cituoja UNIAN.  Leidinyje rašoma, kad keliose srityse gimstamumo rodikliai ypač didėjo.  „Rosstat“ duomenimis, Belgorodo srityje, kuri ribojasi su Ukraina, [gimstamumas] sumažėjo 10,2 proc.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė nurodžiusi privalomai evakuoti vaikus ir jų globėjus iš kelių miestų ir kaimų rytinėje Donecko srityje, kur intensyvėja kovos su Rusija. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos ugnies galia dabar sutelkta Donecko regione, kurį Kremlius teigė aneksavęs 2022 metais, nors visiškai niekada jo nekontroliavo. „Tai svarbus sprendimas, kuriuo visų pirma siekiama išsaugoti mūsų vaikų gyvybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Normandiją paminėti 80-ųjų sąjungininkų išsilaipinimo (D dienos) metinių. „Šis įvykis ir ši diena primena drąsą ir ryžtą, parodytą siekiant laisvės ir demokratijos. Sąjungininkai gynė Europos laisvę tada, o ukrainiečiai tai daro dabar. Vienybė nugalėjo tada, ir tikra vienybė gali nugalėti šiandien“, – sakoma platformoje „X“ paskelbtame pranešime, kuriuo pranešama apie jo atvykimą.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog Aljanso narės turi gaminti daugiau karinės įrangos, kad galėtų atremti didėjančią grėsmę iš Rusijos. „Kalbant apie karinę įrangą [...] mums reikia gaminti daugiau, turime plėsti savo pramoninę bazę“, – išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių minėjime teigė Ch. Cavoli.

Kinijoje viešintis Ukrainos diplomatas valstybines ir privačias kinų bendroves paragino glaudžiau bendradarbiauti su karo draskoma šalimi ir didinti prekybą bei investicijas, trečiadienį pranešė Kyjivo užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Andrijus Sybiha Šanchajuje susitiko su 13 valstybinių ir privačių bendrovių atstovais, pranešė ministerija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą, jau trečius metus kovojančią su Rusijos invazija.

Žinomas ukrainiečių rašytojas Serhijus Žadanas ketvirtadienį pranešė prisijungęs prie Ukrainos Nacionalinės gvardijos. „Įstojau į Nacionalinės gvardijos 13-osios brigados „Chartija“ gretas. Man vyksta mokymai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė S. Žadanas.

Ketvirtadienio naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo iš karto dvi Rusijos naftos perdirbimo gamyklas – Belgorodo ir Rostovo srityse. Po smūgio kilo gaisras Rusijos pietuose esančioje naftos perdirbimo gamykloje, jos darbas sustabdytas, anksti ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius, nurodydamas, kad žmonės nenukentėjo. Dešimtys ugniagesių gesino gaisrą Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rostovo prie Dono regione, sakė gubernatorius Vasilijus Golubevas.

Kyjivo netenkina dabartinis naikintuvų F-16 pilotų rengimo tempas, publikacijoje rašo „Politico“. Leidinys praneša, kad Ukraina ne kartą siūlė JAV atsiųsti 30 pilotų mokymams, tačiau Amerika iki 2024 metų rugsėjo apmokys tik 12 pilotų.

Po ukrainiečių drono smūgio kilo gaisras Rusijos pietuose esančioje naftos perdirbimo gamykloje, jos darbas sustabdytas, anksti ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius, nurodydamas, kad žmonės nenukentėjo. Dešimtys ugniagesių gesino gaisrą Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rostovo prie Dono regione, sakė gubernatorius Vasilijus Golubevas. „Po drono smūgio Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, – platformoje „Telegram“ rašė jis.

Ukrainai dabar leidžiama naudoti JAV ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Kyla klausimas, ar Vladimiras Putinas iš tiesų laikysis savo pažado ir smogs Vakarams dėl ginklų tiekimo Ukrainai, ar vis dėlto susilaikys? Analitikai tai vertina ganėtinai vienareikšmiškai – lygiai taip pat taip Vakarai, V. Putinas desperatiškai bijo eskalacijos.

