Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra labai patenkintas susitikimu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, tuo metu, kai siekia telkti paramą savo šaliai, patiriančiai sunkumų mūšio lauke. V. Zelenskis susitiko su L. Austinu „Šangri La dialogo“ saugumo forumo, kuriame dalyvauja gynybos ministrai iš viso pasaulio, metu.

Rusijos kariškiai apšaudė Charkivo srities Mala Danylivkos bendruomenės Čaikivkos kaimą, skeveldros sužeidė 45 metų moterį. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Rusai apšaudė kaimą Mala Danylivkos bendruomenėje. 45 metų amžiaus vietos gyventoja patyrė skeveldrinių sužeidimų. Moteris nugabenta į ligoninę“, – rašoma pranešime. Patikslinama, kad buvo apšaudytas Charkivo rajono Čaikivkos kaimas. Birželio 1 d., apie 13 val. 20 min.

Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuras (UNOPS) pasiūlys pagalbą Lenkijos įmonėms, planuojančioms dalyvauti atstatant Ukrainą, penktadienį pareiškė lenkų aukšto rango pareigūnas, kurį cituoja naujienų agentūra PAP. Pasak Pawelo Kowalo (Pavelo Kovalo), ši JT agentūra, kuri specializuojasi atstatymo projektuose po konfliktinių situacijų įvairiose pasaulio dalyse, atidarys biurą Žešove, kuris siūlys informaciją ir kursus įmonėms, norinčioms dalyvauti tarptautiniuose konkursuose.

Kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ketinimai užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą padarius nuolaidų Putinui gali būti pavojingi ne tik Ukrainai, bet ir JAV pozicijoms pasaulyje. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu leidiniui „The Guardian“. Pasak Ukrainos valstybės vadovo, galimas Trumpo susitarimas su Putinu nesustabdys Rusijos diktatoriaus.

 Italijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pakartojo nepritariantis tam, kad Ukraina naudotų itališkus ginklus Rusijos teritorijoje, ir įspėjo, kad reikia vengti skubotų veiksmų. Tarp NATO sąjungininkių didėja pritarimas tam, kad Ukrainai būtų leista naudoti Vakarų tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, tačiau Roma tokiam leidimui vis dar nepritaria.

Estijos premjerė Kaja Kallas paragino Vakarų valstybes stiprinti karinę paramą Ukrainai, kadangi Rusijai laimėjus jos šalis taptų kitu agresijos taikiniu. Ji tai pareiškė interviu BBC, rašo portalas „eurointegration“. K. Kallas pažymėjo, kad Estijos vyriausybė Ukrainai remti skiria daugiau kaip 1 proc. savo BVP. „Jei tai darytų visos NATO šalys, Ukraina nugalėtų“, – įsitikinusi ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Singapūrą dalyvauti Šangri-La dialogo konferencijoje. Valstybės vadovas apie tai informavo „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. „Atvykau į Singapūrą dalyvauti Šangri-La dialogo konferencijoje – pagrindinėje platformoje saugumo temoms Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – parašė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į Singapūrą pasakyti kalbos svarbiame saugumo forume, naujienų agentūrai AFP šeštadienį sakė organizatoriai. Ukrainiečių lyderis stengiasi telkti paramą savo šaliai, fronto linijoje intensyvėjant Rusijos puolimui. „Šangri La dialogo“ saugumo forume V. Zelenskis kalbės sekmadienį, nurodė analitinis centras „International Institute for Strategic Studies“ (IISS).  Atskirai IISS nurodė AFP, kad V. Zelenskis pats atvyks į forumą.

Ukrainos 92-osios brigados bepiločių orlaivių padalinys „Kodas 9.2“ keliasi į naują vietą. Ten jie turės neįprastą, bet neapsakomai svarbią misiją – nuskraidinti bepiločius orlaivius į Rusiją ir mesti minas ant svarbiausių priešo kelių. Sutemos suteikia progą paruošti naują įrangą ir iškrauti savo šarvuotąjį automobilį „Humvee“. Kariams belieka tikėtis, kad tamsa apsaugos juos nuo nesibaigiančio rusų bepiločių lėktuvų srauto, kurie skraido virš galvų, ieškodami, į ką smogti.

Šeštadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos numušė 35 sparnuotąsias raketas ir 46 smogiamuosius dronus „Shahed-131/136“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak jo, birželio 1-osios naktį okupantai rusai surengė galingą raketų ir aviacijos ataką prieš kritinės infrastruktūros objektus įvairiuose Ukrainos regionuose, naudodami iš oro, jūros ir sausumos paleidžiamas raketas, taip pat „Shah...

Charkive gelbėtojai per Rusijos raketų ataką sugriautos gyvenamojo namo laiptinės griuvėsiuose rado dar vieno žuvusio žmogaus kūną. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Iš viso gelbėjimo ir paieškų operacijos vietoje rasti ir ištraukti 6 žuvusiųjų kūnai“, – sakoma pranešime. Darbai tęsiami. Smūgio vietoje dirba 70 Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojų ir 12 avarinės ir gelbėjimo technikos vienetų.

Naktį į šeštadienį Rusijos kariuomenė atakavo energetikos objektus penkiose Ukrainos srityse. Tai pranešė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas vėl apšaudo Ukrainos energetiką“, – rašoma pranešime. Pasak ministro, buvo atakuojami energetikos objektai Zaporižios, Dnipropetrovsko, Donecko, Kirovohrado ir Ivano Frankivsko srityse. Padariniai tikslinami. Energetikai juos jau šalina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per audienciją pas Švedijos karalių Karolį XVI Gustavą padėkojo už visapusišką paramą Ukrainai ir tvirtą solidarumą su ukrainiečiais prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba. V. Zelenskis ypač pažymėjo, kad Švedija suteikė laikiną prieglobstį daugiau kaip 35 tūkst. ukrainiečių.

Ukrainos trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojas, buvęs „Azov“ vadas Maksimas Žorinas sako, kad patys ukrainiečiai turėtų apsispręsti, kaip galėtų ginti savo šalį nuo šalies agresorės Rusijos.  Pasak jo, būtina suprasti, kad nėra galima „kariauti pusiau“. „Šiek tiek kariauti, šiek tiek žaisti su taisyklėmis ir draudimais, smogti ar nesmogti priešo teritorijoje“, – M. Žorinas.

Rusija prieš Ukrainą aktyviai naudoja Šiaurėjos Korėjos perduotas raketas, kurios smogia ne tik karo fronte atsidūrusiems šalies miestams. Šią žinią paskelbė „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi išslaptinta Pentagono ataskaita. „Atlikta analizė patvirtinta, kad Rusija prieš Ukrainą panaudojo balistines raketas, pagamintas Šiaurės Korėjoje. Ukrainos teritorijoje rastos Šiaurės Korėjoje pagamintų raketų nuolaužos“, – sakoma Pentagono pranešime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis penktadienį Prahoje pareiškė, kad Lenkija planuoja parengti šalyje gyvenančių ukrainiečių karo prievolininkų dalinį. Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, tai būtų veiksmingesnis būdas padėti Ukrainai nei siųsti į jos teritoriją mokymo misiją.

Mūšiuose už Ukrainą krito dar vienas savanoris iš Nyderlandų. Kaip praneša portalas NOS, kuriuo remiasi „Ukrinform“, Nyderlandų užsienio reikalų ministerija patvirtino šią informaciją. Gautomis žiniomis, vyras, kurio pavardė neskelbiama, kovojo Tarptautiniame legione ir žuvo gegužės 20 d. Donecko srityje netoli Časiv Jaro miesto. Jo palaikai pargabenti į tėvynę. Pažymima, kad tai jau trečias savanoris iš Nyderlandų, žuvęs Ukrainoje.

