Svarbiausi įvykiai:
23:47 | Žiniasklaida: Rusija ir Šiaurės Korėja gali ruošti siurprizą, padėsiantį Trumpui laimėti
Rusija ir Šiaurės Korėja gali planuoti staigmeną, kurį padėtų Donaldui Trumpui laimėti šį lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, rašo „NBC News“.
Anot leidinio, Joe Bideno administracija šiuo metu vis labiau nerimauja dėl stiprėjančios Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderių sąjungos.
Šeši JAV pareigūnai leidiniui nurodė, kad rengiasi galimoms Šiaurės Korėjos karinėms provokacijoms artėjant JAV prezidento rinkimams.
Pareigūnų teigimu, tuo gali būti siekiama sukelti sumaištį dar vienoje pasaulio dalyje, kai amerikiečiai spręs, ar į Baltuosius rūmus vėl siųsti prezidentą Joe Bideną, ar buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
„Neabejojame, kad Šiaurės Korėja šiais metais bus provokuojanti. Klausimas tik, kiek tai bus eskalavimas“, – sako vienas iš pareigūnų.
JAV žvalgybos pareigūnai apkaltino Rusiją kišimusi į 2016 m. rinkimus siekiant padėti išrinkti D. Trumpą. J. Bideno administracija palaikė įtemptus santykius su Rusija, jie pašlijo po to, kai 2022 m. ji įsiveržė į Ukrainą.
Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis V. Putinas apsilankys Šiaurės Korėjoje ir susitiks su Kim Jong Unu. Vakarai kaltina Rusiją ir Šaurės Korėja bendradarbiaujant, manoma, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai amunicijos, kuria smogiama Ukrainai.
Pareigūnai mano, kad V. Putinas gali paskatinti Šiaurės Korėjos lyderį imtis provokacijų per JAV prezidento rinkimus. Vis dėlto vienas aukšto rango pareigūnas sako, kad Rusija gali nesiryžti tokiam žingsniui. Anot jo, Kinija, kuri taip pat suartėjo su Rusija ir padėjo V. Putinui kariauti Ukrainoje, paprastai nenori nestabilumo regione.
Vis dėlto JAV pareigūnai pripažįsta, kad jie daug ko nežino apie Rusijos ir Šiaurės Korėjos aljansą ir apie tai, kaip jis galėtų toliau vystytis.
23:03 | Ukrainą pasiekė IRIS-T
Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš Vokietijos gavo dar vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą IRIS-T, skelbia „Der Spiegel“
Tai reiškia, kad Ukraina dabar turi keturias vidutinio nuotolio ir vieną trumpojo nuotolio Iris-T sistemas.
22:24 | Kasčiūnas: NATO viršūnių susitikime sunku tikėtis gerų žinių dėl Ukrainos
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tikėtis, jog Ukraina susitikimo metu sulauks gerų žinių ir bus pakviesta deryboms į NATO, mažai tikėtina.
„Dėl Ukrainos bus labai sunku tikėtis gerų žinių, nes NATO šalių pozicijos vis tiktai išsiskiria, kaip ir kada, kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų artėti su NATO ir tapti nare“, – penktadienį LRT televizijai sakė ministras.
L. Kasčiūno teigimu, dalis šalių Ukrainos narystės klausimą traktuoja kaip ankstyvą, todėl jo tiesiog vengia.
„Matant, kas yra vienoje pusėje, kas yra šiuo klausimu kitoje pusėje, turbūt tikėtis kokio nors bendro sprendimo ir proveržio šia kryptimi bus labai sudėtinga. Bet mes, kaip valstybė, ir toliau esame Ukrainos pusėje ir būsime tie, kurie sakys, kad pakvietimas turi būti Vašingtone“, – tikino krašto apsaugos ministras.
ELTA primena, kad NATO, minėsiančio 75-metį, viršūnių susitikimas vyks Vašingtone liepos 9–11 d.
21:52 | Žiniasklaida: Janukovyčiaus privatus lėktuvas nusileido Baltarusijoje
Buvusio Ukrainos prezidento ir Vladimiro Putino sąjungininko Viktoro Janukovyčiaus lėktuvas „Dassault Falcon 900C“ (RA-09617) atskrido į Baltarusijos Gomelio oro uostą.
Taip teigia civilinė karinės veiklos stebėsenos organizacija „Belaruski Gayun“.
