Karas Ukrainoje

Ukrainos žvalgyba stebi pratybas Baltarusijos teritorijoje, šiuo metu iš ten pavojus negresia. Tai antradienį per televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pastaruoju metu pasienyje iš Baltarusijos teritorijos jokie veiksmai prieš Ukrainą nefiksuojami, Rusija ten neturi sausumos pajėgų dalinių, kurie galėtų kelti grėsmę mūsų šaliai“, – sakė jis.

Švedija stabdo planą perduoti Ukrainai lėktuvų „Gripen“, kad dėmesys būtų sutelktas į naikintuvų F-16 tiekimą. Tai antradienį Briuselyje žurnalistams pareiškė Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša „Ukrinform“. Pasak ministro, oro gynybos koalicijai priklausančios šalys paprašė Švediją luktelėti su „Gripen“ sistemos tiekimu.

Rusija reikšmingai suaktyvino samdinių iš Vidurio Afrikos šalių verbavimą į karą su Ukraina, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Verbuojami Ruandos, Burundžio, Kongo ir Ugandos gyventojai. Ukrainos žvalgybos duomenimis, afrikiečių verbavimą dalyvauti vadinamuosiuose „mėsos šturmuose“ Ukrainoje vykdo specialus Rusijos gynybos ministerijos padalinys.

Taikos derybos su Rusija įmanomos tik iš Ukrainos jėgos pozicijų, kurias remia Vakarų sąjungininkai. Tokią nuomonę antradienį Briuselyje prieš ES šalių gynybos ministerijų vadovų susitikimą išsakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas. Pasak jo, labai svarbu toliau teikti Ukrainai karinę paramą, pirmiausia – perduoti Kyjivui oro gynybos sistemų. Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina aktyvinti koalicijos pastangas aprūpinti Ukrainą bepiločiais orlaiviais.

Švedija antradienį pristatė naują pagalbos Ukrainai paketą, kuriuo siekiama paremti karo nuniokotos šalies energetikos sektorių. Ukrainos energetikos sektorius nuo pat plataus masto karo pradžios yra Rusijos smūgių taikinys.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo raginimui leisti Ukrainai vakarietiškais ginklais smogti taikiniams Rusijoje. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra DPA. „Kaip puolama šalis Ukraina neabejotinai turi visišką teisę panaudoti visas gynybos priemones“, – pareiškė P. Fiala.

Antradienį Kremlius kaip „absurdišką“ pasmerkė kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį tarptautinį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje, nes Rusija į jį nepakviesta.

Rusijos Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Tatarstane esančioje gamykloje planuojama kasmet pagaminti 6 000 kovinių dronų „Shahed“. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“. Pažymima, kad Rusijos verslininkai susitarimą dėl dronų gamyklos statybos pasirašė 2022 metų pabaigoje, kai nuskrido į Teheraną su palankiu pasiūlymu – 1,7 mlrd. JAV dolerių, kurie iš dalies būtų sumokėti aukso luitais.

Lenkija neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos karius į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su Rusija, antradienį pareiškė vyriausybė. Kyjivo Vakarų rėmėjos šiuo klausimu nesutaria. Kovoje su Maskvos pajėgomis Kyjivas yra priklausomas nuo Vakarų karinės pagalbos, tačiau daugelis sąjungininkių nerimauja dėl perspektyvos siųsti karius į mūšį su Rusijos kariuomene.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną bandant sužlugdyti kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje. „Putinas labai bijo šio taikos susitikimo, – lankydamasis Briuselyje sakė V. Zelenskis. – Jis bandė ir toliau bando sukliudyti šiam viršūnių susitikimui.

Belgija įsipareigojo iki 2028 metų pristatyti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 30 lėktuvų F-16, antradienį, prasidedant ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Belgijoje, paskelbė abi šalys. „Pirmą kartą tokiu susitarimu nurodomas tikslus naikintuvų F-16 skaičius – 30“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis. Pasak jo, šie lėktuvai bus pristatyti Ukrainai iki 2028 metų.

Ukrainos bepiločiai per pastarąją savaitę galimai atakavo bent kelias Rusijos radiolokacines ankstyvojo branduolinio smūgio perspėjimo stotis. BBC pažymima, kad tai „keista karo Ukrainoje eskalacija“, nes daugelis tų stočių yra skirtos stebėti tolimojo nuotolio balistinių raketų paleidimą ir yra Rusijos „branduolinio skydo“ dalis.

 Antradienį Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino šalis subalansuoti baimę dėl eskalavimo ir Ukrainos poreikį gintis bei sakė, kad Kyjivas turi teisę Vakarų ginklais smogti į Rusijos teritoriją. „Pagal karo įstatymą tai visiškai įmanoma ir nėra jokio prieštaravimo“, – susitikimo su ES gynybos ministrais pradžioje sakė J. Borrellis. „Turite subalansuoti eskalacijos riziką ir ukrainiečių poreikį gintis“, – paragino jis.

