Svarbiausi įvykiai:
23:52 | Podoliakas piešia niūrią prognozę Rusijai po karo: ji bus bevertė šalis
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michaila Podoliakas įgėlė Rusijai ir sako, kad po karo ši šalis bus „degradavusi ir bevertė“.
Apie tai jis kalbėjo interviu Ukrainos leidiniui UNIAN.
Pasak M. Podoliako, pasaulis, net ir pasibaigus karui, nebegrįš į prieškarinę būseną ir Vakarai nebeturės tokios tolerancijos Rusijai, kokią turėjo iki karo.
M. Podoliakas sako, kad netgi diskusijos apie leidimus smogti Rusijos teritorijai naudojant Vakarų ginklus dar „vakar buvo neįsivaizduojami pokalbiai“, o šiandieną apie tai kalbama atviru tekstu.
Pasak M. Podoliako, į prieškarinę būseną nesugrįš ir Rusija, kuri po karo „bus tokia pat degradavusi, bevertė šalis“.
„Tai rodo, kad pasaulis kardinaliai pasikeitė ir nebegrįš į prieškarinę būseną, kaip ir Rusija negrįš – Rusija visada bus tokia degradavusi, bevertė šalis, kuri stengsis tęsti ekspansiją“, – sakė V. Zelenskio patarėjas.
Kartu jis teigė, kad turi didelių optimistinių vilčių dėl ukrainiečių pergalės kare.
23:44 | O. Syniehubovas: rusai laikinai okupuotoje Vovčiansko dalyje įrengė filtravimo stovyklą
Rusų kariai laikinai okupuotoje Vovčiansko dalyje Charkivo regione įrengė filtravimo stovyklą, tuo tarpu patį miestą toliau naikina artilerijos ugnis ir gyventi jame tampa neįmanoma, kalbėdamas per Ukrainos televiziją pasakė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
„Žmonės neturi, kur grįžti. Mūsų supratimu, žiemą ir galbūt kitus metus jie praleis susiglaudę kokiame nors ankštame būste, kurį jiems pavyks rasti. Okupuotoje teritorijoje liko vos keli žmonės, kuriuos priešai naudoja kaip gyvus skydus, be to, mūsų turimais duomenimis, ten yra įrengta filtravimo stovyklų“, – kalbėjo regiono gubernatorius.
Jo teigimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamoje Vovčiansko dalyje yra likę iki 50 gyventojų. Karo policija vykdo civilių evakuaciją.
Pranešama, kad Vovčiansko gatvėse verda mūšiai, dalį miesto kontroliuoja rusų okupantų pajėgos.
23:06 | Rusija Ukrainoje sunaikino 9 gigavatų galios elektrinių pajėgumus
Ukraina teigia, kad dėl raketų ir dronų atakų, surengtų nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais, ji neteko daugiau kaip 9 gigavatų elektrinių pajėgumų visoje šalyje.
„Padėtis labai rimta“, – antradienį vyriausybės posėdyje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Tinklo operatorius „Ukrenergo“ dėl energijos trūkumo yra priverstas vykdyti planinius elektros tiekimo atjungimus.
Keliuose Kyjivo miesto rajonuose popiet buvo išjungta elektra, nes buvo viršytas didžiausias leistinas suvartojimas.
Pagrindinės vyriausybės užduotys dabar yra geresnė oro gynyba ir pažeistų elektrinių remonto darbai, sakė D. Šmyhalis. Energetikos sistema turi tapti labiau decentralizuota, o energijos naudojimas – efektyvesnis, pridūrė jis. „Mūsų tikslas – taupyti visais lygmenimis: nuo didelių įmonių iki mažų namų ir butų“, – sakė premjeras.
Bus subsidijuojamas generatorių, saulės elementų ir mažesnių elektrinių importas. Kyjivas taip pat tikisi didesnės tarptautinių partnerių pagalbos. „Dirbame siekdami išplėsti importą iš Europos iki 2,2 gigavatų“, – sakė D. Šmyhalis.
Rusijos kariuomenė nuo kovo mėnesio atakuoja šilumines ir hidroelektrines elektrines Ukrainoje.
