Svarbiausi įvykiai:
23:59 | Rusai skelbia apie žuvusius Kryme
Okupuoto Krymo gubernatorius pranešė, kad du Aluštos miesto Kryme gyventojai žuvo per sprogimus pusiasalio teritorijoje.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Kryme nugriaudėjo virtinė sprogimų.
23:19 | Pranešama apie sprogimus Charkive
UNIAN ketvirtadienio vakarą taip pat praneša apie sprogimus Charkive. Čia pastarosiomis dienomis situacija yra įtempta, rusai suaktyvino savo karinius veiksmus.
23:09 | Pranešama apie sprogimus Kryme
Gegužės 23 d. okupuotame Kryme keliuose miestuose griaudėja sprogimai, rašo UNIAN. Skaičiuojama, kad nugriaudėjo nuo keliolikos iki kelių dešimčių sprogimų.
Pranešama apie Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbą.
22:38 | EK pirmininkei Ukraina yra ta raudonoji linija, kurią peržengus su dešiniųjų pažiūrų politikais dirbama nebus
Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, pagalba Ukrainai yra viena iš „raudonųjų linijų“, kurias peržengus su dešiniųjų pažiūrų politikais po birželio 6–9 d. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų dirbama nebus.
Tą ji pasakė ketvirtadienį per televiziją transliuotų debatų metu.
U. Von der Leyen pirmesnių debatų metu buvo užsiminusi, kad jos vadovaujama vidurio dešinės „Europos liaudies partija“ galimai būtų pasirengusi dirbti su dešiniųjų parlamentinėmis frakcijomis.
Parama ES, Ukrainai ir teisinei valstybei – tokios yra U. von der Leyen būsimo bendradarbiavimo sąlygos, baigiamuosiuose pagrindinių politinių frakcijų kandidatų į Europos Parlamentą Briuselyje debatų metu pasakė ji.
U. Von der Leyen teigimu, ji dirbtų su tais politikais, kurie atitinka „tris kriterijus: pirma, jie palaiko Europą, antra – Ukrainą, kitaip tariant, yra prieš Putiną, o trečia – remia teisinę valstybę“.
Tai reiškia, kad Marine Le Pen vadovaujamas Prancūzijos „Nacionalinis susivienijimas“, „Vokietijos alternatyva“ (AfD), Bulgarijos „Atgimimas“ ir „Lenkijos karalystės konfederacija“ savaime atkrenta, teigė U. von der Leyen.
„Galbūt visų jų pavadinimai bei principai ir skiriasi, bet juos vienija vienas dalykas – visi jie yra Putino draugai, norintys sunaikinti mūsų Europą. O mes neleisime, kad tai įvyktų.“
Tačiau U. von der Leyen leido suprasti, jog ji galbūt būtų pasirengusi dirbti su ES rinkimuose dalyvaujančia Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, kurios „Italijos brolių“ partija yra susijusi su Europos konservatorių ir reformistų frakcija.
22:05 | Fronte Ukrainoje sunaikinta reta rusų transporto priemonė
Fronte Ukrainoje buvo sunaikinta itin reta transporto priemonė, rašo UNIAN.
Anot leidinio, buvo sunaikintas labai retas rusiškas vikšrinis sniego motociklas GAZ-3344-20 „Aleut“.
Kaip sako apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, nuo karo pradžios Ukrainoje buvo sunaikinti tik du tokie sniego motociklai.
Pasak jo, ši technika buvo sukurta darbui Arkties regione ir nuo 2012 m. buvo gaminama Rusijoje, tačiau labai mažais, ribotais kiekiais.
„Tokios unikalios technikos atsiradimas Ukrainos kovų zonoje 2024 m. dar kartą patvirtina, kad labai trūksta šarvuotų kovos mašinų komponentų, ypač su padidintomis kryžminėmis galimybėmis, ir net kritiškai trūksta.
Verta pažymėti, kad tai ne pirmas atvejis, kai retos, unikalios transporto priemonės, kartais egzistuojančios net pavieniais egzemplioriais, sunaikinamos Ukrainos kovos zonoje“, – komentuoja jis.
