Karas Ukrainoje

Vakarų vyriausybės stengiasi reaguoti į, anot jų, augančią Rusijos sabotažo grėsmę, įskaitant padegimus karinėse bazėse ir civilinėje infrastruktūroje visoje Europoje. Šių „pilkosios zonos“ atakų, kurioms, pasak saugumo pareigūnų, dažnai vadovavo Rusijos karinė žvalgyba GRU, tikslas yra skatinti Ukrainos sąjungininkių nesutarimą, sutrikdyti karinį tiekimą Kyjivui ir išbandyti Vakarų ryžtą.

Ukrainoje antradienį surengta ceremonija, skirta pagerbti šimtams vaikų, žuvusių nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Ceremonija surengta kelios valandos po to, kai per naują išpuolį karo nuniokotoje Donecko srityje buvo sužeisti du vaikai. Birželio 4 dieną yra minima Tarptautinė vaikų, nukentėjusių nuo agresijos, diena. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo daugiau kaip 600 vaikų, dar 1 420 buvo sužeisti.

Kyjivo savivaldybė, motyvuodama saugumo sumetimais, atsisako leisti surengti LGBTIQ eitynes miesto metro, organizatoriams paskelbus apie tokius planus. Ukrainos sostinėje dar nebuvo nė vienų „Pride“ eitynių nuo Rusijos plataus masto karo pradžios. Vėliausią kartą toks renginys Kyjive vyko 2021 metais. Praėjusiais metais Kyjivo „Pride“ eitynes priėmė Jungtinė Karalystė.

Rusija, britų vertinimų, Rytų Ukrainoje vykdo puolimą pirmiausiai Avdijivkos ir Pokrovsko miestų sektoriuje. „Rusų pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų šiaurinėje šio fronto atkarpoje Sokilo ir Jevhenivkos kaimų kryptimi“, – antradienį pranešė britų Gynybos ministerija, komentuodama karinius veiksmus. Už kelių kilometrų į pietus rusai esą tikriausiai pasiekė Novoselivka Peršos gyvenvietės pakraščius.

Chersono srityje per rytinį Bilozerkos apšaudymą buvo sužeistos dvi moterys, nukentėjo trys parduotuvės, kavinė ir privatus automobilis. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šįryt okupacinės kariuomenės taikiniu tapo centrinė Bilozerkos gyvenvietės dalis. Nuo priešo ugnies nukentėjo trys parduotuvės, kavinė ir privatus automobilis“, – parašė O. Prokudinas.

Ukrainai ir toliau ilgojo nuotolio tiksliais smūgiais naikinant Rusijos oro gynybos potencialą laikinai okupuotame Kryme, panašu, kad įsibrovėliai nusprendė griebtis gyvojo skydo taktikos - jie dislokuoja sistemas S-300 gyvenamuosiuose rajonuose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis sėkmingai atakavo keltų perkėlą laikinai okupuotame Kryme ir naftos terminalą Rusijos Krasnodaro krašte. Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Praėjusią parą Oro pajėgos bei Ukrainos gynybos pajėgų raketų kariuomenė ir artilerija atakavo penkis Rusijos kariuomenės gyvosios jėgos susitelkimo rajonus, keturias oro gynybos sistemas, vieną artilerijos sistemą ir du amunicijos sandėlius, r...

Antradienį Kyjivas pranešė, kad Italija suteiks Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą. Ukrainos pareigūnai ragina sąjungininkes suteikti šių ginklų, kad šalis atremtų Rusijos oro atakas. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukrainai skubiai reikia dar mažiausiai septynių sistemų, įskaitant dvi rytinei Charkivo sričiai apginti, ten Maskva neseniai pradėjo naują puolimą.

Ukrainos kariuomenė, panašu, ruošiasi vėl smogti Krymo tiltui, skelbia Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis keliais ekspertais ir karo analitikais. Praėjusios savaitės pabaigoje Ukrainos kariuomenė Kryme atakavo Rusijos keltus. Rusijos šaltiniai praneša, kad jiems smogti buvo panaudoti vakarietiški ginklai – raketos ATACMS ir „Storm Shadow“. Tuo pat metu Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema Kryme vėl nesuveikė.