Mūšio lauke Ukrainoje rusų tankus T-90, kuriuos Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiais tankais pasaulyje“, ištiko neįprastas negalavimas, skelbia „The Telegraph“. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet netikėtai sugenda tanko bokštelis – jis ima chaotiškai blaškytis įvairiomis kryptimis.  Ryškiausias gedimo pavyzdys pasitaikė per mūšį Rytų Ukrainoje, Donecko srityje, kai Ukrainos kariai dviem JAV suteiktomis kovos mašinomis „Bradley“ susikovė su vienu iš Rusijos tankų.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė saugumo paktą su Belgijos ministru pirmininku Alexanderu De Croo, paskelbė Briuselio vyriausybė. Pirmadienį V. Zelenskis pasirašė dvišalę saugumo sutartį su Ispanija, pagal kurią Kyjivui buvo suteikta daugiau nei 1,1 mlrd. eurų pagalbos, įskaitant priešlėktuvines raketas, tankus „Leopard“ ir amuniciją.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas savo internetiniame kreipimesi į NATO parlamentinės asamblėjos sesijos dalyvius paragino kaimynines šalis iš savo teritorijų uždaryti dangų virš vakarinių Ukrainos regionų. Šalies gynybos ministerija apie tai pranešė feisbuke. „Rusija bando sunaikinti viską, ko negali užgrobti. Jie toliau žudo ir terorizuoja civilius gyventojus, nekaltus žmones.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo link Lypcų, Charkivo srityje, o rusai toliau puola netoli šios gyvenvietės ir Ternovos kaimo. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). „Ukrainos pajėgos neseniai šiek tiek pasistūmėjo į šiaurę nuo Charkivo miesto link Lypcų, pirmadienį vykstant nuolatinėms Rusijos atakoms gegužės“, – skelbia ISW analitikai.

Ukraina pirmadienį atsitraukė nuo pareiškimo, kad į šalį netrukus atvyks Prancūzijos kariniai instruktoriai, ir teigė, kad šiuo klausimu vis dar derasi su Paryžiumi ir kitais sąjungininkais. Ukrainos gynybos ministerija pateikė savo paaiškinimą, kariuomenės vadui Oleksandrui Syrskiui pareiškus, kad į karo nuniokotą šalį netrukus atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis Belgijoje, kur pasirašys naujausią iš virtinės saugumo susitarimų su Vakarų sąjungininkais, pirmadienį pranešė belgų ministro pirmininko biuras. Ukrainos lyderis į Briuselį atskris iš Ispanijos, tęsdamas kelionę po kelias Europos šalis, kuria siekia sutelkti paramą Kyjivui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad Ukrainai turi būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių yra atakuojama šalis.  Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Mažam berniukui teko suaugti per naktį – netekęs tėvų nuo raketos smūgio trokšta jų paklausti, kaip jam toliau gyventi Donecko srityje rusų raketai smogus į gyvenamąjį namą 10-metis Nikolajus neteko abiejų savo tėvų.

Pasirodžius pranešimams, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas svarsto galimybę sudaryti paliaubas su Ukraina, Maskvos pasiuntinys JAV nurodė, kokia yra Kremliaus pozicija dėl galimybių užbaigti per pastaruosius dešimtmečius daugiausiai gyvybių nusinešusį karą Europoje. Pareigūnai Vašingtone abejoja, ar Maskva iš tiesų nori derybų būdu užbaigti karą.

JAV kariuomenė iš karo Ukrainoje suprato, kad turi problemų dėl dronų keliamos grėsmės, su kuria turima amunicija negalėtų efektyviai kovoti. Apie tai apžvalgoje rašo „The Telegraph“. Dronus naudoja karo reikmėms Plataus masto Rusijos karas su Ukraina, prasidėjęs 2022 m. vasarį, privertė abi konflikto puses daug investuoti į mažyčius sprogmenų prikrautus bepiločius orlaivius.  Praėjus daugiau nei dvejiems karo metams, ukrainiečiai kas mėnesį panaudoja net 100 tūkst.

Per Rusijos pirmadienį įvykdytą išpuolį viename pietinės Ukrainos Mykolajivo srities kaime žuvo trys žmonės, įskaitant du paauglius, ir dar šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. „Per Rusijos išpuolį Snihurivkoje žuvo trys žmonės ir šeši buvo sužeisti. Dvi iš aukų yra 17 metų mergina ir vaikinas“, – socialiniame tinkle paskelbė Vitalijus Kimas.

Prancūzija apsisprendė siųsti į Ukrainą savo karius, kurie instruktuos su okupantais kovojančius karius. Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.  „Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nuotoliu bendravo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu. Sveikinu Prancūzijos iniciatyvą siųsti instruktorius į Ukrainą, kad jie apmokytų Ukrainos karinį personalą.

