Karas Ukrainoje

Žuvusiųjų per Rusijos šeštadienį įvykdytą smūgį statybinių medžiagų parduotuvei Ukrainos rytiniame Charkivo mieste skaičius pakilo iki 11 žmonių, pranešė regiono gubernatorius, o Ukraina buvo intensyviai apšaudoma visą naktį. O Lenkija paskelbė pakėlusi karinius lėktuvus, siekiant užtikrinti šalies saugumą. „Deja, „Epitsentr“ aukų skaičius pakilo iki 11 žmonių“, – pranešė Charkivo srities gubernatorius Olegas Synjehubovas „Telegram“, turėdamas omenyje šeštadienį nukentėjusią parduotuvę.

Ukrainoje paskutinį gegužės sekmadienį švenčiama Kyjivo diena. Jau trečius metus ši diena iš eilės pažymima karo padėties sąlygomis, praneša „Ukrinform“. 482 metai yra oficialiai pripažinta Kyjivo įkūrimo data. Pasak legendos, jį įkūrė kunigaikštis Kijus ir jo broliai Ščekas bei Choryvas, taip pat jų sesuo Lybida. Miestas buvo pavadintas Kijaus vardu. Pirmą kartą Kyjivo diena buvo pažymima 1982 metais, kai miestui sukako 1500 metų. Nuo to laiko ši šventė švenčiama kasmet.

Naktį iš gegužės 25 į 26 dieną rusai paleido į Ukrainą 14 raketų ir 31 droną. Apie tai „Telegrame“ paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 26 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 501 190 karių. Vien per pastarąją parą žuvo arba buvo sužeista 1 110 karių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Žmonių, žuvusių per Rusijos smūgį Charkivo mieste esančiam prekybos centrui, skaičius sekmadienį išaugo iki 11, pranešė regiono gubernatorius, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė išpuolį kaip „niekšišką“. „Deja, „Epicentre“ žuvusiųjų skaičius išaugo iki 11 žmonių“, – Charkovo regiono gubernatorius Olehas Syneguhovas pranešė „Telegrame“, turėdamas omenyje šeštadienį atakuotą parduotuvę.

Rusofašistai ir toliau žudo Charkivo žmones. Pavakarę numetė aviacinę bombą ant didelės statybinių prekių parduotuvės, kurioje buvo šimtai žmonių. Putinas negailestingai Charkivui smogė po to, kai Minske išdėstė savo taikos Ukrainoje planus. Tačiau jis tik dar kartą įrodė, ko tokios kalbos vertos. Tad mes ir toliau raginame remti Ukrainą. Ją remia ir NATO generalinis sekretorius – paragino sąjungininkus leisti Ukrainai Vakarų ginklais smogti ir Rusijos teritorijoje.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas šeštadienį pareiškė, kad per Ukrainos smūgį viename pasienio kaime žuvo du žmonės.  „Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Oktiabrskio kaimą iš raketų paleidimo įrenginio. Mano dideliam liūdesiui, žuvo du žmonės: vyras ir moteris patyrė daugybę su gyvybe nesuderinamų šautinių žaizdų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė jis.

Pasak „Ukrinform“ korespondento, „The New York Times“ duotame interviu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, jog Rusija turi sukaupusi 10 000 raketų S-300, tačiau pasaulyje yra tinkamų ginklų joms atremti. Deja, Ukraina šiuo metu neturi nei pakankamai šių ginklų, nei Vakarų partnerių leidimo juos panaudoti smūgiams prieš karinius objektus Rusijos viduje. V. Zelenskis teigė, kad ginklų naudojimas prieš karinius taikinius Rusijoje turėtų būti laikomas Ukrainos gynyba.

Estijos prezidentas Alaras Karis Suomijos visuomeniniam transliuotojui „Yle“  šeštadienį pareiškė, kad Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija, pirmiausiai reikia daugiau ginklų, o ne kalbų apie Vakarų karių atsiuntimą.  „Tai nėra mano ar net vyriausybės sprendimas. Sprendimą siųsti karius priima parlamentas“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiams reikia ne Vakarų karių, o ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

Per Rusijos smūgį statybinių medžiagų parduotuvei Charkivo mieste šeštadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir 33 buvo sužeisti.  Charkivo regiono vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad dvi rusų valdomos aviacinės bombos pataikė į statybinių medžiagų parduotuvę ir pražudė mažiausiai du žmonės, o dar 33 buvo sužeisti. Jis pridūrė kad po smūgio 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate kilo gaisras.  „Žuvo du žmonės. Tai buvo vyrai, kurie dirbo prekybos centre, – sakė jis.