„12.50 val. į Gomelio oro uostą atskrido Viktoro Janukovyčiaus lėktuvas „Dassault Falcon 900C (RA-09617)“, – rašoma pranešime „Telegram“ tinkle.
Kaip pažymima, paskutinį kartą V. Janukovyčius Baltarusijoje lankėsi 2022 metų kovą.
Žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienio popietę į Baltarusiją atvyko Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Šiandien jis turėtų susitikti su Baltarusijos prezidentu besiskelbiančiu Aliaksandru Lukašenka.
21:29 | JAV paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą
JAV paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė 275 mln. JAV dolerių, rašo UNIAN.
Į paketą įtrauktos HIMARS sistemos, taip pat paklausūs 155 mm ir 105 mm artilerijos sviediniai.
Pagalbos paketą taip pat sudaro prieštankinės sistemos „Javelin“ ir AT-4, prieštankinės minos, taktinės transporto priemonės, šaulių ginklai ir šaudmenys. Naujoji dalis, kaip patikino JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, bus išsiųsta artimiausiu metu. Anot jo, anksčiau Ukrainai skirtos atsargos jau pasiekė fronto liniją.
21:08 | Įtakingas leidinys: JAV vienu sprendimu gali pakeisti padėtį Ukrainoje
„The Wall Street Journal“ sako, kad JAV gali greitai pakeisti padėtį Ukrainos Charkivo srityje, rašo UNIAN.
Anot leidinio, JAV gali vienu sprendimu pakeisti situaciją – leisti Ukrainos kariuomenei JAV ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
„Ukrainiečiai negali konfrontuoti su rusais, kol jie neperžengs tarptautinės sienos“, – leidiniui sakė amerikiečių karo tyrimų instituto analitikas George‘as Barros‘as.
Jo įsitikinimu, šis JAV sprendimas „iš karto pakeistų mūšio lauką“ Charkivo srityje.
Dabartinė situacija leidžia Maskvai perkelti karius ir ginklus į frontą daug efektyviau nei kituose regionuose, kur jie turi išsisklaidyti ir maskuoti pozicijas už fronto linijos.
20:25 | Rumunija sulaikė šnipinėjimu Maskvai įtariamą vyrą
Rumunijos prokurorai penktadienį pranešė nurodę sulaikyti šnipinėjimu Maskvai įtariamą vyrą.
Į tai reaguodama vyriausybė paskelbė vieną Rusijos diplomatą persona non grata.
Tai pirmas tokio pobūdžio sulaikymas Rumunijoje nuo daugiau nei dvejus metus trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
Prokurorai teigė, kad sulaikytas Rumunijos pilietis „nuo 2022 metų stebėjo Rumunijos arba NATO karinius objektus, esančius netoli Tulčos savivaldybės“ prie sienos su Ukraina.
Jis įtariamas „rinkęs karinę informaciją ir fotografavęs karinę kovinę techniką bei personalo judėjimą pasienio su Ukraina teritorijoje“, sakė prokurorai. Nurodoma, kad informaciją šis asmuo perdavė Rusijos ambasados Bukarešte diplomatams.
Vėliau Rumunijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vienas Rusijos ambasados diplomatas buvo paskelbtas „persona non grata Rumunijos teritorijoje“ dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.
Ministerija pranešė, kad iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį ir pranešė jam apie šį sprendimą.
Pareigūnai neatskleidė šnipinėjimu įtariamo vyro amžiaus ir tapatybės.
Rumunijos žiniasklaida citavo neįvardytus šaltinius, sakiusius, kad šis vyras kaip nepriklausomas kandidatas siekė Ploješčio mero posto.
Tačiau jo pavardės nėra jokiame oficialiame birželio 9 dieną vyksiančių vietos valdžios rinkimų kandidatų sąraše.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lenkijoje, paaiškėjo įtariamo šnipinėjimo Maskvos naudai atvejų.
19:28 | Ukraina sureagavo į Putino norą „įšaldyti“ karą dabartinėmis sąlygomis
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sureagavo į Rusijos šaltinių pareiškimus apie tariamą Vladimiro Putino pasirengimą „įšaldyti krą“ Ukrainoje dabartinėmis sąlygomis, rašo UNIAN.