Birželio 4-ąją Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino dvi Rusijos sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ ir du bepiločius orlaivius. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak M. Oleščuko, birželio 4-ąją priešas smogė Dnipropetrovsko sričiai dviem raketomis „Iskander-K“, paleistomis iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos.

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko atsikovoti pozicijas Charkivo srityje, kur Rusijos pajėgos tęsia puolimą. Tačiau rusai sugebėjo prasiveržti Zaporižios kryptimi. Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos susigrąžino pozicijas Vovčanske, į šiaurės rytus nuo Charkivo.

Ištikimiausi Rusijos propagandistai Vladimiro Solovjovo laidoje aptarė, kaip Lenkija galėtų būti nušluota nuo žemės paviršiaus vos „per 10–15 minučių“, jei Rusija pasitelktų branduolinį ginklą. Visa tai – persigandusių rusų reakcija į lenkų planus pasienyje su Kaliningradu ir Baltarusija statyti įtvirtinimų liniją.

Ukrainos Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas pranešė, kad rusai antradienio rytą raketomis atakavo Dnipro miestą. Platformoje „Telegram“ gubernatorius parašė, kad ukrainiečiai numušė dvi raketas, bet krintančios nuolaužos apgadino civilinę infrastruktūrą, kilo gaisras, buvo sužeista vietos gyventojų. „Tarp jų – vaikai. Berniuko, kuriam – mėnuo, būklė patenkinama. Gydomas ambulatoriškai. 17 metų vaikinas guli ligoninėje vidutinio sunkumo būklės“, – parašė S. Lysakas.

Kinija neskuba užimti pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu, nes jai svarbu, kaip baigsis konfrontacija. Jei Ukraina nugalės, KLR veiksmai bus suvaržyti. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pristatydamas Kyjive knygą „Karas ir nauji horizontai“, praneša portalas „rbc.ua“. „Kai dėl Kinijos, tai jos strategija labai paprasta. Kinija turi savo didžių istorinių reikalų. Bijau, kad mes Ukrainoje tiesiog labai blogai suprantame Kiniją.

JAV leidinys „Time“ išpublikavo interviu su JAV prezidentu Joe Bidenu. Jame JAV prezidentas įspėjo, kad Vakarai negali leisti Ukrainai pralaimėti, nes tai reikštų neramumus Rusijos pasienio šalyse.

Kyjivas teigia, jog nuo pat pilno masto invazijos pradžios, Rusija neteko rekordinio skaičiaus karių Ukrainoje. Ukrainos kariuomenė visą pastarąjį mėnesį reguliariai pranešdavo apie rusų karių aukų skaičių, kuris kasdien viršydavo 1000. Gegužės viduryje Kyjivo kariuomenė teigė, kad per vieną dieną Maskva neteko 1 740 karių. Tai buvo didžiausias kasdienių Rusijos aukų skaičius nuo plataus masto karo pradžios.

Pirmadienį fronte vyko 73 susirėmimai tarp Ukrainos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Prie Pokrovsko ir Kupjansko rusai ypač aktyvūs, savo ataskaitoje pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas. Kupjansko regione priešas didino savo aktyvumą ir surengė 11 atakų prieš Ukrainos pozicijas. Trys mūšiai tęsiasi prie Stelmachivkos, Berestovės ir Ternio. Siversko regione rusai mėgino pulti devynis kartus. Ukrainiečių daliniai septynias atakas sulaikė prie Rosdolivkos ir Ivano Darjivkos.

Po masyvių Rusijos atakų Ukrainos energetikos įmonė „Ukrenerho“ paskelbė, kad nuo pirmadienio visą savaitę daug kur bus atjungiama elektra. Deficitas energetikos sistemoje bus didesnis nei praėjusią savaitę, per Ukrainos televiziją sakė įmonės vadovas Volodymyras Kudryckis. Dėl stygiaus elektros atjungimų bus visą dieną – ypač rytais ir vakaro valandomis. Elektros atjungimo priežastys esą yra įvairios.