Rusijos kariškių pagrobtas naujienų agentūros UNIAN korespondentas Dmytro Chiliukas yra gyvas, jis tikisi būti paleistas iš nelaisvės. Tai pareiškė vienas iš ukrainiečių, kuriuos penktadienį pavyko grąžinti į Tėvynę iš Rusijos, praneša „Ukrinform“. „Aš beveik 11 mėnesių prasėdėjau su Chiliuku vienoje kameroje. Dmytro Chiliukas iš naujienų agentūros UNIAN. Jis perduoda kuo geriausius linkėjimus tėvams ir broliui ir praneša, kad yra gyvas. Jis tikisi, kad bus paleistas“, – sakė vyras.

NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A. Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“ „Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams.

Rusijos išpuoliai prieš Baltijos šalis šįkart Estijoje – be perspėjimo rusų pasieniečiai surinko ir pašalino valstybių sieną žymėjusius plūdurus Narvoje. Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus Atacms Rusijos teritorijoje, tačiau tik ginant Charkivą. O rusofašistai naktį raketomis atakavo daugiabutį Charkive – žuvo penki žmonės.     Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre penktadienį Stokholme pasirašė bendradarbiavimo saugumo srityje ir ilgalaikės paramos sutartį. Tai pranešė Ukrainos valstybės vadovo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiais metais Norvegija suteiks Ukrainai mažiausiai 13,5 mlrd. Norvegijos kronų (apie 1,2 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą.

Vokietija perduos Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų šalies oro gynybą nuo Rusijos agresijos, socialiniame tinkle X paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. „Labai svarbu ir toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą. Vokietija suteiks dar vieną sistemą „Patriot“ ir papildomai 500 mln. eurų.

Įsigaliojus mobilizacijos įstatymui, ji Ukrainoje padidėjo. Tai penktadienį per bendrą trečiojo Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferencija pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Kai dėl mobilizacijos, tai tik noriu, kad visi suprastų technines detales. Pas mus mobilizacija nebuvo pasibaigusi. Karo metu mobilizacija yra privaloma. Ji nesibaigia ir tęsiasi“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad, įsigaliojus naujam mobilizacijos įstatymui šalyje, pašauktų karių skaičius padidėjo.  Kaip skelbia UNIAN, penktadienį per bendrą trečiojo Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją žurnalistai V. Zelenskio paklausė, kiek šauktinių Ukrainoje iš viso bus pakviesta sugriežtinus mobilizacijos įstatymą. „Karo metu mobilizacija yra privaloma.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsitikinęs, jog tuomet, kai NATO neturi ryžtingos pozicijos dėl Ukrainos narystės Aljanse, Rusija pradeda daryti spaudimą ir naudojasi Vakarų troškimu išvengti eskalavimo, būtent jį ir pradėdama. Ukrainos diplomatijos vadovas tai sakė interviu OBOZ.UA, pranešė „Ukrinform“. Pasak D. Kulebos, šiuo metu labiausiai skeptiškos dėl Ukrainos narystės NATO yra dvi šalys - JAV ir Vokietija.

Iš rusų nelaisvės pavyko grąžinti jau 3 210 ukrainiečių. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas. Pasak jo, Ombudsmeno biuro darbuotojai apsikeitimo belaisviais vietoje stebi, kaip laikomasi žmogaus teisių, vadovaudamiesi tarptautine humanitarine teise ir Ženevos konvencijomis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį paragino Aljanso nares įsipareigoti išlaikyti ne mažesnę kaip 40 mlrd. eurų metinę karinę pagalbą Ukrainai, Aljanso užsienio reikalų ministrams susirinkus aptarti ilgalaikės paramos Kyjivui. „Nuo Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais sąjungininkės kasmet Ukrainai suteikė maždaug 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą. Turime kasmet išlaikyti bent tokio lygio paramą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino JAV sprendimą leisti Kyjivui su tam tikrais apribojimais naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus suduodant smūgius Rusijoje. „Tai yra žingsnis į priekį siekiant tikslo [...] suteikti galimybę ginti mūsų žmones, gyvenančius pasienio kaimuose“, – žurnalistams Švedijoje sakė V. Zelenskis.

