Šių „pilkosios zonos“ atakų, kurioms, pasak saugumo pareigūnų, dažnai vadovavo Rusijos karinė žvalgyba GRU, tikslas yra skatinti Ukrainos sąjungininkių nesutarimą, sutrikdyti karinį tiekimą Kyjivui ir išbandyti Vakarų ryžtą.
Apie tai rašo „Financial Times“.
Ieško būdų, kaip reaguoti
„Rusija bando pasiųsti žinią, kad ji yra visagalė ir nori išbandyti mūsų atsaką. Nes jei nereaguosime – išpuolių padaugės“, – „Financial Times“ sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Jis sakė, kad NATO sąjungininkai „bando išsiaiškinti“, kaip reaguoti, nesinaudojant 5-uoju straipsniu.
„Mes neketiname paleisti raketų į Rusiją dėl gana nedidelio masto incidento“, – pridūrė E. Rinkevičius.
Šis klausimas Vakarų valstybių darbotvarkėse atsirado po pastarųjų incidentų. Neseniai Jungtinės Karalystės sandėlyje, siejamame su pagalba Ukrainai, kilo gaisras. Vėliau imtasi sabotažo sąmokslo prieš JAV karines bazes Vokietijoje. Taip pat bandyta sutrikdyti Europos geležinkelių signalus ir GPS civilinės aviacijos navigacijos signalus Baltijos šalyse. „Microsoft“ kartu perspėjo, kad Rusija nukreipia „piktybinę dezinformaciją“ prieš Paryžiaus olimpines žaidynes.
Žada imtis veiksmų
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje sakė, kad į tokius išpuolius bus reaguojama.
„Žinome, ką jie daro. Ir prireikus atsakysime tiek individualiai, tiek kolektyviai“, – pridūrė A. Blinkenas.
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren sakė, kad Maskva bando „mus įbauginti“ ir labai svarbu, kad „mes neleistume, kad taip nutiktų“.
Neišspręstas klausimas – kaip. Pasak vieno „Financial Times“ anonimiškai kalbėjusiuo Vakarų patarėjo gynybos klausimais, Rusija turi labai išplėtotą hibridinio karo leksiką ir sistemingai ją taiko. Tuo tarpu Vakarai, priešingai, taip atsiliko, kad net „stokoja žodyno, ką reiškia hibridinis karas“.
Maskva „taip pat nuolat stebi mūsų reakcijas ir tikrina, kurie jų veiksmai veikia prieš imdamiesi daryti dar daugiau“, – pridūrė patarėjas.
Kylančios problemos
Viena iš problemų yra ta, kad incidentai dažnai atrodo atsitiktiniai ir nukreipti į taikinius, nesusijusius su Ukraina. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vienoje „Ikea“ parduotuvėje Lietuvoje kilęs gaisras, kuris, Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko nuomone, galėjo būti užsienio diversantų darbas.
Kita problema suformuluojant tinkamą atsakymą yra ta, kad incidentus dažnai įvykdo įgaliotiniai, todėl juos sunkiau priskirti tiesiogiai Rusijai. Kremlius nuolat atmesdavo Europos vyriausybių kaltinimus hibridiniu karu.
„Financial Times“ kalbėjęs vienas Vakarų kontržvalgybos pareigūnas sakė, kad Maskva vis dažniau naudojasi įgaliotiniais, nes neseniai Europoje buvo išsiųsti šimtai Rusijos diplomatų ir šnipų. Pasak pareigūno, daugelis alternatyvių operatyvininkų dabar yra surenkami iš nusikalstamų grupuočių, o tai yra ženklas, kad Vakarams pavyko apriboti Maskvos galimybes, nors tai taip pat kelia naujų pavojų.
„Yra didesnė žalos ir aukų tikimybė, nes užverbuoti asmenys nėra įgudę dirbti, pavyzdžiui, su sprogmenimis“, – sakė pareigūnas.
Dėmesys Lenkijai
Diversantai didelę dalį dėmesio nutaikė į Lenkiją, nes ji yra Vakarų karinių atsargų, tiekiamų kaimyninei Ukrainai, centras. Valdžios institucijos per pastarąjį mėnesį suėmė tuziną žmonių, apkaltintų šnipinėjimu ir sabotažo rengimu. Dauguma jų buvo užverbuoti iš organizuoto nusikalstamumo, o D. Tuskas teigė, kad jie „tiesiogiai susiję su Rusijos [žvalgybos] tarnybomis“.
Vakarai ėmė mąstyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis. Kaip išnagrinėta neseniai paskelbtoje ES ir NATO ataskaitoje ir JK parlamento tyrime, paprastai kova apima trijų etapų procesą.
Pirma – atpažinti, kad išpuoliai vyksta. Antrasis apima nacionalinio atsparumo stiprinimą – stiprinant kritinę infrastruktūrą, kibernetines kompiuterių sistemas ir didinant visuomenės žiniasklaidos raštingumą prieš dezinformacijos kampanijas.
Trečiasis žingsnis, kaip reaguoti, yra pats sunkiausias, nes reikalauja atgrasymo strategijos, apimančios patikimą atsaką, bet taip pat, kaip sakė vienas aukštas Vakarų pareigūnas, išvengiant „neetiškų ar neteisėtų priemonių, kurias naudoja Rusija“.
Viena iš galimų priemonių, kurią pasiūlė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, yra apriboti Rusijos diplomatų vizas, kad jie negalėtų keliauti už šalies, kurioje yra akredituoti, ribų. „Mums tikrai reikia veikti“, – sakė jis. Nors Praha pastaraisiais metais išvarė daugumą Rusijos diplomatų, o Čekijos sostinėje liko tik septyni, šimtai tebėra akredituoti Vienoje, iš kur jie gali keliauti bet kur Europoje.
Bet kuriuo atveju, pasak Vakarų pareigūnų, pagrindinė problema išlieka ta, kad Rusijos pilkosios zonos atakos yra nenuspėjamos, būna įvairių formų ir yra asimetriškos, todėl atsakas natūra gali padidinti konfrontaciją su Rusija.
E. Rinkevičius pateikė pavyzdį, kai Baltijos jūroje buvo nutrauktas povandeninis kabelis. Vienas iš būdų, pasak jo, būtų padidinti NATO patruliavimą jūroje. Ekstremalesnis variantas būtų uždaryti jūrą Rusijos laivams, nors tai būtų tolygu „karo paskelbimui“.
„Turėtume galėti aptarti visokius [atsakomuosius] būdus“, – sakė E. Rinkevičius. „Nesakau, kad juos visus galima panaudoti. Bet jei apsiribojame, be jokių diskusijų, tiesiog kviečiame tolesnius kūrybinius Rusijos veiksmus“, – perspėjo Latvijos prezidentas.