„Kodėl Rusijos šaltiniai staiga praneša žiniasklaidai, kad Putinas pasirengęs įšaldyti karą dabartinėje susidūrimo linijoje? Putinas desperatiškai siekia sužlugdyti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje. Jis baiminasi jo sėkmės. Jo kordonas siunčia šiuos netikrus signalus apie tariamą pasirengimą nutraukti ugnį, nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė ir toliau brutaliai puola Ukrainą“, – sako D. Kuleba.
Jo įsitikinimu, V. Putinas iš tikrųjų neturi jokio noro nutraukti agresiją.
„Tik principingas ir vieningas pasaulio daugumos balsas gali priversti jį pasirinkti taiką, o ne karą. Būtent to ir siekiama Taikos aukščiausiojo lygio susitikimu. Štai kodėl jis jo taip bijo. Ir todėl taip svarbu, kad jame dalyvautų kuo daugiau vadovų iš visų žemynų ir pasaulio dalių. Kai visas pasaulis išreikš paramą, kad būtų atkurta visa JT Chartijos ir tarptautinės teisės galia, Rusija bus priversta rinktis taikos naudai“, – teigia jis.
19:00 | NATO „solidarizuojasi“ su Estija po incidento pasienyje su Rusija
NATO „solidarizuojasi“ su šalimi nare Estija po incidento prie Rusijos sienos, Narvos upėje, skiriančioje dvi valstybes, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė pastebėję, kad rusai iš abi valstybes skiriančios Narvos upės pašalino sieną žyminčius plūdurus.
„NATO solidarizuojasi su mūsų sąjungininke Estija prieš bet kokią grėsmę jos suverenitetui“, – sakė J. Stoltenbergas socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ po pokalbio su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas.
18:39 | Žiniasklaida: Rusijoje užsidegė lėktuvas, kuriuo prieš tai skrido Putinas
Rusijoje užsidegė viršgarsinis strateginis bombonešis TU-160M, kuriuo neseniai skrido Vladimiras Putinas.
17:50 | Suomijos premjeras: Putinas šiuo metu išbando NATO
Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo pareiškė, kad Rusija siekia išbandyti NATO prie savo vakarinės sienos, kur Maskva suintensyvino provokacijas prieš kaimynines NATO valstybes nares, rašo „Ukrinform“.
Penktadienį jis lankosi Latvijos sostinėje Rygoje, kur ir pakomentavo šia tema.
Anot jo, šiuo metu Rusija galimai išbando NATO valstybes nares prie savo vakarinės sienos naujausiais veiksmais.
P. Orpo pažymi, kad „turime būti gerai pasirengę prieš bet kokio pobūdžio grėsmes, kylančias iš Rusijos“.
„Galbūt jie mus bando, bet mes to dar nežinome“, – sako jis.
P. Orpo priduria, kad Rusija išlieka „svarbiausia tiesiogine grėsme Europos saugumui“.
Jo nuomone, tarp visų provokacijų prieš Suomiją, Lietuvą ir Estiją yra ryšys.
Primename, kad Rusija pradėjo šalinti Estijos sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.
17:02 | Kremlius: Putinas rengiasi vykti oficialaus vizito į Šiaurės Korėją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankysis Šiaurės Korėjoje, penktadienį valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė Kremlius.
„Prezidentas Putinas yra gavęs kvietimą atvykti oficialaus vizito į Šiaurės Korėją. Vizitui rengiamasi. Po kurio laiko paskelbsime kelionės datą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Abi šalys, kurioms taikomos griežtos Vakarų šalių sankcijos, suartėjo Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Pchenjanas buvo apkaltintas ginklų tiekimu Maskvai.
Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja suteikė Rusijai milijonus artilerijos sviedinių karui su Ukraina, o Pchenjanas mainais gauna maisto produktų.
Vašingtonas ir Kyjivas taip pat kaltina Rusiją naudojant prieš Ukrainą Šiaurės Korėjos tiekiamas balistines raketas.
Pernai Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) surengė retą užsienio vizitą ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose susitiko su V. Putinu, siekdamas stiprinti ryšius.
Praėjusį kartą V. Putinas Pchenjane lankėsi 2000-aisiais, vos keli mėnesiai po to, kai užėmė Rusijos prezidento postą. Tuomet jis susitiko Kim Jong Uno tėvu Kim Jong Ilu (Kim Čen Iru).