Pagrindinę Ukrainos elektros energijos gamybą dabar užtikrina trys atominės elektrinės, kurias vis dar kontroliuoja vyriausybė.
Šiuo metu iki 1,7 gigavatų papildomos galios galima importuoti iš kaimyninių ES valstybių ir Moldovos. Tačiau daugumai ukrainiečių elektros energijos tiekimo pertrūkiai, trunkantys kelias valandas, dabar yra kasdienybė.
22:40 | NATO planuoja „sausumos koridorius“ JAV kariams, jei kiltų karas
NATO ėmė planuoti sausumos kelius JAV karims, jei Europoje kiltų karas su Rusija.
Apie tai praneša „The Daily Telegraph“, remdamiesi savo šaltiniais, cituoja UNIAN.
Pasak leidinio, NATO kuria daugybę „sausumos koridorių“, kad galėtų operatyviai siųsti amerikiečių karius ir ginklus į priešakines linijas didelio sausumos karo su Rusija atveju.
„The Daily Telegraph“ šaltiniai praneša, kad remiantis šiuo metu rengiamais planais, amerikiečių kariai nusileis viename iš penkių uostų, o iš ten jie būtų išsiųsti iš anksto suplanuotais logistikos maršrutais.
Apie „sausumos koridorius“ imta svarstyti, kai pasigirdo kalbos, kad Vakarų vyriausybės turi pasiruošti konfliktui su Rusija per ateinančius du dešimtmečius.
Tokie maršrutai tapo svarbiu prioritetu NATO lyderiams pernai Vilniuje vykusiame viršūnių susitikime. Čia buvo sutarta, kad Aljansui ginti bus parengta 300 tūkst. karių.
Pagal dabartinius planus, amerikiečių kariai nusileistų Nyderlandų uostuose, o vėliau traukiniu keliautų per Vokietiją į Lenkiją. Rusijos invazijos į NATO atveju JAV kariai atvyktų į Roterdamo uostą ir būtų išsiųsti į rytus.
Tačiau NATO sutinka plėsti maršrutus į kitus uostus, kad Rusija negalėtų nutraukti logistikos linijų.
„Ukraina labai kenčia nuo šių Rusijos tolimojo nuotolio raketų atakų prieš logistikos sistemas“, – sakė NATO pagrindinio logistikos direktorato JSEC vadovas generolas leitenantas Aleksandras Solfrankas.
Jei NATO pajėgos, atvykstančios iš Nyderlandų, nukentės nuo Rusijos bombardavimo arba Maskvos pajėgos sunaikins Šiaurės Europos uostus, Aljansas planuoja sutelkti dėmesį į Italijos, Graikijos ir Turkijos uostus.
Iš Italijos uostų JAV kariai gali kirsti sausumą per Slovėniją, Kroatiją ir Vengriją, kuri turi bendrą sieną su Ukraina.
Panašūs planai yra gabenti pajėgas iš Turkijos ir Graikijos uostų per Bulgariją ir Rumuniją, kad pasiektų Aljanso rytinį flangą.
Taip pat kuriami planai gabenti karius per Balkanų uostus, taip pat per Norvegiją, Švediją ir Suomiją.
21:56 | Ukraina gedi vaikų, žuvusių nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios
Ukrainoje antradienį surengta ceremonija, skirta pagerbti šimtams vaikų, žuvusių nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Ceremonija surengta kelios valandos po to, kai per naują išpuolį karo nuniokotoje Donecko srityje buvo sužeisti du vaikai.
Birželio 4 dieną yra minima Tarptautinė vaikų, nukentėjusių nuo agresijos, diena.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo daugiau kaip 600 vaikų, dar 1 420 buvo sužeisti.
Anot JT, tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, kalbėdama prie Antrojo pasaulinio karo paminklo, skirto žuvusiems vaikams atminti, paragino savo šalies sąjungininkes tiekti kariuomenei daugiau ginklų, kad ji galėtų atremti Rusijos atakas.
„Padėkite mums išgelbėti mūsų vaikus. Jų gyvybių vertės negalime matuoti oro gynybos kaina“, – sakė O. Zelenska Kyjive vykusiame renginyje, kuriame susirinkusieji pagerbė žuvusius vaikus tylos minute.