Praėjusią parą, gegužės 26-ąją, Rusijos kariškiai sparnuotąja raketa smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas sparnuotąja raketa Ch-59 smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui“, – rašoma pranešime. Spaudos tarnyba pažymėjo, kad per ataką buvo apgadintas terminalas, žmonės nenukentėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos. Šioje konferencijoje, rengiamoje birželį, pasak jo, dalyvaus dešimtys užsienio šalių vadovų. „Mes nematome ten Rusijos, nes ji viską blokuos. Tai aišku“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskvai „taika nėra naudinga.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį sakė kalbą Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje. Jame D. Kuleba paragino šalis didininti ir paspartinti karinę pagalbą Ukrainai bei remti šalies smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje.

Rusams savaitgalį smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius pirmadienį išaugo iki 17, pranešė regiono prokuratūra. Socialiniame tinkle „Telegram“ Charkivo srities prokuratūra nurodė, kad nustatytos 13 aukų – 10 prekybos centro darbuotojų ir trijų lankytojų – tapatybės. Sužeisti 48 žmonės, o dar penki laikomi dingusiais. Rusija šeštadienį smogė parduotuvei „Epicentr“, ir ataka sukėlė didžiulį gaisrą.

Ispanijos sostinėje pirmadienį viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Kyjivo sąjungininkus visais įmanomais būdais spausti Rusiją sudaryti taiką daugiau nei dvejus metus trunkančiame kare.  Kiek anksčiau Maskva teigė užėmusi du kaimus Rytų Ukrainoje, o savaitgalį per Rusijos smūgį Charkivo miestui šiaurės rytuose žuvo keliolika žmonių. „Šiomis savaitėmis mūsų kariai ginasi nuo Rusijos puolimo, – sakė V. Zelenskis.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus, jau vadinamus „Tusko linija“. Planuojama sustiprinti priešo dronų stebėjimą ir antžeminę karinę gynybą, pasitelkiant įtvirtinimų ir užtvarų sistemą palei maždaug 700 km rytinės Lenkijos sienos. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys.

Bulgarijoje nesvarstoma galimybė siųsti šalies kariškius į Ukrainą. Tai pareiškė laikinasis Bulgarijos ministras pirmininkas Dimitaras Glavčevas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Bulgarijos nacionaliniu radiju. „Apie Bulgarijos kariškių siuntimą į Ukrainą niekada nebuvo kalbama“, – sakė D. Glavčevas Sofijoje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jis pažymėjo, kad su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė situaciją Juodosios jūros regione ir paramą Ukrainai.

Pirmadienį Ispanija pažadėjo milijardo eurų karinę pagalbą Ukrainai, ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirašius saugumo susitarimą. Sandoris „apima įsipareigojimą skirti milijardą eurų karinei pagalbai 2024 m.“, - sakė P. Sanchezas po derybų su V. Zelenskiu.

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus rytų Ukrainoje – vieną Donecko srityje, o kitą šiaurrytinėje Charkivo srityje. Gynybos ministerija kasdieniniame pranešime teigė, kad jos kariai „išlaisvino Netailovės kaimą Donecko srityje“ ir „Ivanivką Charkivo srityje“ – tai naujausi iš virtinės Rusijos teritorinių laimėjimų pastarosiomis savaitėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Ispaniją derybų su šios šalies ministru pirmininku Pedro Sanchezu. Abu lyderiai rengiasi pasirašyti dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl Madrido karinės pagalbos Kyjivui padidinimo. V. Zelenskiui 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku nusileidus Madrido Barachaso oro uoste, jį pasitiko Ispanijos karalius Felipė VI. Tikimasi, kad Ukrainos vadovas iškart vyks susitikti su P. Sanchezu.

 Rusijos pajėgos, kaip pranešama, telkia neįvardyto dydžio pajėgas Belgorodo srities vakaruose netoli sienos su Ukraina, greičiausiai siekdamos pritraukti Ukrainos pajėgas į šią teritoriją ir pasirengti puolamosioms operacijoms, kurių tikslas yra išplėsti Rusijos pozicijas šiaurės rytų Ukrainos pasienyje.

Ukrainai JAV skirtų milžiniškų lėšų ir karinės technikos – kurių bendra vertė 61 mlrd. dolerių – užteks tik šalies gynybai iki šių metų pabaigos, rašoma BBC tyrime. Jeigu Ukraina nuspręstų surengti sudėtingas ir brangiai kainuojančias kontrpuolamąsias karines deokupacijos operacijas, tai šių lėšų neužteks. Britų žurnalistai pažymi, jog Ukrainoje auga nepasitenkinimas dėl Vakarų šalių, ypač JAV, demonstruojamo neryžtingumo.