Europos Komisija svarsto siūlymą ateityje už Europoje įšaldytą Rusijos turtą gautas palūkanas panaudoti tam, kad Ukrainai būtų suteikta milijardinė paskola, kuri būtų užtikrinta ES 1,2 trilijono eurų septynerių metų biudžeto lėšomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dalyvaus šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, trečiadienį pranešė Eliziejaus rūmai. Prezidento biuras nurodė, kad be ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai, Prancūzija ketina teikti Kyjivui politinę ir diplomatinę paramą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis apsilankė aktyvių kovų teritorijoje Charkivo ir Kupjansko fronto kryptimis. Apie tai jis pranešė feisbuke. O. Syrskis konstatavo, kad rusų pajėgos ir toliau vykdo puolamąsias operacijas ir pagrindines pastangas koncentruoja Kurachivo, Pokrovsko, Kupjansko ir Charkivo kryptimis, vykdo aktyvų puolimą Vovčanske ir Časiv Jaro miesto prieigose, kad užimtų šiuos miestus ir perimtų jų kontrolę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Katarą aptarti ukrainiečių vaikų grąžinimo iš Rusijos ir kitų klausimų, pranešė jis socialiniuose tinkluose. „Kataras padeda Ukrainai grąžinti Rusijos pagrobtus vaikus. Aptarsime šias pastangas“, – sakė V. Zelenskis, pranešdamas apie derybas su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani.

Pekine viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas trečiadienį paragino Kiniją dalyvauti šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, pranešė Kyjivo ministerija.  „Ukrainos pusė išreiškė viltį, kad Kinijos dalyvavimas renginyje bus gera proga praktiškai prisidėti siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – nurodė ministerija, pranešdama apie užsienio reikalų viceministro Andrijaus Sybihos vizitą.

Vokietijoje ekspertai paragino šalies valdžią konfiskuoti Rusijos aktyvus šalyje ir perduoti gautas lėšas Ukrainos reikmėms. Jų teigimu, dabar Ukrainai padeda vokiečių mokesčių mokėtojai, o rusų pinigai yra kažkodėl neliečiami. Pastaruoju metu Vokietijos valdžia susiduria su spaudimu konfiskuoti rusų užsienio aktyvus ir paskirstyti juos sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymui.

 Dėl Rusijos keliamos grėsmės Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nori stiprinti Bundesvero operacinius pajėgumus. „Iki 2029 m. turime būti gerai pasirengę karui, – pareiškė jis trečiadienį per vyriausybės valandą Bundestage. – Turime vykdyti atgrasymą, kad užkirstume kelią blogiausiam“. Svarbiausi dalykai, anot politiko, yra finansai, ginkluotė ir personalas. „Kilus rimtam atvejui, mums reikės jaunų moterų ir vyrų, galinčių ginti šią šalį“, – pabrėžė B. Pistorius.

Norint turėti pakankamai langų stiklo Ukrainos atstatymo darbams, reikia pastatyti tris ar keturias gamyklas, kurių kiekvienos metinis gamybos pajėgumas būtų 25 mln. kvadratinių metrų. Apie tai interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Visos Ukrainos statybinių medžiagų gamintojų sąjungos prezidentas Kostiantynas Salijus. Pasak K. Salijaus, Ukrainoje iš viso nėra modernios (flotacinio) stiklo gamybos. Prieš karą Ukraina 85 proc. tokių gaminių importuodavo iš Baltarusijos ir Rusijos.

Šaukiamojo amžiaus Ukrainos vyrai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą kitose šalyse, daugeliu atvejų nebegalės išvykti iš Ukrainos, jei į ją atvyks, sakė pareigūnai. Ukraina desperatiškai stengiasi papildyti savo ginkluotųjų pajėgų gretas naujokais ir neseniai sumažino mobilizacinį amžių nuo 27 iki 25 metų. Anksčiau į užsienį galėjo vykti 18-60 metų amžiaus ukrainiečiai vyrai, nuolat gyvenantys už šalies ribų.

Karinių pratybų „BALTOPS 24“ („Baltijos operacijos 24“) vadovas Thomas Edwardsas Ishee (Tomas Edvardsas Išy) sako, kad Rusija turi reikšmingų jūrinių pajėgumų, o vykdant atgrasymą Baltijos jūroje svarbios Rusijos ir Ukrainos kare išmoktos pamokos. „Mano vertinimu, Rusija vis dar turi reikšmingų pajėgumų jūroje.

Ukrainiečių pagalbos projektas „Noriu gyventi“ paviešino ukrainiečio kario Romano Horilyko – buvusio Černobylio atominės elektrinės gynėjo, kurį dar 2022-ųjų pradžioje rusai pagrobė ir neteisėtai įkalino – nuotraukas. Vyras iš nelaisvės mainų dėka buvo paleistas gegužės 31-ąją. Į Ukrainą vyras grįžo Rusijos kalėjimuose praleidęs daugiau nei dvejus metus.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas pasiūlė numesti branduolinę bombą ant Nyderlandų, kad Europa „pultų ant kelių“. Nors jis tiesiogiai nepasakė, kas slypi už jo agresijos, tikėtina, kad taip rusas reaguoja į Nyderlandų pareiškimą, jog Ukraina jai suteiktais F-16 naikintuvais galės atakuoti karinius objektus Rusijoje.