21:21 | Buvusiam Ukrainos viešųjų ginklų pirkimų viršininkui gresia teismas dėl sukčiavimo
Buvusiam Ukrainos valstybės tarnautojui gresia teismas už tai, kad, būdamas atsakingu už ginklų importą, susitarė pirkti orlaivių detales už septyneriopai didesnę kainą, antradienį pranešė šalies korupcijos prevencijos agentūra.
Byla yra susijusi su buvusiu valstybinės Ukrainos gynybos firmos „Ukrspetsexport“, užsiimančios ginklų importu ir eksportu, vadovu, tačiau joje minimi įvykiai įvyko iki 2022 m. prasidedant rusų invazijai.
Rimtų korupcijos skandalų nuo pat Sovietų Sąjungos griūties krečiamas Kyjivas siekdamas narystės Europos Sąjungoje įsipareigojo intensyviau kovoti su sukčiavimu.
Nacionalinio korupcijos prevencijos biuro (NKPB) duomenimis, 2016 m. buvęs viešųjų ginklų pirkimų viršininkas piktnaudžiavo savo oficialiomis pareigomis ir su privačia bendrove sudarė sutartį pirkti importinius altimetrus už kainas, kurios buvo „tyčia padidintos beveik septynis kartus“, – paaiškino NKPB.
Šį sandorį jis sudarė su bendrove, kuriai vadovavo buvusio pirmojo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojo sūnus, nei vieno, nei kito vyriškio tapatybės neatskleisdama nurodė NKPB.
NKPB teigimu, antrajam vyriškiui jau yra iškelta byla dėl įtakos bendrovės „Ukrspetsexport“ priimamiems sprendimams darymo.
Abiem jiems gresia kaltinimai organizavus nusikalstamą veiką ir piktnaudžiavus pareigomis ir tokia savo veikla padarius valstybei beveik 450 000 JAV dolerių nuostolių, pranešė NKPB.
NKPB paaiškino, kad tikrąją altimetrų kainą tyrėjams nurodė atitinkamos Honkongo ir Jungtinių Arabų Emyratų institucijos.
20:57 | Bidenas: paminėsite mano žodžius, jeigu Ukraina kris, pradės savaip judėti Lenkija ir kitos gretimos šalys
JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo, kas lauktų Europos Ukrainos pralaimėjimo atveju.
Apie tai jis kalbėjo interviu JAV leidiniui „Time“.
Žurnalisto paklaustas, kokia ateitis laukia Ukrainos, J. Bidenas įspėjo, kad Vakarai neturi leisti jai pralaimėti.
„Esmė ta, kad jei kada nors leisime Ukrainai žlugti, pažymėkite mano žodžius: pamatysite, kaip Lenkija pasitrauks, ir pamatysite visas tas tautas palei tikrąją Rusijos sieną, nuo Balkanų ir Baltarusijos. Visas šias šalis jie ketina patys „apgyvendinti“, – kalbėjo J. Bidenas.
„Taika atrodo kaip užtikrinimas, kad Rusija niekada neokupuotų Ukrainos. Taip atrodo ramybė. Ir tai nereiškia NATO, jie yra NATO dalis. Tai reiškia, kad mes su jais palaikome santykius kaip su kitomis šalimis, kur tiekiame ginklus, kad jie galėtų apsiginti ateityje“, – teigė JAV prezidentas.
20:32 | V. Zelenskis: Rusija taikosi į rytinę Donecko sritį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į rytinę Donecko sritį, o ne į šalies šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, kur praėjusį mėnesį pradėjo naują puolimą.
„Daugiausia kovų ir smarkiausių išpuolių vyksta Donecko srityje. Tiesą sakant, tai yra pagrindinis Rusijos atakų židinys“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius teigė V. Zelenskis.
19:57 | Eliziejaus rūmai: E. Macronas penktadienį Paryžiuje susitiks su V. Zelenskiu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį Paryžiuje priims Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, kad aptartų karo kamuojamos šalies poreikius, pranešė Eliziejaus rūmai.
„Rusams vis intensyviau atakuojant fronto liniją ir energetikos infrastruktūrą, dviejų šalių prezidentai aptars padėtį vietoje“, – antradienį pranešė Prancūzijos prezidentūra, pridurdama, kad susitikimas įvyks po sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje dienos minėjimo.