21:36 | Kremlius pasmerkė raginimus leisti Kyjivui naudoti JAV ginkluotę Rusijoje
Maskva ketvirtadienį užsipuolė „karštakošius“ JAV įstatymų leidėjus, kai pasigirdo vis daugiau raginimų leisti Ukrainai naudoti jai suteiktą amerikietišką ginkluotę Rusijai apšaudyti.
Vienas iš raginančiųjų tai padaryti yra JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas.
Respublikonų partijai atstovaujantis M. Johnsonas trečiadienį žurnalistams sakė, jog tai, kad Ukrainai JAV suteiktos ginkluotės negalima naudoti Rusijos teritorijoje, „nėra gera politika“.
„Žinome, kad tarp JAV senatorių ir Kongreso narių yra daug karštakošių, manančių, kad jų pareiga yra pilti žibalą į ugnį“, – Rusijos žurnalisto Pavelo Zarubino paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas šiuos raginimus pasmerkė kaip „absoliučiai neatsakingą poziciją“, galinčią turėti „pavojingų pasekmių“.
Jis dar kartą pakartojo Maskvos poziciją, kad tarptautinė karinė pagalba konflikto baigties nepakeis ir pažadėjo, kad Rusija toliau kovos „iki pat to momento, kai pasieks visus iškeltus tikslus“.
„Manau, turime leisti Ukrainai kariauti taip, kaip jai atrodo tinkama“, – Vašingtone kalbėdamas su žurnalistais sakė M. Johnsonas, pasigirdus raginimams, kad derėtų atsisakyti JAV prezidento Joe Bideno politikos, jog amerikietiška ginkluotė neturėtų būti naudojama Rusijai pulti.
„Jie turi sugebėti gintis. O aš manau, jog tai, kad mėginame kontroliuoti jų pastangas, mums nėra gera politika.“
Ukraina reguliariai per sieną apšaudo Rusijos teritoriją, ypač Belgorodo regioną, teigdama, jog tokiu būdu keršija už išpuolius jos žemėse.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo armija puolimą šiaurės rytuose esančiame Charkivo regione šį mėnesį pradėjo tam, kad sukurtų buferinę zoną, padėsiančią apsaugoti jo šalies pasienio kaimus nuo ukrainiečių atakų.
Praėjusią savaitę lankydamasis Kyjive, JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas sakė: „Mes neskatiname smūgių už Ukrainos ribų ir nesuteikiame galimybių juos vykdyti, tačiau galų gale Ukraina turi pati priimti sprendimus, kaip ji ketina kariauti“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas šį mėnesį įvykusio vizito Ukrainoje metu sakė, kad Kyjivas „absoliučiai turi teisę duoti atsakomąjį smūgį Rusijai“.
20:40 | Rusija priėmė dekretą, leidžiantį konfiskuoti JAV turtą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo leidžiama konfiskuoti Jungtinėms Valstijoms, jų piliečiams ir bendrovėms priklausantį turtą Rusijoje, siekiant kompensuoti žalą tiems, kurie nukentėjo nuo Vakarų sankcijų Maskvai.
Vakarai įšaldė apie 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos finansinio turto, daugiausia jos centrinio banko atsargas, po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą.
O JAV Kongresas praėjusį mėnesį priėmė įstatymą, leidžiantį prezidentui Joe Bidenui panaudoti JAV įšaldytą Rusijos turtą specialiam fondui Ukrainai remti.
Rusijos dekretas suteiks teisę nuo sankcijų nukentėjusioms Rusijos bendrovėms, organizacijoms ir asmenims prašyti kompensacijos iš Rusijos vyriausybės.
Kompensacijos būtų mokamos iš Rusijoje esančio JAV priklausančio turto, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, įmonės, bankų sąskaitos ar akcijos.
Daug Vakarų bendrovių pasitraukė iš Rusijos nuo tada, kai ji pradėjo karą Ukrainoje. Toms, kurios pasiliko arba dar nebaigė parduoti savo verslų Rusijoje, dabar gali kilti pavojus, kad jų turtas bus konfiskuotas.
Tiek Maskva, tiek Vakarų sostinės dėl turto įšaldymo apsikeitė kaltinimais, kad vagia viena kitos turtą.