Estija, Lietuva ir Latvija gali tapti kitais Rusijos taikiniais, nes Maskva šiose šalyse gali išbandyti NATO reagavimą. Kaip pranešė Kazachstano naujienų portalas „Vlast“, tai interviu žurnalistams iš Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes manome, kad grėsmė pirmiausia kyla Baltijos šalims – Estijai, Lietuvai ir Latvijai – ir apie tai informavome visus savo partnerius.

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai šeštadienį pareiškė „darantys pažangą“ dėl pasiūlymų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad padėtų finansuoti Ukrainą, tačiau susitarimo dar nepasiekė. Visgi ministrai įsipareigojo tęsti sankcijas Rusijai. Per dvi dienas trukusį G-7 susitikimą Šiaurės Italijoje, svarbiausias darbotvarkės klausimas buvo kūrybiškų, tačiau teisiškai pagrįstų sprendimų paieška, Kyjivui toliau įnirtingai prašant skirti daugiau lėšų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad šalies pajėgos susigrąžino mūšio lauko kontrolę Charkivo srityje, kur anksčiau šį mėnesį Rusija surengė netikėtą šturmą.  „Mūsų kariams pavyko perimti pasienio zonos, į kurią įžengė Rusijos okupantai, kovinę kontrolę“, – penktadienį sakė Ukrainos prezidentas.  Tačiau šie V. Zelenskio komentarai prieštarauja Rusijos pareigūnų pareiškimams.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos kariuomenė užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, kariai „perėmė Archangelskės kaimo kontrolę“ Donecko srityje. Šis nedidelis kaimas yra išsidėstęs netoli Očeretynės gyvenvietės, kurią Rusija tvirtino užėmusi šio mėnesio pradžioje. Tuo tarpu Ukrainos policija pranešė, kad per Rusijos atakas Donecke žuvo trys žmonės, o dar du buvo sužeisti. Ten per praėjusią parą buvo smogta daugiau nei 1 800 smūgių.

Kinijos parama Maskvai yra labai svarbus veiksnys Rusijos kare prieš Ukrainą, teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Kinija sako, kad nori palaikyti gerus santykius su Vakarais. Tačiau tuo pat metu Pekinas kursto karą Europoje. Negalite turėti abiejų dalykų“, – Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė J. Stoltenbergas.

Charkivo Slobidskio rajono prokuratūra pradėjo tyrimą dėl miesto apšaudymo raketomis „Iskander“, per kurį buvo apgadinta mokykla ir gyvenamieji pastatai. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities prokūratūra. „Tyrėjų ir prokurorų komanda užfiksavo dar vienos raketų atakų prieš Charkivą bangos padarinius.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gegužės 25 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 500 080 karių, įskaitant dar 1 140 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąją parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 650 Rusijos tankų (+15 per pastarąsias 24 val.

Eupatorijoje (laikinai okupuotas Krymas) pasigirdo sprogimai, o virš Novofedorivkos, kur yra įsikūręs Rusijos Sakų aerodromas, kyla dūmai. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“. „Eupatorijoje pasigirdo sprogimai, virš Novofedorivkos kyla dūmai. (...) Novofedorivkoje yra įsikūręs Sakų karinis aerodromas. Ten dislokuotas 43-iasis naikintuvų aviacijos pulkas, kuris yra aviacijos grupės, remiančios Rusijos karius Pietų Ukrainoje, branduolys.

Rusijos kariuomenė per praėjusią parą 342 kartus atakavo septynias Ukrainos Zaporižios srities gyvenvietes. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Priešas smogė du oro smūgius Novoandrijivkai. 112 įvairių modifikacijų dronų atakavo Huliaipolę, Levadnę, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką ir Novoandrijivką. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 25 kartus buvo apšaudyta Robotynė, Mala Tokmačka ir Huliaipolė.

Ankstesniuose karo etapuose Ukraina savo karinius išteklius sutelkė į karinius taikinius, pavyzdžiui, degalų sandėlius netoli fronto linijos ar strateginius aerodromus, kol Vakarų sąjungininkės stengėsi ir toliau užsukti Rusijos pinigų kranelį. Tačiau sankcijos turėjo tik ribotą poveikį Rusijos pelnui ir ekonomikai. Dabar Ukraina imasi veiksmų į savo rankas ir, užuot pasikliovusi Vakarų sankcijomis, fiziškai puola Rusijos energetikos infrastruktūrą.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai dalį, įskaitant šaudmenis, raketas, minas ir artilerijos sviedinius. Nuo gegužės 10 dienos, kai tūkstančiai Maskvos karių šturmavo sieną, Ukraina bando atsilaikyti Charkivo srityje. „Šiandien Jungtinės Valstijos skelbia, kad Ukrainai skiriama nauja reikšminga ginkluotės ir įrangos dalis, skirta paremti drąsius Ukrainos žmones, kurie gina savo šalį“, – sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Šiame 275 mln.

