„Kiekvienas (Baltijos šalių – BNS) ekonominis sunkumas arba kiekvienas politikų nesutarimas yra išnaudojamas ir iš jo yra pučiamas burbulas“, – ketvirtadienį pristatydamas tyrimą teigė Aidas Petrošius.
„Mediaskopas“ atrinko ir išanalizavo 3,76 tūkst. pranešimų Rusijos naujienų portaluose nuo 2021 metų sausio iki 2024 metų balandžio, kuriuose energetikos temomis minėta Lietuva ir kitos Baltijos šalys.
A. Petrošiaus teigimu, pastebėta, kad dažniausiai Baltijos šalyse ar Lietuvos įvykiai perpublikuojami pakeičiant toną ir neminit karo Ukrainoje, pavyzdžiui, portalui „Delfi“ 2022 metais paskelbus, kad Lietuvoje prasidėjus energetikos krizei gyventojai pasijuto blogiau, „ant to buvo užmaunama daug didesnė naujiena, kaip iš tikrųjų čia tuoj badas prasidės Lietuvoje“.
„Nerasite praktiškai jokių užuominų apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, atrodytų, kad visos šitos temos sklinda kažkokiame vakuume, niekaip nėra susijusios su karu, kalbama apie antirusiškas sankcijas, (...) bet karo paties jūs nerasite“, – pastebėjo jis.
Vis dėlto, A. Petrošius pabrėžė, jog iš beveik 4 tūkst. nagrinėtų publikacijų vos 200 buvo identifikuotos kaip visiškai dezinformacinės, tačiau jos plito daug plačiau.
„Kai mes analizavome tų žinučių paplitimą, (...) tai pastebėjome, kad įsijungia labai keistos paskyros – lietuvių, su nuotrauka (...), su kažkokia istorija, bet (tos paskyros – BNS) staiga suaktyvėja tik tais laikotarpiais, kai publikuojama Rusijos žiniasklaidoje dezinformacija“, – aiškino A. Petrošius.
„Kitaip tariant, aš spekuliuoju, kai Kremlius nori, kad dezinformacija būtų paplitusi, tai įjungia visus metodus“, – pabrėžė jis.
Tyrimo metu identifikuoti penki pastaruosius trejus metus Rusijos žiniasklaidoje plėtoti naratyvai. Iš jų trys labiau skirti vidinei auditorijai: Lietuva yra viena pagrindinių bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos, vadinamojo BRELL žiedo griovimo iniciatorių, ji ir kitos šalys patiria tiesioginių nuostolių dėl antirusiškos politikos, o Rusija tebeturi svertų, leidžiančių nubausti Baltijos šalis už priešiškus sprendimus.
Likę du naratyvai nukreipti į išorės auditoriją: Baltijos šalys energetikoje vadovaujasi politiniais motyvais, kurie prasilenkia su ekonomine logika, tai pat kad šių šalių vartotojai brangiai sumoka už politikų sprendimus, nes dėl jų energijos ištekliai nuolat brangsta.