Per pastaruosius dvejus metus Rusija „laikinai“ valstybės kontrolei perdavė eilę vakariečiams priklausančių įmonių – tokius veiksmus Vakarų lyderiai ir bendrovės vadina nacionalizacija.
Europoje, kur yra didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto, didėja spaudimas dėl to, kaip jį panaudoti Ukrainai paremti.
Ketvirtadienį JAV iždo sekretorė Janet Yellen paragino Didžiojo septyneto (G7) šalis „ambicingiau“ panaudoti lėšas, kad padėtų Kyjivui.
20:18 | Rusija sulaikė dar vieną aukšto rango karininką dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais
Rusija ketvirtadienį sulaikė aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūną, kaltinamą piktnaudžiavimu įgaliojimais.
Tai jau penktas aukšto rango kariuomenės pareigūnas šį mėnesį sulaikytas Rusijoje.
Gynybos ministerijos valstybinių nurodymų užtikrinimo departamento pareigūnui Vladimirui Verteleckiui „pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais“, sakoma įtakingo Rusijos tyrimų komiteto pareiškime ir priduriama, kad jam paskirtas kardomasis kalinimas.
20:00 | Medžioklė tęsiasi: ukrainiečiai numušė dar vieną rusų lėktuvą
Ukrainos kariuomenė ir toliau „tupdo“ rusų lėktuvus, praneša „Kanal 24“. Anot leidinio, ketvirtadienį ukrainiečiai numušė dar vieną rusų atakos lėktuvą Su-25.
Tai jau antras toks pat numuštas lėktuvas per dvi dienas. Trečiadienį ukrainiečiai tokį 11 mln. dolerių kainuojantį lėktuvą numušė Donecko srityje.
Lėktuvą numušė 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai. Leidinys rašo, kad kariai pažadėjo toliau tęsti rusų orlaivių medžioklę.
„Dar vienas minus dviejų okupantų lėktuvas mūsų kryptimi. Dieną prieš tai mūsų vaikinai pastatė priešo Su-25 į nuolatinę stovėjimo aikštelę Donbaso stepėse. Jau šiandien nesustabdomi 110-osios brigados priešlėktuvinės ginkluotės šauliai numušė dar vieną“, – cituojami kariškiai.
19:34 | Buvęs „Azov“ vadas: šiandien Rusijos kariuomenė yra daug stipresnė nei 2022 m.
Plataus masto karo pradžioje, 2022 m., Rusijos kariuomenė buvo daug silpnesnė nei yra dabar, sako trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojas, buvęs „Azov“ vadas Maksimas Žorinas.
Apie tai jis kalbėjo Liga.net, rašo UNIAN.
„Juokėmės iš to, linksminomės, svajojome, kad rytoj, poryt, poryt, po dviejų savaičių viskas baigsis. Kol tęsėsi ši nesąmonė tarp kai kurių žmonių, rusai tuo tarpu prisitaikė, pasiruošė, jie modernizavosi“, – pastebi kariškis.
Anot jo, prie to, kad okupantų kariuomenė buvo nuvertinta, prisidėjo ir pačių ukrainiečių žurnalistai.
„Mes patys ėmėme įsileisti save į šią keistą būseną, į svajones, užuot sugrąžinę save į realybę“, – sako M. Žorinas.
Vis dėlto, jo akimis, dabartinė Rusijos kariuomenė labai skiriasi nuo tos, įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.
19:01 | Šaltiniai: JAV turėtų paskelbti naują pagalbos Ukrainai paketą
JAV penktadienį turėtų paskelbti apie naują 275 mln. dolerių (253 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, rašo AP.
Papildomas pagalbos paketas būtų paskelbtas tuo metu, kai padėtis fronte Ukrainoje darosi vis labiau įtempta.
Apie tai AP patvirtino du JAV pareigūnai. Anot jų, į paketą įeina HIMARS sistemos, 155 mm ir 105 mm didelės galios artilerijos sviediniai. Be to, į pagalbos paketą įtrauktos prieštankinės sistemos „Javelin“ ir AT-4, prieštankinės minos, taktinės transporto priemonės, šaulių ginklai ir šiems ginklams skirti šaudmenys.
