„Pagal karo įstatymą tai visiškai įmanoma ir nėra jokio prieštaravimo“, – susitikimo su ES gynybos ministrais pradžioje sakė J. Borrellis. „Turite subalansuoti eskalacijos riziką ir ukrainiečių poreikį gintis“, – paragino jis.
Ukraina spaudžia Vakarų rėmėjas leisti jai smogti į taikinius Rusijoje Kyjivui tiekiama ilgesnio nuotolio ginkluote. Svarbiausios rėmėjos, įskaitant JAV ir Vokietiją, nenori to leisti, nes baiminasi, kad bus įtrauktos į tiesioginį konfliktą su Maskva.
J. Borrellio požiūriui pritarė keli kiti susitikime Briuselyje dalyvaujantys gynybos ministrai. Nyderlandų ministrė Kajsa Ollongren sakė, kad Nyderlandai neturi jokių apribojimų ir tikisi, kad „šalys, kurių pozicija kitokia, ją pakeis“. „Visai įmanoma, kad jie turės suduoti smūgius ir Rusijoje“, – sakė K. Ollongren ir pridūrė mananti, kad dėl to „neturėtų kilti diskusijų“.
Estijos atstovas Hanno Pevkuras sakė „nuoširdžiai tikintis, kad visos šalys, turinčios šiuos aktyvus, taip pat duos leidimą Ukrainai“. „Nėra normalu, kad Rusija puola iš užnugario, o ukrainiečiai kovoja laikydami vieną ranką už nugaros“, – sakė jis.
Šie raginimai nuskambėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pirmadienį pareiškus, kad „atėjo laikas“ sąjungininkėms persvarstyti apribojimus, ypač kai Rusija iš savo teritorijos bombarduoja Ukrainos Charkivo miestą.
Diskusijos dėl to, ar Ukraina gali smūgiuoti į Rusijos teritoriją, verda NATO šalims ieškant Kyjivui labai reikalingų oro gynybos sistemų. J. Stoltenbergas praėjusį mėnesį sakė, kad sąjungininkės susitarė suteikti daugiau oro gynybos priemonių, bet nuo to laiko jokių naujų sistemų nebuvo pažadėta.
Nyderlandų ministrė K. Ollongren sakė, kad jos šalis dirba dėl iniciatyvos surinkti oro gynybos sistemą „Patriot“ ir pasiųsti Ukrainai, glaudžiai bendradarbiaudama su keliomis partnerėmis. „Mes pristatysime kelias sistemos dalis iš savo pajėgumų, kad galėtume surinkti visą sistemą ir pasiųsti ją Ukrainai“, – sakė ji.