 Rusija penktadienį paskelbė, kad pirmą kartą nuo vasario apsikeitė belaisviais su Ukraina. Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad buvo iškeisti 75 į nelaisvę paimti rusų kariai. „Po derybų 75 rusų kariai, kuriems nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus, sugrąžinti iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos. Mainais buvo perduoti 75 ukrainiečių karo belaisviai“, – nurodė ministerija. Žinią patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija rengia provokacijas prie Baltijos regiono sienų, penktadienį pareiškė Stokholme viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas galvoje pastarojo meto hibridinio karo atakas. „Akivaizdu, kad Rusija rengiasi provokacijoms Baltijos regione prieš [valstybių] sienas“, – sakė V. Zelenskis. Rusų sujudimas Prieš savaitę Estija pranešė, kad Rusijos pasieniečiai pradėjo šalinti valstybės sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.

JAV prezidento Joe Bideno sprendimas leisti Kyjivui naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus smūgiams Rusijoje „gerokai sustiprins“ Ukrainos kovą, penktadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos sekretorius. Atstovas spaudai Sergejus Nykyforovas sakė, kad Ukraina gavo „teigiamų signalų diplomatiniais kanalais dėl riboto JAV tiekiamų ginklų panaudojimo“ regione, besiribojančiame su Charkivu.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi prisijungti prie partnerių rengiant Kyjivo karius kovai su Rusijos invazija, ir teigė, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti į Ukrainą karinius instruktorius. „Lietuva, jei prireiktų, galbūt mokytų juos ir Ukrainoje, bendradarbiaudama su šalimis, kurios norėtų tai daryti“, – penktadienį interviu Singapūre „Bloomberg“ televizijai sakė I. Šimonytė.

Vokietija suteikė Ukrainai leidimą smogti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje, penktadienį pranešė kanclerio Olafo Scholzo  atstovas spaudai. Pagal tarptautinę teisę Kyjivas turi teisę gintis nuo atakų, vykdomų iš Rusijos vidaus, netoli sienos su Ukraina, sakė Steffenas Hebestreitas. „Todėl jis taip pat gali naudoti šiam tikslui tiekiamus ginklus [...] įskaitant mūsų tiekiamus ginklus“, – pridūrė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino JAV sprendimą sušvelninti ribojimus dėl amerikietiškų ginklų naudojimo prieš taikinius Rusijos teritorijoje. „Ukraina turi teisę gintis. Tai apima ir teisę pulti teisėtus karinius taikinius Rusijoje“, – sakė jis penktadienį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje. Šis faktas yra juo svarbesnis, nes Rusija atvėrė naują frontą ir iš šiaurės puola Charkivo sritį, pabrėžė J. Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė atvykęs į Švediją, kad kreiptųsi į sąjungininkus Šiaurės Europoje prašydamas atsiųsti daugiau ginklų sunkiai besiverčiančiai jo kariuomenei. „Šiandien esu Stokholme, kur vyksta trečiasis Ukrainos ir Šiaurės Europos viršūnių susitikimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas prieš birželio 15-16 dienomis Šveicarijoje vyksiantį pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašys bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą.

Kinija penktadienį pareiškė, kad jai būtų sunku kitą mėnesį dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje. „Susitikimo planai vis dar neatitinka Kinijos reikalavimų ir tarptautinės bendrijos lūkesčių, todėl Kinijai [būtų] sunku dalyvauti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Rusijos kariai perkelia pajėgas į Charkivo srities šiaurę iš kitų fronto linijos dalių, o tai rodo, kad Rusijos Federacija tęs puolimą Charkivo srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos Federacija perkelia papildomus pulkų ir brigadų dalinius iš kitų fronto linijos rajonų ir poligonų į Strilečą ir Lypcus bei Vovčanską Charkivo srities šiaurėje.