19:20 | Vakarai ieško būdų, kaip kovoti su Rusijos sabotažo grėsme
Vakarų vyriausybės stengiasi reaguoti į, anot jų, augančią Rusijos sabotažo grėsmę, įskaitant padegimus karinėse bazėse ir civilinėje infrastruktūroje visoje Europoje.
Šių „pilkosios zonos“ atakų, kurioms, pasak saugumo pareigūnų, dažnai vadovavo Rusijos GRU karinė žvalgyba, tikslas yra skatinti Ukrainos sąjungininkių nesutarimą, sutrikdyti karinį tiekimą Kyjivui ir išbandyti Vakarų ryžtą.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje „Vakarai ieško būdų, kaip kovoti su Rusijos sabotažo grėsme: „Jei nereaguosime – išpuolių daugės“.
17:43 | Kyjivo valdžia neleidžia rengti „Pride“ eitynių miesto metro
Kyjivo savivaldybė, motyvuodama saugumo sumetimais, atsisako leisti surengti LGBTIQ eitynes miesto metro, organizatoriams paskelbus apie tokius planus.
Ukrainos sostinėje dar nebuvo nė vienų „Pride“ eitynių nuo Rusijos plataus masto karo pradžios. Vėliausią kartą toks renginys Kyjive vyko 2021 metais.
Praėjusiais metais Kyjivo „Pride“ eitynes priėmė Jungtinė Karalystė. Renginys vyko Liverpulyje, kuris Ukrainos vardu rengė ir „Euroviziją“.
Organizatoriai paskelbė registraciją į birželio 16 dieną planuojamą „Lygybės maršą“ Kyjivo metropolitene. Pasak organizatorių, renginyje galėtų dalyvauti iki pusės tūkstančio žmonių.
Tačiau Kyjivo miesto savivaldybė paskelbė, kad nenori leisti rengti tokio renginio metro saugumo sumetimais, ir paprašė organizatorių surasti kitą vietą.
„Kad nekiltų pavojus dalyviams ir keleiviams ir siekiant išvengti galimų provokacijų, miesto valdžia negali leisti rengti „Lygybės maršo“ metro“, – sakoma pareiškime.
Kyjivo pirmasis vicemeras Mykola Povoroznykas sakė, kad karo metu svarbu rengti renginius, skirtus kalbėti apie žmogaus teises ir lygybę, tačiau pabrėžė, kad metro yra dvigubos paskirties objektas. Metro stotyse žmonės gali pasislėpti, kai paskelbiamas oro pavojus.
Kyjivo „Pride“ organizatoriai teigė, kad idėja sukviesti eitynių dalyvius į metro kilo, kai panašus renginys 2022 metais buvo surengtas rytiniame Charkivo mieste.
Jie tvirtina, kad galėtų savo renginį surengti metropolitene ir be leidimo, tačiau sako norintys dialogo su valdžia.
Eitynių organizatorių atstovas Ukrainos naujienų agentūrai „Unian“ praėjusią savaitę sakė, kad jie bendrauja su Kyjivo valdžia bei „derina renginio formatą“ ir kad atitinkami pareigūnai buvo informuoti apie planą jį rengti metro.
Visuomenės apklausos rodo, kad nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje labiau palaikomos LGBTIQ bendruomenės teisės, o socialiniuose tinkluose pasirodo informacija apie kariuomenėje tarnaujančius seksualinės orientacijos neslepiančius karius.
Ukrainos nacionalinio demokratijos instituto apklausų duomenimis, parama LGBTIQ žmonių lygybei teisiniu atžvilgiu, 2022 metų rugpjūtį siekusi 54 proc., pernai lapkritį jau buvo pakilusi iki 72 procentų.
Vis dėlto vasarį pasirodžius ukrainietiškam filmui apie šeimą, besimokančią tolerancijos gėjui, kurį priima gyventi kartu, ultranacionalistų aktyvistai rengė piketus Kyjive ir Charkive.