Kyjivas trečiadienį sveikino Vašingtono pranešimą, kad būsimame Ukrainos taikos susitikime dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris. Anksčiau Kyjivas ragino atvykti JAV prezidentą Joe Bideną. „Svarbios naujienos – patvirtinta, kad JAV viceprezidentė Kamala Harris dalyvaus Taikos viršūnių susitikime, vyksiančiame birželio 15–16 dienomis Šveicarijoje“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Prancūzijos kariniai instruktoriai Ukrainoje būtų teisėtas taikinys Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis tai pasakė lankydamasis Afrikoje, per bendrą spaudos konferenciją su Kongo Respublikos užsienio reikalų ministru Jeanu Claude'u Gakosso. „Kalbant apie prancūzų instruktorius, manau, kad jie jau yra Ukrainos teritorijoje, – sakė S. Lavrovas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kritikavo Kiniją už tai, kad ji boikotuos vėliau šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančią konferenciją dėl taikos Ukrainoje. Interviu Vokietijos regioniniam visuomeniniam transliuotojui NDR J. Stoltenbergas sakė apgailestaujantis, kad Kinija nusprendė nedalyvauti. Šveicarija pakvietė apie 160 šalių į birželio 15 ir 16 dienomis vyksiantį renginį, skirtą aptarti galimus būdus, kaip pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje.

Čekijos policija nepateikusi kaltinimų paleido visus penkis užsieniečius, kurie buvo sulaikyti Prahoje po išpuolio prieš savanorius ukrainiečius šeštadienį. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Prahos radijas, remdamasis ČTK. Policija toliau tirią užpuolimą kaip teisės pažeidimą, sakė žurnalistams antradienį Prahos prokuratūros spaudos sekretorius Alešas Cimbala.

Karo Ukrainoje iniciatorius Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas, atsižvelgdamas į Federalinės saugumo tarnybos rekomendaciją, 2023 m. pradėjo dėvėti neperšaunamą liemenę viešuose renginiuose. Apie tai skelbia opozicinis Rusijos dienraštis „The Moscow Times“, remdamasis dviem Kremliui artimais Rusijos pareigūnais.

Šią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Normandijoje, Prancūzijoje, o vėliau – per Didžiojo septyneto (G7) susitikimą Italijoje, kad aptartų Kyjivo kovą su Rusija, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su naujienų agentūrų atstovais teigė, kad Maskva svarstys, kaip „atsakyti“ Vakarams, jei jie leis Ukrainai naudoti ginkluoti smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“. Apie tai jis rašė savo skiltyje žurnale „Foreign Policy“. Jo manymu, naujausias JAV pagalbos paketas ir karinė parama iš Europos leis Ukrainai kovoti dar bent metus.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michaila Podoliakas įgėlė Rusijai ir sako, kad po karo ši šalis bus „degradavusi ir bevertė“. Apie tai jis kalbėjo interviu Ukrainos leidiniui UNIAN.  Pasaulis negrįš į prieškarinę būseną Pasak M. Podoliako, pasaulis, net ir pasibaigus karui, nebegrįš į prieškarinę būseną ir Vakarai nebeturės tokios tolerancijos Rusijai, kokią turėjo iki karo.

Rusų kariai laikinai okupuotoje Vovčiansko dalyje Charkivo regione įrengė filtravimo stovyklą, tuo tarpu patį miestą toliau naikina artilerijos ugnis ir gyventi jame tampa neįmanoma, kalbėdamas per Ukrainos televiziją pasakė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. „Žmonės neturi, kur grįžti. Mūsų supratimu, žiemą ir galbūt kitus metus jie praleis susiglaudę kokiame nors ankštame būste, kurį jiems pavyks rasti.

Ukrainos parlamentas nauju įstatymu sustiprino anglų kalbos statusą šalyje. Ateityje geros anglų kalbos žinios daugeliui Ukrainos valstybės tarnautojų bus įsidarbinimo sąlyga. Tikimasi, kad dėl aukštesnio anglų kalbos lygio šalis taps patrauklesnė turistams ir konkurencingesnė tarptautiniu mastu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į rytinę Donecko sritį, o ne į šalies šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, kur praėjusį mėnesį pradėjo naują puolimą. „Daugiausia kovų ir smarkiausių išpuolių vyksta Donecko srityje. Tiesą sakant, tai yra pagrindinis Rusijos atakų židinys“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius teigė V. Zelenskis.