Postapokaliptinių vaizdų fronte negailintys rusai dar sykį nusprendė visus nustebinti siųsdami į šturmą savo karius užsodintus ant motociklų ar mopedų. Pastaruoju metu vis dažniau galima išvysti, kaip kaimo keliukais ukrainiečius bando pasiekti „šarvuotos“ dviratės transporto priemonės. Į rusų karius, kuriuos vadovybė siunčia šturmuoti ukrainiečių pozicijų ant motociklų, dėmesį atkreipė „Forbes“ karybos ekspertai.

Kare Ukrainoje žuvo kartvelas Chviča Gvindžišvilis. Apie tai pranešė portalas „Echo Kavkaza“, remdamasis Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų Sakartvelo grupės vadu Vano Nadiradze. Anot duomenų, Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 60 karių iš Sakartvelo.

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad ragins sąjungininkus suteikti jos kariams daugiau laisvės smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje. Vašingtonas praėjusią savaitę panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo sritį.  „Tai nėra šimtaprocentinis leidimas.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad artimiausiu metu bus pasirašytas dvišalis susitarimas su Ukraina dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. Jis tai sakė pirmadienį Kyjive vykusiame brifinge kartu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. „Kaip [NATO] šalys narės, turime garantuoti ilgalaikius karinius įsipareigojimus Ukrainai. Estija nusprendė, kad labai greitai pasirašys dvišalę sutartį su Ukraina“, – sakė M. Tsahkna.

Preliminarios Jungtinių Tautų palydovinių vaizdų analizės duomenimis, per beveik aštuonis mėnesius Gazos Ruože vykstantį niokojantį karą palestiniečių teritorijoje buvo sugriauta, apgadinta arba galimai apgadinta apie 55 proc. statinių.  JT palydovų centras UNOSAT socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad nuo „Hamas“ karo su Izraeliu pradžios nukentėjo daugiau kaip 137 tūkst. pastatų.

Per trumpą savo apsilankymą Filipinuose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo šaliai už paramą ir pažadą dalyvauti Ukrainos taikos viršūnių susitikime. „Man malonu šiandien girdėti, kad dalyvausite mūsų taikos žingsniuose“, – sakė jis pirmadienį Maniloje savo Filipinų kolegai Ferdinandui Marcosui jaunesniajam. V. Zelenskis prieš tai lankėsi „Shangri-La dialogo“ susitikime Singapūre – svarbiausiame saugumo politikos forume Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Rytų Ukrainoje, kur pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos skelbia nuolat žengiančios pirmyn, per rusų atakas žuvo trys žmonės, įskaitant 12 metų berniuką, pirmadienį pranešė vietos valdžios institucijos. Donecko srities vadovas sakė, kad du žmonės žuvo, o dar vienas buvo sužeistas per rusų atakas Mychailivkos kaime.

Dalyvavimą pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtino 107 valstybės ir tarptautinės organizacijos, pirmadienį per nacionalinę televiziją pranešė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas. Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.

JAV suteikus leidimą Ukrainai naudotis amerikiečių ginkluote gynybiniams tikslams ir Rusijos teritorijoje jau pasirodė įrodymai šio sprendimo efektyvumui patvirtinti. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai iš Belgorodo srities, kur matyti sunaikintos S-300 ir S-400 raketų paleidimo sistemos. Rusai savo S-300/S-400 naudoja Ukrainos teritorijos apšaudymui. Šiuo atveju, okupacinės pajėgos bandė apšaudyti Charkivo sritį.

Per Ukrainos saugumo tarnybos specialiąją operaciją Charkive sulaikytas buvęs išformuotų vidaus pajėgų darbuotojas, pasirodęs esąs Rusijos žvalgybos užverbuotas agentas, pranešė agentūros spaudos tarnyba. Rusijos žvalgybos darbuotojo nurodymu kaltininkas mėgino nustatyti mobiliųjų oro gynybos grupių, saugančių dangų virš Charkivo, dislokavimo vietas ir logistiką.

Rusijos pavasario-vasaros puolimo nereikėtų laikyti sustabdytu. Laukia naujas agresoriaus smūgis. Kaip praneša UNIAN, tokią nuomonę „Radio NV“ laidoje išsakė karo ekspertas Michailas Žirochovas. Jo nuomone, pagrindinės Rusijos pajėgos dar nestojo į mūšį.  „Rusai dar nemetė į mūšį nei antrojo, nei trečiojo ešelono, o jis akivaizdžiai yra ir telkiamas pasienio teritorijose.