18:15 | Smūgis į Charkivo gamyklą: žuvo septyni žmonės, sužeistųjų padaugėjo iki 20-ies
Per Rusijos raketų apšaudymą Charkive sužeistų žmonių padaugėjo iki 20, septyni žmonės žuvo, feisbuke pranešė gelbėjimo tarnyba.
Rusija smogė Charkivo miestui ir regionui. Pranešta, kad per smūgį į Charkivo spaustuvę žuvo septyni žmonės, 17 buvo sužeisti. Spaustuvėje kilo didelis gaisras.
Rusijos kariuomenė taip pat iš oro smogė Zoločivo kaimui Bohoduchivo rajone, ten sužeisti du žmonės, sugriautas vaikų darželis ir namai.
Per raketų atakas Charkivo rajone esančiame Liubotyne buvo sužeisti aštuoni žmonės.
17:57 | Putinas antrosios per naująją kadenciją kelionės į užsienį metu lankysis Baltarusijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja su dviejų dienų vizitu lankytis Baltarusijoje.
Ketvirtadienį vakare V. Putinas turėtų susitikti su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka, kad aptartų svarbius tarptautinius klausimus, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Abi šios šalys yra artimos sąjungininkės ir Minskas yra suteikęs Rusijai pagalbos šiai puolant Ukrainą, nors pats konflikte tiesiogiai ir nedalyvavo.
A. Lukašenka Maskvoje paskutinį kartą lankėsi gegužės 9 d., kai stebėjo Rusijos pergalės dienos paradą. Jo šalis smarkiai priklauso nuo Rusijos ekonominės, politinės ir diplomatinės pagalbos.
Ši kelionė bus antroji V. Putino išvyka į užsienį po to, kai gegužės pradžioje jis buvo perrinktas penktai kadencijai. Pirmosios kelionės metu V. Putinas lankėsi Kinijoje.
Pirmiau ketvirtadienį V. Putinas Maskvoje priėmė Bahreino karalių Hamadą bin Isa Al Khalifą, rašoma Kremliaus pranešime.
17:07 | Perspėjimas dėl Zaporižios atominės elektrinės: Rusija kuria itin pavojingą situaciją
Laikinai rusų okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) vėl gali nutrūkti elektros energijos tiekimas, rašo UNIAN.
Ketvirtadienį 13:31 buvo atjungta išorinė linija, kuri jungia elektrinę su Ukrainos energetikos sistema.
„Enerhoatom“ pabrėžia, kad sugedus šiai linijai, Zaporižios atominėje elektrinėje įvyks dar vienas visiškas elektros energijos tiekimo nutraukimas, o tai yra šiurkštus elektrinės darbo sąlygų pažeidimas ir avarijos grėsmė.
„Rusijos okupantai ir toliau kuria itin pavojingą situaciją Zaporižios AE. Siekiant užkirsti kelią blogiausių scenarijų vystymuisi, elektrinė turi kuo greičiau grįžti į teisėto operatoriaus „Enerhoatom“ kontrolę“, – pabrėžia bendrovė.
„Enerhoatom“ skaičiuoja, kad nuo karo Ukrainoje pradžios (2022 m. vasario 24 d.), Zaporižios AE jau bent aštuonis kartus buvo visiškai nutraukta elektra. Tokie trikdžiai kelia grėsmę įvykti didžiulei avarijai, perspėja specialistai.
Zaporižios elektrinę rusai okupavo vos pradėję plataus masto invaziją – 2022 m. kovo 4 d. Nuo to laiko Ukraina ir Rusija ne kartą kaltino viena kitą apšaudant elektrinę.
16:34 | Po atakų Charkive Kuleba ragina Ukrainai perduoti daugiau sistemų „Patriot“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį dar sykį paragino Kyjivo partnerius perduoti papildomų oro gynybos sistemų „Patriot“, Rusijai surengus mirtiną raketų ataką prieš Charkivo sritį.
Per Rusijos atakas Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai septyni žmonės ir daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti.
Pranešama, kad rusai per 20 minučių paleido 15 raketų.
Be kita ko, nukentėjo spaustuvė ir geležinkelio stotis.