Pastaraisiais metais Rusijos prezidentas taip pat rečiau vykdavo į užsienį – tiek dėl koronaviruso pandemijos, tiek dėl to, kad Rusija tapo labiau izoliuota pradėjusi karą Ukrainoje.
16:26 | Ukrainos pajėgų generalinis štabas imasi reformos
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atliko funkcinį tyrimą ir nusprendė optimizuoti personalo skaičių, rašo UNIAN. Jis bus sumažintas 60 proc.
Pasak generalinio štabo planavimo valdybos vadovo Jevheno Ostrianskio, vykdant reformą bus stiprinamos tos struktūros, kurios tiesiogiai vykdo kariuomenės grupių valdymą.
„Ši struktūra visų pirma yra pusiausvyra tarp poreikio reaguoti į grėsmes ir valstybės galimybių išlaikyti ir, svarbiausia, plėtoti ginkluotąsias pajėgas“, – cituojamas jis.
Tyrimas buvo atliktas šių metų vasario ir kovo mėnesiais.
J. Ostrianskis aiškina, kad šis procesas apima kelių karinių organizacinių struktūrų išformavimą, naujų formavimą, taip pat esamų optimizavimą. Minėtos priemonės padės panaikinti funkcijų dubliavimą, taip pat 60 proc. bus sumažintas darbuotojų skaičius.
„Atleidžiamų darbuotojų sąskaita planuojama iš naujo sukomplektuoti operatyvinio ir taktinio lygmens valdymo institucijas, taip pat kovinius karinius dalinius. Tai, savo ruožtu, leis rotuoti dalinius, kurie ilgą laiką vykdė kovines užduotis kovos veiksmų zonoje. Suprantame, kad karo sąlygomis pirmiausia reikia stiprinti tas struktūras, kurios tiesiogiai valdo karių grupes“, – sako jis.
15:09 | Kyjivas: Rusijos puolimas Charkivo srityje sustabdytas, Ukraina kontratakuoja
Ukraina penktadienį pranešė, kad sustabdė Rusijos sausumos puolimą Charkivo srityje ir dabar puola Maskvos pajėgas, šį mėnesį pradėjusias netikėtą šturmą šiame pasienio regione.
„Ukrainos gynybos pajėgos sustabdė rusų karius Charkivo sektoriuje ir vykdo kontrpuolimo veiksmus“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame kariuomenės pranešime.
14:41 | Netikėtas Putinui ištikimo Orbano spjūvis Rusijai: jei ji būtų pakankamai stipri nugalėti Ukrainą, tai jau būtų įvykę
Naujienų agentūra „Reuters“ cituoja Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris tradiciniame penktadienio interviu valstybiniam radijui Rusiją pavadino nepakankamai stipria nugalėti Ukrainą.
„Jei rusai būtų pakankamai stiprūs, kad nugalėtų ukrainiečius vienu smūgiu, jie jau būtų tai padarę“, – sakė Vengrijos premjeras.
Jis pabrėžė, kad NATO karinis potencialas gerokai viršija Ukrainos karinį potencialą, todėl mažai tikėtina, kad Rusija ar kuri nors kita šalis užpuls NATO.
„Nemanau, kad logiška, jog Rusija, kuri net negali nugalėti Ukrainos, staiga ateis ir praris visą Vakarų pasaulį. Tokia tikimybė yra labai maža“, – mano Vengrijos vyriausybės vadovas.
14:04 | Rengiasi paskelbti „naują Ukrainos prezidentą“: į Baltarusiją atskrido Janukovyčiaus lėktuvas
Buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus lėktuvas atskrido į Baltarusiją, šalyje susitinkant Aliaksandrui Lukašenkai ir Vladimirui Putinui, skelbia stebėsenos grupė „Belaruski Hajun“.
13:48 | Putinas pasirengęs „įšaldyti“ karą Ukrainoje dabartinėmis fronto linijos sąlygomis, – „Reuters“
Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai Rusijoje tikina, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs sustabdyti karo veiksmus kaimyninėje šalyje „derybų dėl ugnies nutraukimo keliu, kurios pripažintų dabartines fronto linijas“.
13:09 | Ukraina: Rusija įstrigo mūšyje dėl pasienio miestelio Vovčansko
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos įstrigo bandydamos užimti šiaurės rytinį pasienio miestelį Vovčanską, tačiau kovos rytiniame fronte išlieka intensyvios.