Pirmadienį Ispanija ketina paskelbti, jog skirs iki šiol didžiausią 1,1 mlrd. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“ „Tokios apimties karinę pagalbą Ispanija ketina skirti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per jo vizitą Madride šį pirmadienį“, – sakė leidinio šaltiniai. Pasak pranešimo, tai precedento neturinti Ispanijos karinė pagalba Ukrainai ar bet kuriai kitai šaliai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų persvarstyti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamą ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, nes tai trukdo Kyjivui apsiginti. „Atėjo laikas apsvarstyti, ar būtų teisinga panaikinti kai kuriuos įvestus apribojimus, nes dabar matome, kad ypač Charkivo regione fronto linija ir pasienio linija daugiau ar mažiau sutampa“, – sakė J. Stoltenbergas, viešintis Bulgarijoje.

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Beje, viena iš anuomet nurodytų karo priežasčių buvo ta, kad Ukraina neva stojo į NATO. Žinote ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimus – artimiausiu metu to nesitikima.

Švedija leido Ukrainai naudoti savo ginklus kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje pulti, pranešė švedų naujienų kanalas „Hallandsposten“. Žurnalistai apie tai nusiuntė užklausą Švedijos gynybos ministrui Palui Jonsonui ir gavo tokį atsakymą: „Ukraina susiduria su neišprovokuota ir neteisėta Rusijos agresija. Pagal tarptautinę teisę Ukrainai turi teisę gintis kariniais veiksmais priešo teritorijoje, jeigu tokie kariniai veiksmai atitinka karo įstatymus.

Sekmadienį Rusijos kariuomenė toliau apšaudė Donecko sritį, žuvo trys žmonės ir du buvo sužeisti. Apie tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra. „2024 metų gegužės 26 dieną okupantai apšaudė Siversko miestą. Dėl atakų savo namo kieme žuvo 86 metų moteris. Be to, Časiv Jaro miestas vėl pateko į Rusijos kariuomenės taikiklį. Nuo gyvybei pavojingų sužalojimų mirė gatvėje buvęs 42 metų vyras. Nugaros traumą patyrė 54 metų vietos gyventoja. Jai suteikta medicininė pagalba.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, siekiantį paspartinti pagalbos tiekimą kovai su Rusijos invazija, pranešė Madridas. P. Sanchezas priims Ukrainos prezidentą vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku, paskui surengs spaudos konferenciją, teigiama Ispanijos ministro pirmininko biuro pranešime.

Pirmadienio vakarą pasirodė pranešimai, kad Rusijos okupuotame Luhanske pasigirdo sprogimai. Ukrainos žiniasklaida praneša, kad iš karto po sprogimų kilo didelis gaisras.  Svarbiausi įvykiai:    23:55 | V. Zelenskis atmeta galimybę Maskvai dalyvauti taikos konferencijoje Šveicarijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos.

Rusams išvakarėse smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius sekmadienį, gelbėtojams tęsiant paieškas, išaugo iki 16, pranešė regiono gubernatorius. „Deja, jau užregistruota 16 žuvusiųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Dar 43 žmonės buvo sužeisti. Rusija šeštadienį smogė parduotuvei „Epicentr“, ir ataka sukėlė didžiulį gaisrą.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pakartojo neketinantis siųsti amerikiečių karių į Ukrainą, ir kartu gyrė JAV lyderystę pasaulyje – netiesiogiai atsakydamas į respublikonų varžovo Donaldo Trumpo kaltinimus silpnumu. „Ukrainoje nekariauja jokie amerikiečių kariai. Esu pasiryžęs, kad taip ir liktų, bet mes tvirtai stovime kartu su Ukraina ir būsime kartu su ja“, – sakė demokratas, kreipdamasis į prestižinės Vest Pointo karo akademijos absolventų laidą.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje. Rusijos kariuomenė „po sėkmingų kovinių veiksmų išlaisvino Berestovės gyvenvietę Charkivo regione“, pranešė ministerija.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis pasmerkė „brutalų“ Rusijos aviacijos smūgį prieš statybinių prekių parduotuvę Charkive. „Rusijos smūgis Charkivo prekybos centrui yra brutalus“, – sakė Ch. Michelis. „Rusijos pastangos terorizuoti civilius gyventojus vykdant agresijos karą prieš Ukrainą yra nusikalstamos, – pridūrė jis. – Kartu mes galime sustabdyti žiaurias Rusijos atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino JAV prezidentą Joe Bideną ir Kinijos vadovą Xi Jinpingą dalyvauti kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame taikos aukščiausiojo lygio susitikime. „Kreipiuosi į pasaulio lyderius [...] į Jungtinių Valstijų vadovą prezidentą Bideną ir Kinijos lyderį prezidentą Xi. Prašome paremti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą savo asmenine lyderyste ir dalyvavimu“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pranešime.