„Šis siaubinga ataka turi priminti visiems pasaulyje, kad Ukrainai vis dar skubiai reikia septynių „Patriot“ sistemų“, – socialiniame tinkle „X“ sakė D. Kuleba ir padėkojo Vokietijai už tai, kad ši praėjusį mėnesį pažadėjo nusiųsti papildomą sistemą.
„Tačiau labai svarbu kuo greičiau gauti dar šešias ne tik dėl Ukrainos išlikimo, bet ir dėl taikos Europoje“, – pabrėžė jis.
„Visi turėtų aiškiai suvokti, kas pastatyta ant kortos. Kiekviena delsimo ir diskusijų diena ne tik kainuoja gyvybes, bet ir priartina didesnio karo Europoje galimybę“, – pridūrė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras „X“ taip pat paskelbė vaizdo įrašą, nufilmuotą Charkive po Rusijos išpuolio. Jame matyti juodas paketas ir girdėti, kad kažkas bando prisiskambinti žuvusiajam telefonu
„Garsas, kurį girdite iš to juodo paketo, yra skambutis, į kurį niekada nebus atsiliepta, nes papildomos „Patriot“ sistemos nebuvo laiku pristatytos Ukrainai“, – parašė D. Kuleba.
„Pristatykite jas dabar. Raginu visus, kurie gali daryti įtaką savo šalių vadovams, šiandien padaryti pareiškimus“, – tęsė jis.
Vokietija pasiūlė naują iniciatyvą, kuria siekiama išplėsti paramą Ukrainai oro gynybos sistemomis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) antradienį Kyjive sakė, kad iniciatyva jau surinko „beveik milijardą eurų“, kelioms sąjungininkėms skyrus papildomą finansinę paramą Ukrainos oro gynybos pajėgoms.
15:38 | Syrskis: rusai Charkivo srityje patyrė didelius nuostolius ir įsivėlė į gatvių mūšius Vovčanske
Charkivo srityje, Lipcevo gyvenvietės apylinkėse Rusijos pajėgos dėl patirtų didelių nuostolių perėjo į „aktyvią gynybą“, o Kislvkos gyvenvietės apylinkėse ukrainiečių situacija išlieka „sunki“, ten okupacinės pajėgos bando pasiekti Oskolo upę.
O. Syrskio teigimu, rusai puolimo Charkivo srityje patyrė ženklių nuostolių ir įsivėlė į gatvių mūšius Vovčanske.
Sunkiausia situacija fronte išlieka Pokrovsko ir Kurachovo gyvenviečių apylinkės Donecko srityje, rašoma UNIAN.
15:02 | Ukraina paleidžia pirmuosius kariuomenėje tarnausiančius kalinius
Ukraina pradeda paleisti kalinius, tarnausiančius ginkluotosiose pajėgose pagal naują schemą, rodo regioninio teismo trečiadienio pranešimas.
Kyjivas antradienį paskelbė, kad daugiau kaip 3 tūkst. Ukrainos kalinių pateikė prašymus įstoti į kariuomenę, parlamentui šį mėnesį priėmus įstatymą, leidžiantį tam tikrų kategorijų nuteistiesiems, pareiškusiems norą ginti savo šalį, prisijungti prie gynybos pajėgų.
14:43 | „Politico“: žlunga Vokietijos bandymas apsaugoti Ukrainos dangų
Berlynas skyrė 3 iš 11 JAV pagamintų oro gynybos „Patriot“ baterijų, daugiau kaip 50 trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Gepard“ ir raketų „oras-oras“, kad padėtų atremti balistinių raketų, bombų ir bepiločių orlaivių, nukreiptų į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, antplūdį.
Nepaisant to, „Politico“ rašo, kad Vokietijos bandymas apsaugoti Ukrainos dangų žlunga, nes nedaug šalių ryžosi sekti Vokietijos pavyzdžiu.
Aukšto rango Vokietijos politikai, įskaitant užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock ir gynybos ministrą Borisą Pistorių, jau kelias savaites ragina sąjungininkus skirti Ukrainai priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos baterijų „Patriot“.