17:07 | Čekija iki 2025 metų vidurio atsikratys priklausomybės nuo rusiškos naftos
Čekija iki 2025 metų vidurio atsikratys priklausomybės nuo rusiškos naftos, nes bus išplėstas iš Italijos nutiestas naftotiekis TAL, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Petras Fiala.
TAL vamzdynu nafta iš Italijos Triesto uosto gabenama į pietų Vokietiją. Ten naftotiekis jungiasi su vamzdynu IKL, kuriuo nafta tiekiama į Čekiją.
Išplėtus naftotiekį, naftos tiekimo Čekijai pajėgumas padidės du kartus iki 8 mln. tonų. Padidinto pajėgumo naftotiekis pradės veikti kitąmet.
Po Maskvos invazijos į Ukrainą Čekija jau visiškai atsisakė rusiškų gamtinių dujų.
„Prasidėjo TAL vamzdyno plėtros darbai, o tai reiškia, kad po 60 metų atsikratysime priklausomybės nuo rusiškos naftos“, – sakė P. Fiala žurnalistams, lankydamasis valstybinėje naftos bendrovėje „Mero“, įsikūrusioje į šiaurę nuo Prahos.
„Tikimės, kad [padidinto pajėgumo vamzdynas] bus visiškai paleistas ne vėliau kaip 2025 metų pirmąjį pusmetį“, - sakė jis.
Čekija didžiąją dalį reikalingos naftos gauna naftotiekiu „Družba“, kuris pradėjo veikti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai šalis buvo Sovietų Sąjungos kontroliuojamos Čekoslovakijos dalis.
Netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įvedė draudimą daugumai naftos importo iš Rusijos, tačiau naftotiekiui „Družba“ buvo nustatyta išimtis.
„Šią išimtį atšauksime, kai tik galėsime“, – sakė P. Fiala.
Pramonės ir prekybos ministerijos duomenimis, 2023 metais rusiška nafta sudarė 58 proc. viso Čekijos naftos importo.
TAL, veikiantis nuo 1967 metų, priklauso aštuonių naftos įmonių konsorciumui, tarp kurio narių yra „Mero“ ir pasaulines milžines „Shell“, „Eni“ bei „ExxonMobil“.
16:49 | Londonas: rusai pasiekė nedidelių laimėjimų Rytų Ukrainoje
Rusija, britų vertinimų, Rytų Ukrainoje vykdo puolimą pirmiausiai Avdijivkos ir Pokrovsko miestų sektoriuje. „Rusų pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų šiaurinėje šio fronto atkarpoje Sokilo ir Jevhenivkos kaimų kryptimi“, – antradienį pranešė britų Gynybos ministerija, komentuodama karinius veiksmus.
Už kelių kilometrų į pietus rusai esą tikriausiai pasiekė Novoselivka Peršos gyvenvietės pakraščius. „Toliau į pietus rusų daliniai reikšmingų laimėjimų nepasiekė – nepaisant smarkių atakų prieš ukrainiečių pozicijas į vakarus nuo Netaljovės kaimo, palei greitkelį E50“, – nurodoma pranešime.
Nevelskės kaimas į vakarus nuo Donecko didmiesčio, nepaisant intensyvių atakų, tikriausiai ir toliau yra ukrainiečių rankose, teigiama toliau. „Kitą savaitę šis sektorius tikriausiai toliau bus operacijų veiksmo vieta, nes rusų ginkluotosios pajėgos, nepaisydamos didelių nuostolių, mėgina išlaikyti operacijos tempą“, – pažymima vertinime.
Ukraina nuo 2022 m. vasario ginasi nuo Rusijos puolimo. Britų Gynybos ministerija nuo tada reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacija.
16:22 | Kremlius grasina Vakarams: kariniai instruktoriai iš Vakarų nėra apsaugoti nuo smūgių
Ukrainoje šios šalies karius apmokantys kariniai instruktoriai iš Vakarų nebūtų „apsaugoti“ nuo Rusijos smūgių, pasirodžius pranešimų, kad Prancūzija galėtų į Ukrainą atsiųsti karinių instruktorių, antradienį pareiškė Kremlius.
Ukrainos karinių pajėgų vadas Oleksandras Syrskis praėjusią savaitę pasakė, kad į šalį netrukus atvyks kariniai instruktoriai iš Prancūzijos, tačiau Kyjivo gynybos ministerija vėliau šią informaciją paneigė.
