Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, jog Rusijos banko „Sberbank“ generalinis direktorius Hermanas Grefas pareiškė, jog šalies ekonomika „neabejotinai ir stipriai perkaito“.
Neįmanoma peržengti linijos
Portalas „Business Insider“ teigia, jog Valstybės Dūmoje kalbėjęs H. Grefas sakė, kad gamybos pajėgumai siekia istoriškai aukštus lygius – 84 proc. Jis pridūrė, kad tiesiog neįmanoma peržengti šios gamybos pajėgumų ribos ir gaminti dar daugiau.
Iš pirmo žvilgsnio Rusijos ekonomika atrodo neįprastai atspari, nepaisant Vakarų sankcijų. Pernai jos BVP augimas siekė 3,6 proc.
Tačiau iš Rusijos pranešimų matyti, kad šalies ekonomiką pirmiausia skatina karo veiksmai, dėl kurių atsiranda karinių prekių ir paslaugų paklausa, ekonomiką stabilizuojančios subsidijos ir aštrios politikos formavimas.
Tačiau gražūs BVP skaičiai nėra geras karo meto ekonomikos rodiklių matas, nes ginklai ir amunicija nepagerina rusų gyvenimo kokybės ir neprisideda prie būsimo ekonomikos augimo.
Griežta politika
H. Grefas taip pat kalbėjo apie Rusijos centrinio banko griežtą politiką. Jis teigė, kad bankas vykdo racionalią politiką ir kad ekonomika turi atlaikyti dabartinį aukštų palūkanų normų ciklą, kuris siekia 16 proc.
„Kito kelio nėra. Maždaug žinome, kada palūkanų normos nebuvo didinamos dėl politinių priežasčių, ir kuo tai baigėsi“, – sakė jis, turėdamas omenyje Turkiją. Turkijos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki pat 50 proc., siekdamas kovoti su nuolat augančia infliacija.
H. Grefo nuogąstavimai atkartoja Rusijos vyriausiosios centrinės bankininkės Elvyros Nabiulinos, kuri gruodį perspėjo, kad šalies ekonomikai gresia perkaitimo pavojus, nuogąstavimus.
Rusijos darbo jėgos krizė
Rusijos infliaciją iš dalies lemia darbo jėgos krizė. Dėl karo Ukrainoje jos ekonomika praranda darbo jėgą.
Balandį nedarbo lygis Rusijoje pasiekė rekordiškai žemą 2,6 proc. lygį, o realusis darbo užmokestis kovą dėl besitęsiančios darbo jėgos krizės šoktelėjo beveik 13 proc.
Darbo jėgos trūkumas tapo toks didelis, kad Rusijos kariuomenė dabar siūlo stojamąsias premijas ir tokius konkurencingus atlyginimus, kad net pelninga šalies naftos ir dujų pramonė neatsilieka nuo jų.
Tai savo ruožtu skatina kainų kilimą.