Po pradinės sėkmės „priešas visiškai įstrigo gatvių mūšiuose dėl Vovčansko ir patyrė labai didelius puolamųjų dalinių nuostolius“, – sakė O. Syrskis.
Tačiau jis pridūrė, kad prie rytinių Časiv Jaro, Pokrovsko ir Kurachovės miestų tebevyksta intensyvūs mūšiai.
12:28 | Netikėtoje kelionėje pas Lukašenką Putiną lydėjo „lėktuvas-dvynys“ ir naikintuvai
Rusijoje valdžią uzurpavusio Vladimiro Putino lėktuvą, skrydžio į Minską metu, lydėjo identiškas „lėktuvas-dvynys“, skelbiama baltarusių opozicijos žiniasklaidoje. Ankstesnio skrydžio į Minską metu tokių atsargumo priemonių Rusijos vadovo skrydžio metu nebuvo pastebėta.
12:15 | Naują mobilizacijos bangą rusai planuoja dar šiemet arba kitų metų pradžioje – „Financial Times“
„Financial Times“ skelbia, kad Kremlius gali skelbti naują mobilizacijos bangą dar šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
2022 m. rugsėjį Vladimiras Putinas pasirašė įsaką pašaukti į karinę tarnybą 300 000 žmonių. Ši priemonė sukėlė rimtų neramumų Rusijos visuomenėje. Nuo to laiko Kremlius bando įtikinti rusus tapti samdiniais. Junginės Karalystės Gynybos ministerija skaičiuoja, kad Rusijai per mėnesį taip pavyksta įdarbinti apie 30 000–40 000 karių.
Nepaisant didelių nuostolių, „Financial Times“ skelbia, kad Rusijos kariuomenė šiuo metu yra 15 proc. didesnė nei 2022 m., kai pradėjo invaziją į Ukrainą.
Tačiau „Financial Times“ daro prielaidą, kad siekdama išlaikyti savo pranašumą mūšio lauke Rusija netrukus gali būti priversta neapsiriboti nusistovėjusia verbavimo strategija. Be šio žingsnio neįmanomas ir naujas didelis puolimas.
„Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje nauja dalinės mobilizacijos banga bus neišvengiama“, – leidiniui sakė neįvardintas šaltinis.
Pasak jo, Rusijos valdžia vis dar pasirengusi paaukoti kai kuriuos operatyvinius laimėjimus fronte, kad rusai nesusidurtų su karu.
11:48 | „Rheinmetall“ laimėjo 300 mln. eurų NATO valstybės amunicijos užsakymą
Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ penktadienį pranešė gavusi NATO šalies užsakymą dėl artilerijos šaudmenų tiekimo.
Užsakymo vertė - beveik 300 mln. eurų ir apima kelias dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių ir kelis šimtus tūkstančių raketinio kuro užtaiso modulių, pranešė „Rheinmetall“.
Amunicija turi būti pristatyta 2024–2028 m., tačiau nepranešta, į kokią šalį.
„Rheinmetall“ teigimu, šį ir kitus nesenus užsakymus paskatino būtinybė šalims papildyti amunicijos, perduotos padėti Ukrainai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, atsargas.
11:24 | V. Orbanas: Vengrija nori „permąstyti“ savo narystę NATO, teisininkai dirba
Vengrija nori permąstyti savo narystę NATO. Kariškiai ir teisininkai jau dirba, rengdami naują koncepciją, kuri išskirtų šalį iš kitų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių.
Tai interviu valstybiniam radijui pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, kuria remiasi UNIAN.
„Mūsų teisininkai ir karininkai atkakliai dirba, kad išsiaiškintų, kokiu būdu Vengrija galėtų išsaugoti savo narystę NATO taip, kad jai nereikėtų dalyvauti NATO veiksmuose už Aljanso teritorijos ribų“, – sakė V. Orbanas.
10:55 | JAV pareigūnai: Vašingtonas Ukrainai skirs dar 275 mln. dolerių vertės karinės pagalbos
Jungtinės Valstijos penktadienį turėtų paskelbti apie papildomą 275 mln. dolerių (253,36 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, teigė du JAV pareigūnai.