A. Baerbock per vizitą Kyjeve pabrėžė šią skubą, pažymėdama, kad Berlynas padėjo surinkti 1 mlrd. eurų Ukrainos priešlėktuvinei gynybai. Tačiau kitos šalys reaguoja vangiai. „Politico“ pranešė, kad, nepaisant Vokietijos iniciatyvos, šalys partnerės ir toliau nesiryžta siųsti Ukrainai reikalingų baterijų.
14:18 | Per Rusijos atakas Charkivo srityje žuvo septyni, sužeisti 23 žmonės
Per Rusijos atakas Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje ketvirtadienį žuvo septyni žmonės, dar mažiausiai 23 – sužeisti, pranešė pareigūnai.
Charkivo regiono vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad septyni žmonės žuvo ir dar 16 buvo sužeisti srities centre – Charkivo mieste.
13:51 | Juodžiausias scenarijus Ukrainai – po karo gresia netekti pusės gyventojų
Pagal blogiausią scenarijų Ukrainoje po karo gali likti tik 25 mln. gyventojų. Palyginimui, 2021 m. šalyje gyveno 43,82 mln. žmonių, dabar šalyje skaičiuojami 37,8 mln. gyventojų.
13:29 | V. Zelenskis: Rusija „naudojasi“ tuo, kad Ukraina stokoja oro gynybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija naudojasi tuo, jog jo šalis stokoja oro gynybos sistemų, ir rengia „žiaurius“ smūgius į pasienio miestelius ir miestus.
„Rusijos teroristai naudojasi tuo, kad Ukrainai vis dar trūksta pakankamos oro gynybos ir patikimų gebėjimų naikinti teroristų paleidimo įrenginius jų buvimo vietoje – prie mūsų sienų“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė V. Zelenskis.
13:02 | Charkivo gubernatorius: regione evakuota beveik 11 tūkst. žmonių
Beveik 11 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione po to, kai Rusijos pajėgos gegužės 10 dieną pradėjo antžeminę ataką, ketvirtadienį pranešė srities gubernatorius.
12:01 | Slapti pokalbiai JAV prezidentūros užkulisiuose: įkalbinėja leisti Ukrainai atakuoti Rusiją
JAV prezidento Joe Bideno administracija Valstybės departamento iniciatyva šiuo metu aktyviai svarsto, ar leisti ukrainiečiams smogti Rusijos teritorijoje, naudojant amerikiečių ginklus, skelbia „The New York Times“.
Tiesa, leidinio teigimu, valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, kuris ką tik lankėsi Kyjive, pasiūlymas dar tik formuojamas. Kol kas neaišku, kiek jo kolegų iš artimiausios J. Bideno aplinkos jį palaiko. Pasak pareigūnų, dokumentas dar nebuvo oficialiai pristatytas prezidentui, kuris nėra linkęs leisti ukrainiečiams atakuoti Rusijos amerikiečių ginklais.
Tačiau diskusijoje dalyvavę pareigūnai leidiniui sakė, kad A. Blinkeno pozicija pasikeitė rusams pradėjus naują puolimą Charkive.
11:11 | Per Rusijos atakas Charkivo srityje žuvo du, sužeista 11 žmonių
Per Rusijos atakas Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje ketvirtadienį žuvo du žmonės, dar mažiausiai 11 – sužeisti, pranešė pareigūnai.
Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad du žmonės žuvo ir septyni nukentėjo šiame mieste.
Anot regiono vadovo Oleho Synjehubovo, dar po du žmones nukentėjo Zoločive ir Liubotyne.
I. Terechovas nurodė, kad mieste buvo girdėti mažiausiai 10 sprogimų.
10:40 | Norvegija nuo gegužės 29-osios uždraus atvykti į šalį rusų turistams
Norvegija nuo gegužės 29-osios nebeįsileis į šalį rusų, norinčių atvykti turistiniais ar kitais „nebūtinais“ tikslais, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.
10:16 | Sumų srityje rusai naktį ir rytą iš minosvaidžių apšaudė tris bendruomenes
Ketvirtadienio, gegužės 23-iosios, naktį ir rytą Rusijos kariškiai apšaudė tris Sumų srities bendruomenes, „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
Rusai surengė keturis Sumų srities pasienio teritorijų ir gyvenviečių apšaudymus. Užfiksuota 16 minosvaidžių smūgių.