„Bet kokie Ukrainos režimo apmokymuose dalyvaujantys instruktoriai nėra nuo nieko apsaugoti. Nesvarbu, ar jie būtų iš Prancūzijos, ar ne“, – žurnalistams pasakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės į Ukrainą siųsti karius, nors kitos NATO narės nėra linkusios to daryti, o Maskva dėl tokių jo pareiškimų ėmė įnirtingai svaidytis perspėjimais.
Prancūzijos karinis personalas šiuo metu oficialiai Ukrainos pajėgų Ukrainoje neapmoko ir joms nepadeda.
Rusija yra perspėjusi dėl tokio žingsnio ir pažadėjo sunaikinti bet kokią į šalį atsiųstą karinę techniką iš Vakarų.
Ukrainos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, jog instruktorių klausimas šiuo metu vis dar yra derinamas su Paryžiumi ir kitomis sąjungininkėmis.
15:10 | Putinas 2008 m.: Krymas – tai Ukraina, jokių ginčų dėl to nėra
Dabar gali būti sunku patikėti, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, taip aršiai bandantis įtikinti visus „Ukrainos neegzistavimu“ ir 2014-aisiais okupavęs Krymo pusiasalį, dar 2008 m. viešai dievagojosi, jog Rusija jokių pretenzijų Ukrainai neturi, o Krymas yra Ukrainos teisėtos žemės.
14:46 | Naujausia apklausa: pusė ukrainiečių nepatenkinti Zelenskio prezidentavimu
49 proc. ukrainiečių mano, kad per Volodymyro Zelenskio prezidentavimo laikotarpį pablogėjo šalies ekonominė padėtis, skelbia gegužė 16–22 d. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa.
Tačiau 16,5 proc. jų tai pirmiausia sieja su Rusijos pradėta invazija, o 23 proc. – pirmiausia su klaidingais valdžios institucijų veiksmais (dar 9 proc. nurodė abi priežastis), rašo „Ukrainska Pravda“.
43 proc. ukrainiečių mano, kad per penkerius V. Zelenskio prezidentavimo metus demokratijos padėtis Ukrainoje pablogėjo, iš jų 28 proc. įsitikinę, kad taip atsitiko dėl valdžios institucijų bandymų apriboti piliečių teises ir laisves.
14:17 | „Bild“: Ukrainos kariuomenė ruošiasi ypatingai misijai, taikiklyje – Krymo tiltas
Ukrainos kariuomenė, panašu, ruošiasi vėl smogti Krymo tiltui, skelbia Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis keliais ekspertais ir karo analitikais.
13:55 | Ukraina: Italija atsiųs dar vieną oro gynybos sistemą
Kyjivas antradienį pranešė, kad Italija atsiųs Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą – šios ginkluotės ukrainiečių pareigūnai prašo savo sąjungininkų, kad atremtų Rusijos oro atakas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šaliai skubiai reikia dar bent septynių sistemų. Vien rytinei Charkivo sričiai, kurioje Maskva neseniai pradėjo naują antžeminį puolimą, ginti, jų reikia bent dviejų.
13:11 | Sevastopolyje rusai dislokuoja oro gynybos sistemas S-300 tarp gyvenamųjų namų
Ukrainai ir toliau ilgojo nuotolio tiksliais smūgiais naikinant Rusijos oro gynybos potencialą laikinai okupuotame Kryme, panašu, kad įsibrovėliai nusprendė griebtis gyvojo skydo taktikos, jie dislokuoja sistemas S-300 gyvenamuosiuose rajonuose.
Pastebėta, kad Sevastopolyje rusai stato priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginius S-300 gyvenamajame kvartale, arti privačių namų, tai sukėlė siaubą vietos gyventojams, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij Veter“.
12:50 | Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis smogė keltų perkėlai Kryme ir naftos terminalui Rusijoje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis sėkmingai atakavo keltų perkėlą laikinai okupuotame Kryme ir naftos terminalą Rusijos Krasnodaro krašte.
Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Praėjusią parą Oro pajėgos bei Ukrainos gynybos pajėgų raketų kariuomenė ir artilerija atakavo penkis Rusijos kariuomenės gyvosios jėgos susitelkimo rajonus, keturias oro gynybos sistemas, vieną artilerijos sistemą ir du amunicijos sandėlius, rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos Belgorodo srityje buvo smogta oro gynybos kompleksui S-300/400. Teigiama, kad smūgiui buvo panaudota sistema HIMARS.
12:07 | Ukrainos pergalė – neišvengiama: britų kariuomenės vadas įvertino situaciją fronte
Didžiosios Britanijos vyriausiasis kariuomenės vadas admirolas Tony Radakinas neabejoja, kad Ukraina pajėgi laimėti karą prieš Rusiją. Pasak jo, iki birželio pabaigos Rusija Ukrainoje praras 500 tūkst. karių, skaičiuojant ir sužeistuosius.
„Mes jau turime 800 dienų karo, kuris, pagal V. Putino prognozes, turėjo trukti tris dienas“, - sakė britų kariškis.
Pasak jo, dabar Rusija kontroliuoja mažiau Ukrainos teritorijų nei 2022 m.
„Tačiau reikia žiūrėti kiek atsitraukus atgal. Jei grįžtumėte atgal į 2022 m. kovą, Rusija anuomet užėmė apie 17 proc. Ukrainos teritorijos. Šiandien ji turi 11 proc. Todėl Rusija vis dar deficite“, – patikslino jis.
Admirolas taip pat skatino Vakarų šalis toliau remti Ukrainą.
11:46 | Latvijos diplomatas: šalis nėra visiškai pasirengusi Rusijos invazijai
Šiandien NATO narė Latvija yra apsaugota kariniu požiūriu kaip niekada anksčiau. Bet ji nėra 100 proc. pasirengusi Rusijos invazijai.
Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Kļava.
Pasak diplomato, Latvija nemano, kad Rusijos įsiveržimo pavojus yra labai didelis. Bet ji kaip NATO narė nuolat bendradarbiauja su savo sąjungininkais ir skiria didelius išteklius gynybai ir kariuomenei.
„Tai – procesas. Negalima sakyti, kad esame pasirengę 100 proc. Nė viena pasaulio šalis nėra pasirengusi. Tobulinamos technologijos, vyksta pokyčiai šiuolaikiniame mūšio lauke, keičiasi taktika, karinė technika ir t. t.“, – pridūrė I. Kļava.
11:02 | Sėkmingas ukrainiečių proveržis – pavyko atsikovoti pozicijas Charkivo srityje
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko atsikovoti pozicijas Charkivo srityje, kur Rusijos pajėgos tęsia puolimą. Tačiau rusai sugebėjo prasiveržti Zaporižios kryptimi.
10:37 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 290 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų birželio 4 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 512 420 kareivių.
Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 794 tankų (+15), 15 020 šarvuotųjų kovos mašinų (+18), 13 345 artilerijos sistemų (+65), 1 092 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 827 oro gynybos priemonių (+3), 357 lėktuvų (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 10 766 dronų (+27), 2 268 sparnuotųjų raketų (+0), 27 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 18 228 automobilių (+69), 2 211 specialiosios technikos vienetų (+12).
10:00 | Praėjusią parą rusai pražudė du Donecko srities gyventojus, dar du sužeidė
Praėjusią parą, birželio 3-iąją, Rusijos kariškiai pražudė du Donecko srities gyventojus ir dar du sužeidė.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Birželio 3-iąją rusai pražudė du Donecko srities gyventojus – Mychailivkoje. Dar du žmonės srityje per parą buvo sužeisti“, – pažymėjo jis.
09:14 | NATO turi pasiruošti karui su Rusija per 2–3 metus – Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas
Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas Eirikas Kristoffersenas interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad NATO turi sugebėti pasiruošti karui su Rusija per 2–3 metus, nes būtent per tiek laiko Rusija sugebės atkurti savo kovinę galią.
„Matau langą, per kurį galime įgyvendinti reikalavimus, dėl kurių susitarė NATO: naują vadovavimo struktūrą, naujas pajėgų struktūras, naujus regioninius planus. Šiuos planus ir sprendimus galime įgyvendinti artimiausiais metais, tačiau turime paspartinti tempą. Turime tai padaryti per dvejus trejus metus, kad būtume pasirengę viskam, kas gali nutikti“, – sakė E. Kristoffersenas.