„Wall Street Journal“ sako, kad JAV gali greitai pakeisti padėtį Ukrainos Charkivo srityje, rašo UNIAN. Anot leidinio, JAV gali vienu sprendimu pakeisti situaciją – leisti Ukrainos kariuomenei JAV ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. „Ukrainiečiai negali konfrontuoti su rusais, kol jie neperžengs tarptautinės sienos“, – leidiniui sakė amerikiečių karo tyrimų instituto  analitikas George‘as Barrosas.

„Klaipėdos energija“ Ukrainai išsiuntė uostamiesčio centrinės katilinės sandėliuose laikoma nenaudojama energetinę įrangą. Kaip nurodo įmonė, katilinės sandėliuose yra saugomi veikiantys, tačiau šiuo metu nenaudojami ir artimiausiu metu nenumatyti panaudoti elektros ir termofikaciniai įrenginiai. Jie buvo atrinkti nuodugniai įvertinus būtinybę laikyti tokią įrangą kritiniame bendrovės rezerve.

Buvusio Ukrainos prezidento ir Vladimiro Putino sąjungininko Viktoro Janukovyčiaus lėktuvas „Dassault Falcon 900C“ (RA-09617) atskrido į Baltarusijos Gomelio oro uostą. Taip teigia civilinė karinės veiklos stebėsenos organizacija „Belaruski Gayun“. „12.50 val. į Gomelio oro uostą atskrido Viktoro Janukovyčiaus lėktuvas „Dassault Falcon 900C (RA-09617)“, – rašoma pranešime „Telegram“ tinkle. Kaip pažymima, paskutinį kartą V. Janukovyčius Baltarusijoje lankėsi 2022 metų kovą.

Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo pareiškė, kad Rusija siekia išbandyti NATO prie savo vakarinės sienos, kur Maskva suintensyvino provokacijas prieš kaimynines NATO valstybes nares, rašo „Ukrinform“. Penktadienį jis lankosi Latvijos sostinėje Rygoje, kur ir pakomentavo šią temą. Suomijos premjeras: Rusija išbando NATO Anot jo, šiuo metu Rusija galimai išbando NATO valstybes nares prie savo vakarinės sienos naujausiais veiksmais.

 Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras paskelbė, kad premjeras penktadienį telefonu konsultuosis su svarbiais ministrais, Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismui nurodžius žydų valstybei nedelsiant nutraukti karinę operaciją Rafache Gazos Ruožo pietuose.

Vokietija yra pasirengusi imtis tolesnių veiksmų, kad palūkanos už įšaldytą Rusijos turtą būtų naudojamos Ukrainai padėti, penktadienį pranešė finansų ministras Christianas Lindneris. Tačiau dėl to neturėtų kilti jokių „teisiškai nepalankių ar ekonomiškai rizikingų pasekmių“, – kalbėdamas šiaurės Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (D7) šalių finansų ministrų susitikime pasakė Ch. Lindneris.

 Prieš pat Rusijai pradedant puolimą Charkivo srityje, ji sutrikdė „Starlink“ palydovinio ryšio paslaugą, kuria Ukrainos ginkluotosios pajėgos plačiai naudojasi ryšiams, žvalgybai ir dronų atakoms. Apie tai pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis Ukrainos kariškiais ir pareigūnais. Elono Musko bendrovės „SpaceX“ valdoma „Starlink“ yra itin svarbi Ukrainos kariuomenei nuo pirmųjų karo su Rusija dienų, rašo leidinys.

Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai Rusijoje tikina, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs sustabdyti karo veiksmus kaimyninėje šalyje „derybų dėl ugnies nutraukimo keliu, kurios pripažintų dabartines fronto linijas“. Keturi „Reuters“ kalbinti Rusijos valdžios atstovai yra įsitikinę, kad V. Putinas ir toliau tęs agresiją Ukrainoje, „jeigu Kyjivas ir Vakarai į tai nesureaguos“. Jų teigimu, V. Putinas yra pasirengęs „kariauti tiek, kiek reikės“, tačiau yra pasirengęs ir ugnies nutraukimui – si...