Buvo apšaudytos Krasnopilios (7 sprogimai), Esmano (4 sprogimai) ir Šalyhino (5 sprogimai) bendruomenės.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, iš Sumų srities Bilopilios ir Vorožbos gyvenviečių buvo evakuota 1,5 tūkst. žmonių, tarp jų – daugiau kaip 200 vaikų.
09:41 | Valymas Rusijos kariuomenėje: sulaikytas Generalinio štabo generolas, Gerasimovo pavaduotojas
Rusijoje tęsiasi valymas kariuomenės gretose – po skambaus vieno iš Gynybos ministerijos šulų ir pernai situaciją kariuomenę kritikavusio generolo sulaikymo skelbiama apie Generalinio štabo vado pavaduotojo Vadimo Šamarino areštą.
09:12 | „Politico“: Zelenskis NATO prašys numušinėti raketas virš Ukrainos
„Politico“ skelbia, kad birželio 6 d. į Prancūziją vyksiantis Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketina paraginti Vakarus suteikti didesnę karinę paramą ir paprašyti NATO numušti Rusijos raketas, kaip tai padarė JAV ir Didžioji Britanija, kai Iranas atakavo Izraelį.
Be to, pasak leidinio šaltinių, Zelenskis taip pat reikalaus, kad Jungtinės Valstijos ir Europos šalys konfiskuotų Rusijos turtą – tai padėtų finansuoti Ukrainos gynybą ir tolesnį atstatymą.
Į Prancūziją V. Zelenskis vyksta paminėti 80-ųjų sąjungininkų karių išsilaipinimo Normandijoje metinių. Jubiliejuje dalyvaus ir JAV prezidentas Joe Bidenas.
08:54 | Praėjusią parą rusai apšaudė 17 Chersono srities gyvenviečių, sužeisti du žmonės
Praėjusią parą Rusijos kariuomenė apšaudė 17 Chersono srities gyvenviečių, sužeisti du žmonės.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
08:24 | JK gynybos ministras: Kinija siunčia Rusijai pagalbą, kurią ji naudoja Ukrainoje
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Kinija siunčia Rusijai pagalbą letaliomis priemonėmis, kurią, kaip spėjama, Maskva naudoja kare Ukrainoje.
„Šiandien galiu atskleisti, kad turime įrodymų, jog Rusija ir Kinija bendradarbiauja kuriant Ukrainoje naudojamą kovinę įrangą“, – Londone vykusioje konferencijoje sakė ministras.
07:53 | Juodojoje jūroje budi du Rusijos kariniai laivai
Ketvirtadienio, gegužės 23 d., 7 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi du Rusijos kariniai laivai, raketnešių nėra. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Viduržemio jūroje yra trys Rusijos laivai, tarp jų – du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 24 raketų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, manoma, kad iš laikinai okupuoto Sevastopolio į Novorosijską buvo permesti dar du Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai.
07:31 | Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios Rusijos šturmo lėktuvą Su-25
Ukraina netoli Pokrovsko miesto sunaikino Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, ketvirtadienį pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Tai jau penktas Ukrainos pajėgų numuštas šturmo lėktuvas šį mėnesį.
07:00 | Nacionalinio pasipriešinimo centras: rusai Pavolgyje stato filtravimo stovyklas
Rusai Pavolgyje stato filtravimo stovyklas, kurios atrodo kaip vadinamosiomis pionierių stovyklos, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos Pavolgyje plačiu mastu statomos filtravimo stovyklos, kurios atrodo kaip vaikams skirtos pionierių stovyklos. Ten dygsta greitai surenkami moduliniai nameliai, veikiau barakai, kuriuose tilps šimtai „lankytojų“, - rašoma pranešime.
Pažymima, kad tokiose zonose tikrinamas žmonių lojalumas okupacinei valdžiai, taip pat bandoma sukurti okupuotų teritorijų gyventojų duomenų bazę.
„Pastaruoju metu okupacinės kariuomenės laikinai kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje suaktyvėjo filtravimo veiksmai. Ypač griežti patikrinimai vyksta Ukrainos pietuose“, – praneša Nacionalinio pasipriešinimo centras.