Jis patikslino, kad anksčiau buvo išsakyta nuomonė, jog Rusija atgaus gebėjimą vesti konvencinį karą per 10 metų.
„Bet aš manau, kad mes grįžtame prie trumpesnio nei 10 metų laikotarpio dėl pramoninės bazės, kuri dabar veikia Rusijoje“, – aiškino E. Kristoffersenas.
08:39 | D. Kuleba: Kinijos pozicija priklauso nuo karo Ukrainoje rezultatų
Kinija neskuba užimti pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu, nes jai svarbu, kaip baigsis konfrontacija. Jei Ukraina nugalės, Kinijos veiksmai bus suvaržyti. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pristatydamas Kyjive knygą „Karas ir nauji horizontai“, praneša portalas „rbc.ua“.
„Kai dėl Kinijos, tai jos strategija labai paprasta. Kinija turi savo didžių istorinių reikalų. Bijau, kad mes Ukrainoje tiesiog labai blogai suprantame Kiniją. Aš taip pat nepretenduoju į šimtaprocentį supratimą. Tačiau Kinija niekur neskuba dėl vienos paprastos priežasties: jai labai svarbu, kuo baigsis šis karas. Nes jei jis baigsis Ukrainos pergale, tai Kinijos veiksmai bus suvaržyti“, – sakė ministras.
08:15 | Dnipre oro gynyba numušė dvi raketas: krintančios nuolaužos sužeidė šešis žmones, tarp jų – kūdikis
Birželio 4-osios rytą Oro gynybos pajėgos Dnipre numušė dvi Rusijos raketas. Sužeisti šeši žmonės, tarp jų – vieno mėnesio kūdikis.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, dėl krintančių raketų nuolaužų buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, kilo gaisras, nukentėjo žmonės.
Tarp nukentėjusiųjų yra vaikų. Vieno mėnesio amžiaus berniuko būklė yra patenkinama, jis bus gydomas ambulatoriškai. 17-metis vaikinas nugabentas į ligoninę, jo būklė – vidutinio sunkumo.
07:38 | Pilki debesys virš Kremliaus sosto: Rusija netenka rekordiškai daug karių
Kyjivas teigia, jog nuo pat pilno masto invazijos pradžios, Rusija neteko rekordinio skaičiaus karių Ukrainoje. Ukrainos kariuomenė visą pastarąjį mėnesį reguliariai pranešdavo apie rusų karių aukų skaičių, kuris kasdien viršydavo 1000. Gegužės viduryje Kyjivo kariuomenė teigė, kad per vieną dieną Maskva neteko 1 740 karių. Tai buvo didžiausias kasdienių Rusijos aukų skaičius nuo plataus masto karo pradžios.
07:00 | Pirmadienį fronte Ukrainoje vyko 73 susirėmimai
Pirmadienį fronte vyko 73 susirėmimai tarp Ukrainos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Prie Pokrovsko ir Kupjansko rusai ypač aktyvūs, savo ataskaitoje pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas.
Kupjansko regione priešas didino savo aktyvumą ir surengė 11 atakų prieš Ukrainos pozicijas. Trys mūšiai tęsiasi prie Stelmachivkos, Berestovės ir Ternio. Siversko regione rusai mėgino pulti devynis kartus. Ukrainiečių daliniai septynias atakas sulaikė prie Rosdolivkos ir Ivano Darjivkos.
Kramatorsko regione šiuo metu tęsiasi keturi susirėmimai prie Ivanivskės ir Alebastrovės. Viena ataka sėkmingai atremta. Pokrovsko regione priešas, remiantis ataskaita, lieka aktyvus prie Novoleksandrivka Peršos ir Ptyčės. Šiame regione pirmadienį suskaičiuota 30 puolamųjų veiksmų.
Kurachovės regione atremtos devynios priešo atakos. Padėtis esą kontroliuojama. Prydniprovjos regione atremta dar viena ataka. Ten jau vyko trys susirėmimai.