NATO generaliniam sekretoriui pareiškus, kad Ukraina gali smogti ir Rusijos teritorijoje esantiems  kariniams taikiniams, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja manąs, kad ukrainiečiai pajėgūs patys įsivertinti grėsmes ir identifikuoti taikinius. „Visada laikiausi nuomonės, kad ukrainiečiai yra visiškai pajėgūs nustatyti taikinį. Esu visiškai įsitikinęs, kad jie žino, mato ir supranta, ko reikia, iš kur kyla grėsmė. Suprantu, kad ne kiekviena Aljanso šalis taip mato.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje. „Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

Rusija Ukrainoje naudoja raketas iš Šiaurės Korėjos, teigiama naujoje Pentagono ataskaitoje, kurioje Pchenjanui jau seniai pareikšti kaltinimai siunčiant ginklus Maskvai grindžiami nuolaužų analizės duomenimis. Pentagono gynybos žvalgybos agentūros ataskaitoje remiantis viešai prieinamais vaizdais patvirtinama, kad šių metų sausį Ukrainos Charkivo regione rastos nuolaužos yra Šiaurės Korėjoje pagamintos trumpojo nuotolio balistinės raketos liekanos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlys valstybėms narėms kasmet skirti bent 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, nes tai yra jo iniciatyvos sukurti specialų Aljanso fondą dalis. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis NATO. Tikisi aptarti dar šiandien Tikimasi, kad J. Stoltenbergo pasiūlymas bus aptartas penktadienį, gegužės 31 d., vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus diskutuojama, kaip suteikti ilgalaikę paramą Ukrainai.

Rusija atakavo Kyjivą raketomis, Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, tačiau oro gynybos sistemos visus taikinius numušė, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Preliminariais duomenimis, priešai naudojo sparnuotąsias raketas. Krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą negyvenamajame pastate Kyjivo Holosijivsko rajone. Įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.

Ukrainos karo ekspertas mano, kad JAV sprendimas leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje yra tik pradžia. O, neilgai trukus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, manoma, galės panaudoti vakarietiškus ginklus ne tik Belgorodo srityje.

 Per rusų smūgius, suduotus Ukrainos rytuose esančiam Charkivo miestui, žuvo 3 žmonės, dar 16 buvo sužeista, penktadienį anksti ryte pranešė regiono gubernatorius Olegas Synegubovas. „Šiuo metu žinome apie tris žuvusius ir 16 sužeistų“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, atkreipdamas dėmesį, kad sužeistaisiais rūpinasi skubiosios medicininės pagalbos gydytojas, be to, per smūgį nukentėjo ir vienas skubiosios medicininės pagalbos automobilis.

JAV prezidento Joe Bideno administracija slapta suteikė Ukrainai leidimą smogti Rusijos teritorijoje naudojant amerikiečių tiekiamus ginklus, praneša „Politico“. Anot leidinio, šis leidimas yra tik dalinis. Ukrainiečiai JAV ginklus galės naudoti smogdami tik viena kryptimi – prie Charkivo krypties sienų.

Ukrainos įstatymų leidėjai ir žurnalistai ketvirtadienį paragino prokurorus ištirti įtariamą cenzūros skandalą šalies valstybinėje naujienų agentūroje „Ukrinform“.  Narystės Europos Sąjungoje siekianti Ukraina pažadėjo įgyvendinti reformas, iš kurių viena susijusi su žiniasklaidos laisve.  Kelios Ukrainos žiniasklaidos priemonės kaltina buvusį „Ukrinform“ vadovą Oleksijų Macuką, kad jis vykdė išskirtinai prezidento administraciją remiančią redakcinę politiką.

Rusai ketvirtadienį 20 kartų atakavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną – nukentėjo pramonės įmonė. Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per dieną priešas Nikopolio rajoną atakavo dvi dešimtis kartų. Daužė ir bepiločiais orlaiviais, ir artilerija. Buvo smogta Nikopolio, Marhaneco, Pokrovsko, Myrivkos ir Červonohrihorivkos bendruomenėms", – rašoma pranešime. Nukentėjo pramonės įmonė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas Taikos susitikimo išvakarėse pasirašys saugumo sutartį, rašoma „Financial Times“. Ukrainos prezidentas šią savaitę kritikavo J. Bideną dėl pasirinkimo vykti į priešrinkiminės kampanijos lėšų rinkimo renginį, o ne į Ukrainos taikos susitikimą Ženevoje.