Kremlius tikslingai šalina aukštus pareigūnus iš Rusijos Gynybos ministerijos ir jau ėmėsi aukštų karininkų, vadovaujančių Rusijos kovinėms operacijoms Ukrainoje, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. „Kremlius tikriausiai naudojasi įtarimais korupcija kaip pretekstu nuslėpti tikrąsias konkrečių žmonių, praradusių pasitikėjimą Rusijos Gynybos ministerijoje, atleidimo priežastis“, – rašo ISW analitikai.

Joe Bidenas greičiausiai praleis Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje šių metų birželį dėl vykstančios priešrinkiminės kampanijos Kalifornijoje, kurioje dalyvaus Holivudo žvaigždės. Pastaruoju metu dabartinis JAV prezidentas pastaruoju metu nusileidžia lėšų rinkime grįžti į valdžią siekiančiam Donaldui Trumpui. Susitikimas Šveicarijoje suplanuotas vykti birželio 15-16 dienomis, iškart po G7 šalių vadovų susitikimo Italijoje.

Jungtinės Valstijos penktadienį turėtų paskelbti apie papildomą 275 mln. dolerių (253,36 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, teigė du JAV pareigūnai. Tai bus ketvirtoji karinės pagalbos Ukrainai dalis po to, kai praėjusio mėnesio pabaigoje Kongresas priėmė ilgai atidėliotą užsienio pagalbos įstatymą, o prezidento Joe Bideno administracija pažadėjo užtikrinti nuolatinį ginklų tiekimą ir kuo greičiau pristatyti juos į fronto linijas.

Pirmoji pilotų grupė iš Ukrainos baigė mokymus skraidyti naikintuvais F-16, kurie vyko JAV karinėje bazėje Arizonoje. Tai ketvirtadienį pareiškė JAV nacionalinės gvardijos oro pajėgų atstovė spaudai Erin Hannigan, praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Politico“. „Pilotai buvo rengiami 162-ojoje Nacionalinės gvardijos aviacijos bazėje Tuksone“, – sakė E. Hannigan. Bet ji nepatikslino, kiek Ukrainos kariškių sudarė grupę, aiškindama tai operatyvinio saugumo reikalavimais.

Aluštoje, laikinai okupuotame Kryme, smogta okupantų rusų ryšių mazgui. Tai „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Ateš“ agentai praneša, kad Aluštoje buvo smogta okupantų rusų ryšių mazgui (karinis dalinys 28735)“, -  rašoma pranešime. Pažymima, kad tai buvęs Ukrainos karinis objektas, kuriuo dabar naudojasi okupantai. „Atrodo, kad buvo padaryta didelė žala įrangai ir žuvo daug okupantų.

Lenkija stiprina netoli sienos su Ukraina esančio Žešuvo-Jasionkos oro uosto, kuris yra Vakarų karinės pagalbos Ukrainai tiekimo centras, apsaugą. Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos  vadovas, ministras-specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. Kaip pažymėjo pareigūnas, Lenkija stiprina Žešuvo-Jasionkos oro uosto, per kurį gabenama 90 proc.

JAV paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė 275 mln. JAV dolerių, rašo UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 23:47 | Žiniasklaida: Rusija ir Šiaurės Korėja gali ruošti siurprizą, padėsiantį Trumpui laimėti Rusija ir Šiaurės Korėja gali planuoti staigmeną, kurį padėtų Donaldui Trumpui laimėti šį lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, rašo „NBC News“. Anot leidinio, Joe Bideno administracija šiuo metu vis labiau nerimauja dėl stiprėjančios Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyde...

Fronte Ukrainoje buvo sunaikinta itin reta transporto priemonė, rašo UNIAN. Anot leidinio, buvo sunaikintas labai retas rusiškas vikšrinis sniego motociklas GAZ-3344-20 „Aleut“. Sunaikinta reta transporto priemonė Kaip sako apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, nuo karo pradžios Ukrainoje buvo sunaikinti tik du tokie sniego motociklai. Pasak jo, ši technika buvo sukurta darbui Arkties regione ir nuo 2012 m. buvo gaminama Rusijoje, tačiau labai mažais, ribotais kiekiais.

Maskva ketvirtadienį užsipuolė „karštakošius“ JAV įstatymų leidėjus, kai pasigirdo vis daugiau raginimų leisti Ukrainai naudoti jai suteiktą amerikietišką ginkluotę Rusijai apšaudyti. Vienas iš raginančiųjų tai padaryti yra JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas.

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, pagalba Ukrainai yra viena iš „raudonųjų linijų“, kurias peržengus su dešiniųjų pažiūrų politikais po birželio 6–9 d. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų dirbama nebus. Tą ji pasakė ketvirtadienį per televiziją transliuotų debatų metu. U. Von der Leyen pirmesnių debatų metu buvo užsiminusi, kad jos vadovaujama vidurio dešinės „Europos liaudies partija“ galimai būtų pasirengusi dirbti su dešiniųjų parlamentinėmis frakcijomis.