Pirmadienio rytą Rusijos kariškiai apšaudė mokyklą Chersono srities Tomina Balkos kaime. Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rytą rusų kariškiai apšaudė mokyklą Belozerkos bendruomenės Tomina Balkos kaime“, – informavo pareigūnas. Aukų ir sužeistųjų nėra Anot jo, per apšaudymą nukentėjo mokyklos fasadas, klasės, išbyrėjo langai. Aukų ir sužeistųjų nėra.

Rusijos kariškiai praėjusią parą 1 982 kartus apšaudė Donecko sritį, pataikymų užfiksuota 12-oje gyvenviečių, kur nukentėjo 22 civiliniai objektai. Tai pranešė Donecko srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Per parą rusai surengė 1 982 apšaudymus. Policija dokumentavo Rusijos karo nusikaltimus.

Gavusi amerikietiškų balistinių raketų ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km, Ukraina dabar gali mirtinai smogti bet kokiam taikiniui Rusijos okupuotame Kryme.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus artėjančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Italijoje, pirmadienį šalies žiniasklaidai nurodė jo atstovas spaudai.  Tačiau kol kas nežinoma, ar prezidentas susitikime dalyvaus gyvai, ar nuotoliniu būdu.  „Deja, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad prezidentas fiziškai dalyvaus G-7 aukščiausiojo lygio susitikime.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ darbuotojai Kenos pasienio punkte pastebėjo į Lietuvos teritoriją atgabentą vagoną, pažymėtą „Z“ ženklu, kuris atvyko iš Baltarusijos. Atsižvelgiant į tai, kad šis skiriamasis ženklas naudojamas Rusijos kariuomenės, vagonas vakar vakare buvo nedelsiant atkabintas ir bus grąžintas atgal.

Praėjusią parą, birželio 2-ąją, okupantai rusai sužeidė penkis Donecko srities gyventojus. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Birželio 2 d. rusai sužeidė penkis Donecko srities gyventojus: po du Bilozerskėje ir Zaliznėje, vieną Vovčėje“, – pažymėjo pareigūnas.

Į Mykolajivo sritį grįžo penki našlaičiai, kurie 2022 metais patyrė rusų deportacijos siaubą. Tai feisbuke pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mykolajive sutikome penkis Novopetrivkos specialiosios mokyklos auklėtinius, kurie 2022 metais patyrė rusų deportacijos siaubą.

Pabėgėliai ukrainiečiai, gavę Čekijoje laikinosios apsaugos statusą ir norintys grįžti į tėvynę, dabar turi galimybę pasinaudoti valstybės pagalba. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Prahos tarptautinis radijas. Čekijos vidaus reikalų ministerija realizuoja bandomąjį savanoriško grįžimo projektą, pagal kurį pabėgėliams bus apmokėti autobuso bilietai, o sergantys žmonės bus vežami greitosios pagalbos automobiliu.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 270 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų birželio 3 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 511 130 kareivių.

Birželio 3 d. 7 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi du Rusijos kariniai laivai, iš kurių vienas yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos tai pranešė feisbuke. Azovo jūroje prieš laivų nėra Karinių jūrų pajėgų duomenimis, Azovo jūroje priešo laivų šiuo metu nėra.

Praėjusią savaitę Vašingtonas pareiškė, kad ėmėsi „žaibiškų veiksmų“, kad Kyjivas galėtų naudoti JAV ginklus smūgiams į ribotus taikinius Rusijoje. Tai įvyko praėjus 17 dienų po to, kai Kyjivas pradėjo to praktiškai maldauti, rašo „The Washington Post“. „Ukrainiečiams, kurie atlaikė agresyvų Rusijos puolimą šiaurės rytinėje Charkivo srityje, šios 17 laukimo dienų rodo, kad Baltieji rūmai ne kartą atsiliko nuo įvykių mūšio lauke ukrainiečių gyvybių kaina“, – rašo leidinys.