Tai bus ketvirtoji karinės pagalbos Ukrainai dalis po to, kai praėjusio mėnesio pabaigoje Kongresas priėmė ilgai atidėliotą užsienio pagalbos įstatymą, o prezidento Joe Bideno administracija pažadėjo užtikrinti nuolatinį ginklų tiekimą ir kuo greičiau pristatyti juos į fronto linijas.
10:24 | Bidenas tikriausiai nevyks į Ukrainos taikos renginį, vietoje to dalyvaus lėšų rinkimo renginyje JAV
Joe Bidenas greičiausiai praleis Ukrainos taikos konfrenciją Šveicarijoje šių metų birželį dėl vykstančios priešrinkiminės kampanijos Kalifornijoje – kurioje dalyvaus Holivudo žvaigždės. Pastaruoju metu dabartinis JAV prezidentas pastaruoju metu nusileidžia lėšų rinkime grįžti į valdžią siekiančiam Donaldui Trumpui.
10:00 | Praėjusią parą rusai sužeidė du Donecko srities gyventojus
Praėjusią parą, gegužės 23-iąją, Rusijos kariškiai sužeidė du Donecko srities gyventojus.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, „gegužės 23 d. rusai sužeidė du Donecko srities gyventojus – Torecke“.
Kaip pabrėžė V. Filaškinas, bendras rusų aukų skaičius Donecko srityje (1 968 žuvusieji ir 4 915 sužeistųjų) pateikiamas neįtraukiant į jį Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių,
09:12 | Rusijos branduolinės pratybos: Putinas ketina įtraukti ir Baltarusiją
Valstybinė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad ketvirtadienį į Baltarusiją atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su šalies vadovu Aliaksandru Lukašenka ketina aptarti Baltarusijos dalyvavimą taktinio branduolinio ginklo pratybose.
„Pakalbėkime apie antrąjį pratybų etapą. Tai susiję su tiesioginiu mūsų draugų Baltarusijoje, kolegų karinėje srityje, dalyvavimu šiuose renginiuose“, – ketvirtadienį sakė V. Putinas.
Ketvirtadienio vakarą V. Putino lėktuvas nusileido Minsko oro uoste.
A. Lukašenkos spaudos tarnybos duomenimis, gegužės 24 d. Nepriklausomybės rūmuose Minske vyks iš pradžių siauro, o vėliau išplėstinio formato derybos.
08:28 | Rusijos kariškiai per parą 376 kartus atakavo Zaporižios sritį, žuvo žmogus
Per parą Rusijos kariškiai 376 kartus smogė Zaporižios sričiai. Priešas apšaudė aštuonias gyvenvietes.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas smogė keturis oro smūgius Novoandrijivkai, Malynivkai ir Huliaipolei. 130 įvairių modifikacijų dronų atakavo Huliaipolę, Levadnę, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką, Novoandrijivką. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 23 kartus buvo apšaudyta Robotynė, Mala Tokmačka ir Huliaipolė“, – parašė jis.
08:07 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 240 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gegužės 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 498 940 kareivių.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 635 tankų (+13), 14 775 šarvuotųjų kovos mašinų (+27), 12 902 artilerijos sistemų (+42), 1 080 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 813 oro gynybos priemonių (+0), 356 lėktuvų (+1), 326 sraigtasparnių (+0), 10 401 drono (+10), 2 209 sparnuotųjų raketų (+0), 27 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 17 569 automobilių (+56), 2 101 specialiosios technikos vieneto (+7).
07:30 | Lenkija stiprina oro uosto, iš kurio gabenama pagalba Ukrainai, apsaugą
Lenkija stiprina netoli sienos su Ukraina esančio Žešuvo-Jasionkos oro uosto, kuris yra Vakarų karinės pagalbos Ukrainai tiekimo centras, apsaugą.
Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos vadovas, ministras-specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas.
Kaip pažymėjo pareigūnas, Lenkija stiprina Žešuvo-Jasionkos oro uosto, per kurį gabenama 90 proc. Vakarų pagalbos Ukrainai, apsaugą po to, kai Lenkijoje buvo sulaikyta asmenų, įtariamų sabotažu šalies teritorijoje Rusijos naudai.
„Turime reikalų su užsienio valstybe, kuri Lenkijos teritorijoje vykdo priešiškas ir, vartojant karinį žargoną, kinetines operacijas“, – sakė T. Siemoniakas, pabrėždamas, kad „niekada anksčiau to nėra buvę“.