Ukrainos kariuomenė ir toliau „tupdo“ rusų lėktuvus, praneša „Kanal 24“. Anot leidinio, ketvirtadienį ukrainiečiai numušė dar vieną rusų šturmo lėktuvą Su-25. Tai jau antras toks pat numuštas lėktuvas per dvi dienas. Trečiadienį ukrainiečiai tokį 11 mln. dolerių kainuojantį lėktuvą numušė Donecko srityje. Numušė rusų lėktuvą Lėktuvą numušė 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai. Leidinys rašo, kad kariai pažadėjo toliau tęsti rusų orlaivių medžioklę.

Per Rusijos raketų apšaudymą Charkive sužeistų žmonių padaugėjo iki 20, septyni žmonės žuvo, feisbuke pranešė gelbėjimo tarnyba. Rusija smogė Charkivo miestui ir regionui. Pranešta, kad per smūgį į Charkivo spaustuvę žuvo septyni žmonės, 17 buvo sužeisti. Spaustuvėje kilo didelis gaisras. Rusijos kariuomenė taip pat iš oro smogė Zoločivo kaimui Bohoduchivo rajone, ten sužeisti du žmonės, sugriautas vaikų darželis ir namai.

JAV penktadienį turėtų paskelbti apie naują 275 mln. dolerių (253 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, rašo AP. Papildomas pagalbos paketas būtų paskelbtas tuo metu, kai padėtis fronte Ukrainoje darosi vis labiau įtempta. Kas įeis į JAV pagalbos paketą? Apie tai AP patvirtino du JAV pareigūnai. Anot jų, į paketą įeina HIMARS sistemos, 155 mm ir 105 mm didelės galios artilerijos sviediniai.

Laikinai rusų okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) vėl gali nutrūkti elektros energijos tiekimas, rašo UNIAN. Ketvirtadienį 13.31 val. buvo atjungta išorinė linija, kuri jungia elektrinę su Ukrainos energetikos sistema.

Ukraina pradeda paleisti kalinius, tarnausiančius ginkluotosiose pajėgose pagal naują schemą, rodo regioninio teismo trečiadienio pranešimas. Kyjivas antradienį paskelbė, kad daugiau kaip 3 tūkst. Ukrainos kalinių pateikė prašymus įstoti į kariuomenę, parlamentui šį mėnesį priėmus įstatymą, leidžiantį tam tikrų kategorijų nuteistiesiems, pareiškusiems norą ginti savo šalį, prisijungti prie gynybos pajėgų.

Išplitusioje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip du tariamai rusų kariai bando gintis nuo ukrainiečių bepiločio drono atakos – vienas su lazda, o kitas su kastuvu. Kyjivui ir Maskvai rungtyniaujant bepiločių orlaivių lenktynėse, Ukrainoje vykstančiame kare rusai nenustoja stebinti savo išradingumu.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen ketvirtadienį paragino Italijoje susirinkusius Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių finansų ministrus parengti ambicingesnius variantus, kaip būtų galima panaudoti įšaldytą Rusijos turtą siekiant padėti Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija naudojasi tuo, jog jo šalis stokoja oro gynybos sistemų, ir rengia „žiaurius“ smūgius į pasienio miestelius ir miestus. „Rusijos teroristai naudojasi tuo, kad Ukrainai vis dar trūksta pakankamos oro gynybos ir patikimų gebėjimų naikinti teroristų paleidimo įrenginius jų buvimo vietoje – prie mūsų sienų“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė V. Zelenskis.

Ukrainos karinė žvalgyba skelbia žinanti, kur paslėpti Rusijos prezidento Vladimiro Putino bunkeriai. Be to, žvalgybos teigimu, turima informacijos, kiek tiksliai jų yra.  Išsamiau apie tai Ukrainos televizijai pasakojo Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas. Pasak jo, informaciją apie vietas, kuriose Kremliaus vadovas gali pasislėpti nuo pavojų grėsmė, Ukrainos pusė turi, be to, ji nuolat atnaujinama.

Panašu, kad Kremlius kuria sistemą vadinamųjų Rusijos „tėvynainių užsienyje“ statusui įteisinti, tai greičiausiai dalis pastangų sukurti informacines sąlygas pateisinti tolesnę agresiją ir hibridines operacijas užsienyje neva „ginant“ Rusijos tėvynainius, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.