Ukrainos prezidentas išreiškė palaikymą Palestinai, nepaisant Izraelio teisės į savigyną po „Hamas“ išpuolio 2024-ųjų spalio 7-ąją. V. Zelenskio teigimu, Tel Avivas turi teisę gintis, tačiau „dėl to neturi kentėti civiliai“. Svarbiausi įvykiai: 21:19 | Zelenskis: Ukraina pripažįsta ir Izraelį, ir Palestiną.

Kremlius pradėjo naudoti sklendžiančias bombas – paprastas bombas prie kurių prikabinti sulankstomi sparnai. Šis ginklas yra ypatingai niokojantis, nes jis gali nuo žemės nušluoti net ir gerai įtvirtintas ukrainiečių pozicijas. Portalas BBC skelbia, jog prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad vien kovą ant Ukrainos buvo numesta 3 000 tokių bombų. Vovčansko policijos viršininkas Oleksijus Charkivskis iš arti matė sklendžiančių bombų poveikį.

Visoje Ukrainoje pirmadienį galios elektros vartojimo apribojimai pramoniniams ir buitiniams vartotojams, sekmadienį pranešė nacionalinės elektros operatorės „Ukrenerho“ spaudos tarnyba. „Jei limitai bus viršyti, regioninės elektros energijos skirstymo bendrovės gali taikyti valandinius elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikus pramoniniams ir buitiniams vartotojams“, – sakė „Ukrenerho“ socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime.

Mirtina kulka prie Baltarusios sienos: pasieniečiai nušovė vilnietį vežusį kontrabandines cigaretes. Vilniuje, kaip spėjama, girtas autobusiuko vairuotojas rėžėsi į visureigį. Iš kalėjimo – į frontą: Ukraina svarsto nuteistuosius siųsti kariauti su okupantais, tačiau sunkių nusikaltėlių į frontą nesiųs. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Vienas bene svarbiausių dalykų karo metu yra Ukrainos ir Rusijos apsikeitimai belaisviais. Tiesa, karo belaisvių giminaičiai nežino, kad jų artimieji yra išlaisvinami, kol nepasiekia Ukrainos teritorijos, o žmonės, kurie padeda deryboms įvykti, pabrėžia, jog Rusijos derybininkai yra nenuspėjami. Viena moteris stebėjo šiuos apsikeitimus belaisviais, kai jos vyras buvo Rusijos nelaisvėje.

Ukrainai leista naudoti Prancūzijos perduotas raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Tai patvirtino anonimu panoręs likti Prancūzijos karinių oro pajėgų karininkas, praneša naujienų portalas „rbc.ua“, kuris remiasi „BBC News“  informacija. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau pareiškė, kad Ukraina turi teisę smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos rytuose esančioje Donecko srityje, kur Rusija vykdo puolimą ir siekia teritorinių laimėjimų. Rusijos kariams „pavyko išlaisvinti Umanskojės kaimą Donecko liaudies respublikoje“, nurodė ministerija, turėdama omenyje Ukrainos Umanskės kaimą. Umanskė yra kaimelis, kuriame 2022 metų vasarį prieš Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, gyveno mažiau nei 180 gyventojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris Singapūre dalyvauja saugumo konferencijoje „Shangri-La Dialogue“, pareiškė, kad Kinija bando sutrukdyti artėjančiai taikos konferencijai Šveicarijoje ir siūlo savo „alternatyvius suvažiavimus“, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. V. Zelenskis teigia, kad Ukraina yra nusivylusi Kinijos atsisakymu dalyvauti birželio mėnesį Šveicarijoje įvyksiančiame renginyje. Jis taip pat atmetė Kinijos siūlomų viršūnių susitikimų idėją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyko į Singapūre vykstantį saugumo forumą „Shangri-La Dialogue“. Apie vizitą iš anksto skelbta nebuvo. Jis ragino Azijos valstybių lyderius dalyvauti birželį Šveicarijoje organizuojamoje konferencijoje dėl taikos Ukrainoje, informuoja dpa. V. Zelenskis susitiko su Indonezijos išrinktuoju prezidentu Prabowo Subianto ir Rytų Timoro prezidentu José Ramosu-Horta.